Autorius teigia, kad nėra tokio dalyko kaip mirtis nuo senatvės. Pasak M. Gregerio, žmonės nemiršta vien dėl pragyventų metų – jie miršta nuo ligos, dažniausiai nuo miokardo infarkto. Daugumos amerikiečių mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės suprastų, kad jos yra susijusios su tuo, kaip jie maitinosi. Mityba yra ir pagrindinė priešlaikinės mirties priežastis, ir pagrindinė neįgalumo priežastis.
Medicinos antropologai yra išskyrę keletą epidemiologinio perėjimo etapų, kai žmoniją labai pakirto ligos: nuo marų ir badmečių periodo, kuris beveik baigėsi vykstant pramoninei revoliucijai, iki dabartinio lėtinių, degeneracinių ir žmogaus sukeltų ligų periodo.
Šis perėjimo procesas pasižymi mirtingumo priežasčių pokyčiais per pastarąjį šimtmetį. 1900 m. JAV buvo trys pagrindinės žudikės – infekcinės ligos: plaučių uždegimas, tuberkuliozė ir diarėja. Šiuo metu didžiausios žudikės yra netinkamo gyvenimo būdo sukeltos ligos: širdies ligos, vėžys ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Ši lėtinių ligų epidemija susijusi su dramatiškais žmonių mitybos pokyčiais. Tai iliustruoja susirgimų dažnio augimas besivystančiose šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius, kai jų gyventojai greitai perėjo prie vakarietiškos mitybos. Įdomu tai, kad apie 1990-uosius visame pasaulyje daugiausia sveiko gyvenimo metų buvo prarasta dėl neprievalgio (pavyzdžiui, kai dėl viduriavimą sukeliančių ligų mirdavo daug nusilpusių vaikų), tačiau dabar vyrauja ligos, susijusios su aukštu kraujospūdžiu, o jo pagrindinė priežastis yra perteklinė mityba.
Lėtinių ligų pandemija iš dalies aiškinama tuo, kad beveik visame pasaulyje pereita prie mitybos, kurioje vyrauja gyvūninės kilmės ir perdirbtas maistas, kitaip tariant, vartojama daug mėsos, pieno produktų, cukraus ir smarkiai perdirbtų grūdinių produktų. Pasak M. Gregerio, Kinija šiuo klausimu yra geriausiai ištirtas pavyzdys. Čia atsisakius tradicinės augalinės mitybos smarkiai padaugėjo tokių su mityba susijusių lėtinių ligų kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys.
„Nepropaguoju vegetariškos ar veganiškos mitybos. Aš pasisakau už moksliniais duomenimis pagrįstą mitybą, o turimi moksliniai duomenys rodo, kad kuo daugiau valgome visaverčio augalinio maisto, tuo geriau: gauname naudos iš maistinių jo savybių ir atsisakome mažiau sveikatai palankaus maisto“, – sako M. Gregeris.
Vegetariška mityba neužkirs kelio lėtinėms ligoms, jeigu vegetarai valgys daug smarkiai perdirbto maisto. Tai puikiai iliustruoja Indijos pavyzdys. Ten sergamumas diabetu, širdies ligomis, nutukimu ir galvos smegenų insultu didėjo daug greičiau, negu tikėtasi turint omenyje palyginti nedidelį suvartojamos mėsos kiekio, vidutiniškai tenkančio vienam gyventojui per metus, padidėjimą. Tokia tendencija aiškinama tuo, kad „jų racione sumažėjo visaverčio augalinio maisto“ – vietoje tradicinių lęšių, daržovių, visagrūdžių produktų valgoma daug baltųjų, o ne rudųjų ryžių, rafinuotų angliavandenių ir greitojo maisto. Apskritai, kalbant apie sveikatai palankų ir ligas skatinantį maistą, reikėtų išskirti visavertį augalinį ir visą kitą maistą, o ne augalinį ir gyvūninės kilmės maistą.
„Kaip nenumirti“ – unikali knyga, nes tai ne dietų ir patarimų rinkinys, o solidus pavojingiausių ligų ir prevencinės mitybos žinynas. Ją išleido leidykla „Kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Elena Belskytė. Knygą sudaro dvi dalys: „kodėl“ ir „kaip“. Pirmoje dalyje, skirtoje sveikos mitybos naudai, paaiškinama, kaip mityba gali padėti išvengti, gydyti ir išgydyti penkiolikos kategorijų ligas, kurios yra pagrindinės vakariečių mirties priežastys. Antroje dalyje autorius aptaria atitinkamus mitybos bei gyvensenos būdus ir paaiškina, kodėl jie dažnai veiksmingesni už receptinius vaistus ir chirurginį gydymą. Be to, pateikia kasdienio raciono 12-tuką – sąrašą maisto produktų, kurių rekomenduotina valgyti kiekvieną dieną.
