„Džiaugiuosi galėdamas knygą pristatyti savo „gimtajame“ Vytauto Didžiojo universitete. Juk čia pradėjau dėstyti apie ES politiką, Europos integraciją. O dabar kviečiu visą universiteto, Kauno bendruomenę ir miesto svečius atvykti į naujausios mano knygos pristatymą. Ji – apie mano veiklą Europos Parlamente bei svarbiausius pastarųjų metų įvykius Europoje ir pasaulyje“, – į knygos „Vėl karas Europoje“ pristatymą, vyksiantį VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, L. Donskio bibliotekoje, kviečia universiteto Garbės profesorius L. Mažylis.
Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvaus jos autorius Liudas Mažylis, VDU docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, o knygos ištraukas skaitys ir diskusiją moderuos Vilius Kaminskas.
Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vis labiau girdimas Lietuvos balsas
Dominuojanti knygos tema – totalinis Rusijos karas prieš Ukrainą ir pačio karo įtaka ES politikos rutinai. „Politinio dienoraščio stiliumi parašyta knyga apima visus 2022-uosius metus: nuo stiprios karo nuojautos, karo pradžios – vasario 24-osios, pirmųjų svarbių ES sprendimų remiant Ukrainą ir sankcijų Rusijai iki tokių esminių ES politikos lūžių, kaip kandidatės statuso Ukrainai suteikimas ir griežtos Europos Parlamento rezoliucijos Rusijos atžvilgiu,“, – savo naujausią knygą apibūdina prof. L. Mažylis ir pastebi, kad karo Ukrainoje tema persismelkė visose politinėse ES aktualijose, lydi visuose darbuose.
Pasak jo, „Vėl karas Europoje“ atspindi, kaip keičiasi Europa ir demokratinis pasaulis, kaip naujai suvokiami geopolitiniai iššūkiai ir Lietuvoje, o Lietuvos balsas vis labiau girdimas. „Lietuva, kitos Baltijos valstybės, Lenkija, kitos šio regiono demokratinės valstybės yra nuosekliausios Ukrainos rėmėjos, ir tai neturėtų stebinti. Gi kaip tik mes daug metų bandėme didžiąsias ES valstybes perspėti apie tikruosius Kremliaus kėslus, bandėme perspėti ir apie pavojų dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Apmaudu, kad tas suvokimas apie Rusijos imperialistinius interesus kitoms ES narėms atėjo tik tada, kai vidury Europos Rusija įplieskė žiaurų, negailestingą karą. Dabar į Lietuvos, o ir kitų Baltijos šalių kartu su Lenkija, poziciją labiau įsiklausoma. Tai bent kažkiek prisideda prie stabilumo mūsų regione“, – pasakoja prof. L. Mažylis.
„Ši mano knyga yra emociškai nelengva, nes ar gali būti kitaip, kai visi klausimai ir įvykiai yra paženklinti karo prieš suverenią tautą temos… Bet kartu per kasdienį gyvenimą joje stipriai jaučiama viltis. ES ir viso demokratinio pasaulio dalyje toliau ryžtingai remiame Ukrainą. Jaučiama, kad tiesa yra Ukrainos ir mūsų, ją palaikančių, pusėje, o tiesa privalo lemti pergalę prieš agresorę maskvėnų federaciją“, – teigia EP narys prof. L. Mažylis.
Istorinė atmintis – svarbi politinės darbotvarkės dalis
Kalbėdamas apie savo knygą „Vėl karas Europoje“, politikas pastebi, kad šalia posėdžių, balsavimų, debatų ir kitos rutinos teko ieškoti būdų, kaip su visuomene kalbėti apie dabartinius įvykius, kaip rasti tuos jungiančius taškus tarp Europos Parlamento pozicijos ir žmonių patiriamų išgyvenimų. „Praeitais metais teko naujai pažvelgti į mūsų istoriją. Europa gyvena karo nuotaikomis. Taip, kaip 1914-1918 metais. Tad ėmiausi dar daugiau dėmesio skirti istorinei atminčiai. Neretai ten jau esama esminių atsakymų į klausimus – kaip veikti šiandien, – teigia L. Mažylis. – Įvairiuose Lietuvos miestuose pristatinėjau laiškų iš tremties, siųstų mano šeimai, Vasario 16-osios Signatarų autografų parodas. Taip pat Kaune įvairioms lankytojų grupėms pristačiau ir Vasario 16-osios Akto originalą, kuris iki 2022-ųjų lapkričio pabaigos buvo eksponuojamas Istorinėje Prezidentūroje. Pernai vasarą Europos Parlamente, vienoje svarbiausių ES institucijų, mano iniciatyva įamžintas Vasario 16-osios Aktas. Ir dar nematyta forma – tekstas lazeriu graviruotas plieno plokštėje. Tiksli Dokumento replika pristatyta atidarant Matthias Erzbergerio auditoriją Parlamente Briuselyje. M. Erzbergeris buvo iškilus Vokietijos politikas. Vienas iš jo nuopelnų – parama Lietuvos Tarybai skelbiant 1918 metais Lietuvos nepriklausomybę ir išgaunant pripažinimą. Antrą plieninę kopiją įteikiau Istorinei Prezidentūrai, kur ir galite ją apžiūrėti, išlydint Vasario 16-osios Aktą iš Kauno ir baigiant eksponuoti Dokumentą Lietuvoje. Apie tai pasakoju susitikimuose, apie tai galima pasiskaityti ir mano knygoje.“
Globali politikos aprėptis: nuo Kinijos iki Čilės, nuo Islandijos iki sankcijų Baltarusijai
Knygos autorius, Europos Parlamento narys kviečia atvykti į knygos pristatymą Kaune ir padiskutuoti apie naujausius Europos Parlamento veiksmus ir ES politiką pastaraisiais metais. „Štai knygos pradžioje pasakoju, kaip Europos Parlamente nuo pat 2022 metų pradžios stipriai įtraukė ir Tarptautinės prekybos komitetas, kurio kompetencijoje atsirado klausimas apie trečiųjų šalių ekonominį šantažą prieš mūsų bendrą ES rinką, – o konkretus pavyzdys tai juk Kinija ir Lietuva“, – vieną iš knygoje atsiskleidžiančių politinių aktualijų pristato L. Mažylis. Prof. L. Mažylis kartu su Tarptautinės prekybos komiteto delegacija oficialių vizitų metu lankėsi Čilės Respublikoje, Islandijoje, Šveicarijoje. Pasak politiko, tiek karo prieš Ukrainą kontekste, tiek siekiant Žaliojo kurso tikslų ir energetinės nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, būtina stiprinti dvišalius santykius su panašias vertybes išpažįstančiomis valstybėmis.
EP narys knygoje pristato ir ryžtingą EP rezoliuciją pripažįstant Rusiją terorizmą remiančia valstybę, o kartu atskleidžia ir savo poziciją, kad Rusijai toliau turi būti griežtinamos sankcijos ir tokios pat įvedamos Baltarusijos režimui. „Lukašenka Baltarusiją į karą prieš Ukrainą įtraukė nuo pat pirmos dienos, leisdamas agresorei naudoti savo logistiką, orą ir žemę. Akivaizdu, kad Minsko režimą reikia bausti sankcijomis“, – teigia L. Mažylis. O apie neįtikėtiną Baltarusijos režimo degradavimą siūlo padiskutuoti VDU vyksiančiame renginyje.
Priklausydamas už Rytų partnerystę atsakingai „Euronest“ parlamentinei asamblėjai, politikas laikosi nuomonės, kad dabartinių geopolitinių išbandymų metu būtina skatinti ES plėtrą. „Kandidačių statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai buvo teigiamas žingsnis, aiškesnę perspektyvą reikia nurodyti Sakartvelui. Trūksta tempo suteikiant šalims prieigą prie vieningos rinkos, neapsiribojant politine, bet teikiant veiksmingą finansinę paramą, mažinti Rusijos įtaką“, – europarlamentaras pasakoja apie knygoje „Vėl karas Europoje“ aprašomas temas.
Plačiau apie visas šias aktualijas – balandžio 24 d., 14.30 val. vyksiančiame knygos pristatyme VDU. Renginys atviras visai visuomenei.
