Ar galima roko istoriją ar bent jau atskirus jos epizodus papasakoti skaičiais ir datomis? Tikrai galima pabandyti. Šioje knygoje muzikos istorija pasakojama visiškai naujai – per infografikus, iliustruojančius įvairių žanrų, tokių kaip bliuzas, popsas, pankrokas, progresyvusis ir sunkusis metalas, raidą, įtaką ir ryšius, braižant įvairių muzikos žanrų genealoginius medžius, pristatant roko žvaigždžių portretus ir atskleidžiant keletą smalsumą žadinančių ar net stulbinančių faktų. Skaičiai padeda atkurti laiko tėkmę, datas ir įvykius. Nurodant informaciją apie tokių atlikėjų kaip „The Beatles“, Dylanas, Janis Joplin, Springsteenas, Bowie, „The Ramones“, Amy Winehouse ir „Nirvana“ parduotų įrašų skaičių, kiek pinigų uždirbta, kaip ilgai rekordas išliko topuose, kiek dienų prireikė norint įrašyti dainą, kiek sekėjų turi „Twitter“ ir kt., galima suteikti apčiuopiamą pavidalą pasiekimams, kurie kitu atveju gali atrodyti abstraktūs.
Galiausiai ši knyga nėra eilinis pasakojimas – tai išties išskirtinė viską apimanti roko apybraiža, lyg atlikėjo ar grupės karjeros laiko juosta.
Knygą iš anglų kalbos vertė Mantas Tamulevičius
***
Amy Winehouse
Amy Winehouse mirė būdama vos dvidešimt septynerių. Visai kaip Brianas Jonesas 1969-aisiais, Jimis Hendrixas bei Janis Joplin 1970-aisiais, Jimas Morrisonas 1971-aisiais, Kurtas Cobainas 1994-aisiais ir daugybė kitų. Dvidešimt septynerių metų, kupinų muzikos, bet kartu ir narkotikų, alkoholio bei peržengtų ribų. Dvidešimt septynerių metų, per kuriuos jie tapo vienomis mylimiausių žvaigždžių muzikos pasaulyje, laužė visas taisykles, statė tiltus ir baigė gyvenimą bei karjerą pirma laiko. Tarsi Ikaras, sudegęs dėl troškimo peržengti visas ribas ir tiek fiziškai, tiek teoriškai pasiekti ekstremalią paties gyvenimo ribą. Sulaukti dvidešimt septynerių metų yra tarsi prakeiksmas, vieta, iš kurios „Klubo 27“ nariams nebėra kelio atgal; siekdami amžinybės jie net negalėjo užaugti, tapti suaugusiaisiais ir pereiti nuo vieno gyvenimo etapo prie kito. Kai kas galbūt sakys, kad kalta roko muzika, jos „auksinė taisyklė“ – „seksas, narkotikai ir rokenrolas“. Bet toks supaprastinimas neteisingas nesuskaičiuojamos daugybės kitų menininkų, kurie iškilo gerokai iki atsirandant rokui, bet lygiai taip pat sėkmingai sugriovė savo gyvenimą ir potencialą, atžvilgiu – įvairiausių laikotarpių poetų, tapytojų ir kompozitorių. Be to, Amy Winehouse nebuvo roko atlikėja. Jos muzika paremta bliuzu, o jos likimas geriausiu atveju būtų galėjęs priminti Billie Holiday – nors pastaroji gyveno žymiai ilgiau. Negana to, laikai pasikeitė, ir Hendrixo, Morrisono bei Joplin – visi jie nesugebėjo susigyventi su normalumu – mirtis supusi aura užleido vietą blaivybei ir kitokiai „dieviškumo“ interpretacijai roko muzikoje (galima paminėti, pavyzdžiui, Bono arba Bruce’ą Springsteeną) arba tam tikrai savikontrolei, įtikinusiai net tokius ribų nejautusius atlikėjus kaip Keithas Richardsas ir Davidas Crosby’is pasiekti pensinį amžių geriausios įmanomos būklės. Šie iššvaistyti gyvenimai neturi nieko bendro su poezija, maištu ar romantika. Nežavi ir savęs ieškojimas, kai pasiekia ekstremumus. Nėra nieko, tik vienatvė, iššvaistytas talentas bei energija ir šuniui ant uodegos nuėjusi Dievo dovana, leidusi jiems ne tik svajoti, bet ir kurti absoliučiai nepamirštamą meną. O mums lieka tik gailestis ir liūdesys netekus menininkų, kurie, užuot susinaikinę, galėjo ir toliau šviesti pasaulį. Lieka ir nuostabūs, genialūs skambesiai – širdį draskanti Jimio gitara, Jimo šauksmas. Ir sentimentalus Amy dainavimas; vos per kelerius metus ji paliko žymę muzikoje, kurios laikas niekada neištrins. Winehouse mylėjo soulą ir bliuzą, taip pat Jamaikos muziką ir džiazą. Jos talentas neprilygstamas – Amy, be abejonių, yra reikšmingiausia trečiojo tūkstantmečio dainininkė. Jos balsas keitė žaidimo taisykles, primetė naują dainavimo būdą, kurį viso pasaulio dainininkės mėgino imituoti. Kūrybinga, kenčianti, pribloškianti, aistringa ir dėmesio vengianti laisvos sielos Amy Winehouse išleido vos du albumus – Frank ir Back to Black, bet jie pakeitė popmuzikos tėkmę. Kaip dainų kūrėja ir atlikėja ji į muziką sušvirkštė milžinišką tiesos dozę, sugrąžino muziką ten, kur jai ir vieta, numojo ranka į rinkodarą bei muzikos industriją ir susitelkė vien į išraišką bei meną. Bemaž neįmanoma įsivaizduoti šiandienos muzikos be Amy.
