„Aplink pasaulį per 80 stebuklų“ – tai perfrazuotas garsiojo Jules’io Verne’o romano pavadinimas. 1873 m. išleistame grožiniame kūrinyje pasakojama apie Filijo Fogo bei jo ištikimo draugo Paspartu nuotykius, kaip jiedu oro balionu per 80 dienų apskrido aplink pasaulį. Panašių įspūdžių ir kelionių jaudulio norima suteikti ir šia knyga, kuri leidžia greitai nusikelti prie gražiausių lankytinų vietų. „Aplink pasaulį per 80 stebuklų“ įkvėps keliautojus ir svajotojus, ieškančius nuotykių ir įspūdžių iš egzotiškų kraštų.
Skaitytojai gali patys rinktis kelionės kryptį pagal skonį ar nuotaiką, pasitelkę iškalbingas nuotraukas ir trumpus, bet įkvepiančius aprašymus. Fotografinis turas prasideda Londone, o tada vykstama į tokias vietas kaip Karalių rūmai Budapešte, Ermitažas Sankt Peterburge bei Romos Koliziejus. Afrikoje siūloma pasigrožėti al Gizos piramidėmis, Sacharos dykuma, Viktorijos kriokliu ir kitais objektais. Pamažu keliantis į rytus, atrandami tokie gamtos turtai kaip Everestas ir K2 kalnas, taip pat amžinosios šventyklos, pavyzdžiui, Tadž Mahalis Indijoje ar Vat Prakeo. Ši knyga mus trumpam nukelia ir į Okeaniją – tolimiausius Ramiojo vandenyno kraštus su tokiais lobiais kaip Kuko kalnas, Bora Bora ir Erso uola. Pagaliau pasiekus Ameriką, galima stabtelėti prie įspūdingųjų Jeloustouno geizerių, San Fransiske išvysti Aukso Vartų tiltą arba aplankyti Arkties regioną Kanadoje.
Knygą iš anglų kalbos vertė Romualdas Grigaliūnas.
***
LAS VEGASAS
NEVADA, JAV
Las Vegasas, kažkas tarp žaislų šalies ir miražo, yra vidury dykumos įkurtas pramogų miestas. Jis išgarsėjo 24 valandas per parą dirbančiais kazino, įspūdingais viešbučiais, vos per vieną naktį suorganizuojamomis vestuvėmis ir tokiomis pat greitomis skyrybomis. Tai didžiausias ir populiariausias Nevados miestas, apsuptas laukinių kalnų, kuriuose gyvena kojotai. Las Vegasas – tikras milžiniškas kiniškojo biliardo aparatas. Nuo 1931 m., kai valstijos valdžia legalizavo lošimus, šis miestas pradėjo traukti lankytojus. Taip savo sostinę atrado sėkmės ir lengvų laimėjimų vilionės, Tolimųjų Vakarų įsikūnijimas. Čia kiekvienais metais išbandyti laimės ir papramogauti atvyksta beveik 30 mln. žmonių.
Ironiška, bet dar 1855 m. čia pirmieji apsistojo mormonai. Jų gyvenvietė, kurią jie po trejų metų apleido, tapo platforma nuotykių ieškotojams, susiviliojusiems šiame regione buvusiomis aukso ir sidabro gyslomis. Tikras miestas čia buvo įkurtas 1905 m. gegužės 15 d., kai vietovę pasiekė geležinkelis, o netrukus jame pridygo salonų, parduotuvių ir užeigų. Pinigai Las Vegase lengvai cirkuliuodavo visada, net ir Didžiosios depresijos laikotarpiu, dėl tokių viešųjų darbų projektų kaip „Union Pacific Railroad“ ar Huverio užtvankos ant Kolorado upės statybos. Ir, žinoma, dėl lošimų. 1941 m. čia buvo įkurtas pirmasis viešbutis, išgarsinęs pagrindinę miesto gatvę, dar vadinamą juosta (The Strip), kurios tikrasis pavadinimas yra Pietinis Las Vegaso bulvaras (Las Vegas Boulevard South). „El Rancho Vegas“ buvo pirmasis viešbutis ir kazino viename. Tiesą sakant, Las Vegase nėra viešbučių su kazino, vien tik kazino su viešbučiais. O viešbučiai yra tikrieji istoriniai šio miesto paminklai. Kiekvienas laikotarpis turėjo savuosius: nuo 1946 m. pastatyto „Flamingo“ su nepakartojamu didžiuliu neoniniu šio paukščio pavidalo ženklu iki pirmojo šioje „juostoje“ dangoraižio „Riviera“. Pastarasis pastatytas 1955-aisiais – tais pačiais metais, kai atidarytas „Moulin Rouge“ – pirmasis viešbutis, kuriame galėjo lankytis visų rasių žmonės. Taigi šis miestas tapo milžiniška scena, kurioje tarptautinių žvaigždžių pasirodymai ir koncertai vyksta itin žemomis kainomis, nes likusioji išlaidų dalis lengvai kompensuojama iš lošimų gautu pelnu.
Naujausi pokyčiai Las Vegase iš nuodėmių miesto jį pavertė visai šeimai skirtų pramogų vieta. Jis tapo didžiuliu disneilendu su didžiausiais ir nuostabiausiais pasaulyje teminiais viešbučiais: čia galima rasti ir Cheopso piramidę, ir Cezario Romą bei Ekskaliburo pilį, kur prie įėjimo pasitinka pats karalius Artūras. Kaip ir bet kada anksčiau, viskas čia suplanuota taip, kad pritrauktų ir nustebintų kuo daugiau lankytojų.
„Tai padarė Kolorado upė, bet nurodymai turėjo ateiti iš Dievo“, – teigė anglų rašytojas Johnas Priestley, pirmą kartą išvydęs Didįjį kanjoną. Ir iš tikrųjų pirmasis įspūdis – tarsi susidūrus su kažkuo antgamtišku. Šis milžiniškas tarpeklis – laukinio, didingo grožio šedevras, uolų labirintas, slepiantis pačias pasaulio gimimo paslaptis. Ilgą laiką Kolorado upė po truputį ardė uolienas ir žemę, lyg norėdama pasiekti mūsų planetos centrą. Didysis kanjonas išties yra kaip atversta knyga apie Amerikos žemyno geologiją. Ji prasideda apačioje, ties juodomis uolienomis su raudonomis gyslomis, kurių amžius siekia 1,7 mlrd. metų, o po to pasiekiamas Kaibabo kalkakmenio sluoksnis, pilnas kriauklių fosilijų, liudijančių apie Arizonoje egzistavusią jūrą. Šis kanjonas yra 445 km ilgio ir nuo 120 m iki 25 km pločio. Netgi jo gylis stipriai svyruoja – nuo 2742 m šiaurinėje pusėje iki 732 m ties „Phantom Ranch“. Žvelgiant iš viršaus, Didysis kanjonas atrodo kaip du vienas prieš kitą stovintys kalnai, kurių papėdėje teka upė, sukūrusi šias didingas, gilias bedugnes. Į jas per sekundę atiteka 659 kub. m vandens. Ši upė kadaise Jutoje plovė nuosėdas, kurios jai per visą ilgį suteikė rausvą atspalvį (ispanų kalbos žodis colorado reiškia „raudona“). 1919 m. nacionaliniu parku tapusio Didžiojo kanjono atsiradimas nėra jokia paslaptis. Visas šioje teritorijoje kadaise
