J. Oliver „7 idėjos. Paprasti receptai kasdienai“
Ieškote įkvėpimo? Jamie‘is Tau padės. Paprastos idėjos kiekvienai savaitės dienai.
Mums visiems pažįstami kasdieniai 18 produktų (tokie kaip - žiediniai kopūstai, vištienos krūtinėlė, kiaušiniai, paprikos, lašiša, bulvės ir t.t) ir 7 idėjos ką galime pagaminti iš kiekvieno produkto.
Šios knygos „7 idėjos. Paprasti receptai kasdienai“ išskirtinumas – aiškiai sudėliota informacija ir produktai, kuriuos rasime savo kasdieniame krepšelyje.
„7 idėjos. Paprasti receptai kasdienai “suteiks jums minčių, ką gi daryti su jau žinomais ir mėgstamais produktais. Pripažinkime, gyvenimas yra įtemptas, ir šiomis dienomis mums, regis, vis labiau trūksta laiko, o galvos vis labiau užimtos. Ši knyga padės jums rasti išeitį ir įveikti visas kliūtis, be to, joje viskas pateikiama aiškiai ir suteikiama įkvėpimo gaminant kiekvieną savaitės dieną.“ – Jamie Oliver
F. Backman „Nerimo žmonės“
Planas buvo paprastas: apiplėšti banką ir dingti su pinigais. Bet, kaip žinia, planai turi kvailą savybę sugriūti. Taip ir šįkart: negavus pinigų teko slėptis atsitiktiniame ir, kaip greitai paaiškėjo, parduodamame bute. O ten – koks sutapimas! – būtent tuo metu vyko atvirų durų diena. Žmonių atėjo nedaug, tad banko plėšikas priėmė vienintelį logišką sprendimą – visus paimti įkaitais.
Žinant istorijos pabaigą, galima neabejotinai teigti, kad tai buvo klaida. Bet juk tų žmonių nelaimingasis plėšikas nepažinojo ir negalėjo nutuokti, į ką veliasi. Tarp jo paimtų įkaitų – pensininkų porelė, desperatiškai besigriebianti veiklos, kad tik nereikėtų galvoti apie santuokos problemas; turtinga banko vadovė, besirūpinanti tik savimi; šeimą kurianti jauna pora, nesutarianti absoliučiai jokiu klausimu; beveik devyniasdešimtmetė senolė, kuri gyvenime matė jau viską ir tikrai nekrūptels dėl kažkokio niekingo į veidą nukreipto pistoleto; buto tualete užsibarikadavęs neaiškus tipelis ir žioploka agentė. Iš lėto slenkant valandoms, plėšikui ima aiškėti, kad atsidūręs šiame bute padarė didžiausią gyvenimo klaidą...
Šiame F. Backmano romane skaitytojai ras viską, dėl ko dievina šį autorių: neprilygstamą stilių, lengvai ir išmintingai narpliojamus sudėtingiausius gyvenimo klausimus ir iš kojų verčiantį humorą.
F. Massimi „Miuncheno angelas“
931 m. rugsėjo 19 d. Miuncheno Princo regento aikštės 16-o namo bute buvo aptiktas jaunos moters Angelos Raubal, vadinamos Geli, kūnas. Atrodytų, eilinė byla, tačiau akis badė kelios svarbios detalės: butas priklausė Vokietijos nacionalsocialistų partijos pirmininkui Adolfui Hitleriui, o žuvusioji buvo jo mylimiausia dukterėčia.
Bylos tyrimas patikėtas Miuncheno kriminalinės policijos komisarui Zigfridui Zaueriui ir jo padėjėjui Helmutui Forsteriui. Įkalčiai ir teismo medicinos ekspertizė rodė, kad mergina nusišovė savo dėdės pistoletu. Tai patvirtino ir įvykio liudininkai. Regis, byloje būtų galima dėti tašką.
Tačiau Zauerio tai neįtikina. Nors oficialiai byla baigta, jis žingsnis po žingsnio narplioja sudėtingą ir painų nusikaltimo voratinklį, kuriame įsipainioję ne tik ryškiausi fašistų partijos veikėjai, bet ir pats Hitleris. Atskleista tiesa apie fiurerį mestų šešėlį ne tik jam, bet ir visai partijai. Kartu pakeistų Vokietijos istoriją. Zaueriui teks priimti sunkų sprendimą, o priešininkai padarys viską, kad tiesa niekada nepaaiškėtų.
„Miuncheno angelas" – tikrais faktais paremtas detektyvinis romanas, kurio siužetas sukasi apie mįslingą Adolfo Hitlerio dukterėčios Angelos Raubal mirtį. Fabiano Massimi, ne vienus metus praleidęs archyvuose, naudodamasis policijos tyrimo medžiaga sukūrė daugiasluoksnį ir intriguojantį istorinį pasakojimą apie fašistų iškilimą ir priešininkų kūnais nuklotą jų žygį į Vokietijos valdžios viršūnę.
A. Scchulman „Išlikusieji“
Kaip tapome tokie, kokie esame? Kaip mes – tie, kurie vaikystėje buvome neperskiriami – galėjome taip atitolti vienas nuo kito? Kada šitaip susvetimėjome? Kas nutiko?
Trys broliai – Nilsas, Benjaminas ir Pjeras – sugrįžta į savo vaikystės namus. Čia, vasarnamyje prie ežero, nelaimingas įvykis prieš 20 metų visiems laikams pakeitė jų gyvenimą. Brolius namo parveda paskutinė motinos valia: išbarstyti virš ežero paviršiaus jos pelenus. Toks jos noras pribloškia: jie visuomet įsivaizdavo, kad motina norės būti palaidota šalia tėvo.
Vaikystės namuose vis trys pamažu leidžiasi prisiminimų takais į tuos laikus, kai buvo vaikai, kai pasaulis atrodė neaprėpiamas, o gyvenimas kupinas stebuklų ir pažadų. Anuomet broliai teturėjo vienas kitą, nes tėvų dėmesys buvo skirtas kitkam.
Nilsas, Benjaminas ir Pjeras jau seniai suaugę. Trys svetimi žmonės, neišvengiamai susieti bendros istorijos, kurios pagrindas – nuolatinės pastangos atkreipti tėvo dėmesį ir patirti motinos, stokojančios dvasinės pusiausvyros, meilę. Jos mirtis atveria senas žaizdas, įtampa tarp brolių didėja. Kokių paslapčių esama jų praeityje?
1976 m. Švedijoje gimęs Aleksas Šulmanas (Alex Schulman) pradėjo rašytojo karjerą savo sukurtu internetiniu puslapiu ir tinklaraščiu. Netrukus debiutavo spaudoje ir televizijoje. Kaip prozininkas pasireiškė 2007-aisiais ir iki šiol yra parašęs devynias knygas, iš jų penkis romanus. Naujausia Šulmano knyga „Išlikusieji" jau išleista daugiau nei 30-yje pasaulio šalių.
D. Lama „Išmintis kiekvienai dienai“
Būti maloniam, sąžiningam, mąstyti pozityviai. Atleisti tiems, kurie mums kenkia, ir kiekvieną laikyti draugu. Padėti kenčiantiems ir nelaikyti savęs pranašesniu už kitus – pabandykite patikrinti, ar taip tapsite laimingesni.
Dalai Lama dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas.
L. Delap „Feminizmo istorija“
Feminizmas, jau ne kartą buvęs nurašytas kaip politinis judėjimas, pasiekęs sau keltą moterų išlaisvinimo tikslą, naujos moterų kartos, kovojančios su jų gyvenamuoju laikotarpiu pasireiškiančia lyčių nelygybe, knygoje Feminizmo istorija apibrėžiamas iš naujo.
Didžiosios Britanijos istorikė, Kembridžo universiteto dėstytoja Lucy Delap meta iššūkį pernelyg supaprastintai „feminizmo bangų" sampratai ir atskleidžia, kad feminizmo raidą skatino konkrečiu istoriniu laikotarpiu kildavę probleminiai klausimai. Remdamasi daugybės pasaulio šalių pavyzdžiais, pradedant Japonija ir Egiptu, baigiant Rusija bei Vokietija, ji aptaria įvairius feministų projektus ir parodo, kad šio judėjimo dalyviai ne visada sutarė dėl vienos visiems bendros programos.
L. Delap nuomone, ši įvairialypė feminizmo istorija gali padėti geriau suprasti šiandien vykstančias diskusijas ir iš jų kylančius prieštaravimus. Feminizmo istorija atskleidžia, kaip glaudus santykis su praeitimi gali paskatinti aktyviau veikti šiandien, suvokiant tos veiklos įkvėpimo šaltinį ir jos atveriamas galimybes.
„Mano tikslas – atkreipti dėmesį į skirtingose feministų kartose ir skirtingose epochose pasikartojančias netikėtas sąsajas bei atgarsius ir taip suteikti feminizmui įkvėpimo." – Lucy Delap
Lucy Delap – šiuolaikinės Didžiosios Britanijos istorikė, tyrinėjanti lyčių istoriją ir feminizmo raidą. Lucy Delap skaito istorijos paskaitas Kembridžo universitete ir yra Murray Edwardso koledžo tarybos narė. Jos knyga The Feminist Avant-Garde („Feministų avangardas") 2008 m. pelnė Moterų istorijos tyrinėjimų premiją, o Karališkoji istorikų draugija jai skyrė Visuomenės istorijos premiją už viešą diskusiją ir pastangas formuoti visuomenės nuomonę.
M. Golabek, L. Cohen „Pianistė iš Vienos“
Ji žinojo, kad kai tik atsisės prie pianino, pasaulis ir visi rūpesčiai išnyks.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse daugybė Europos žydų šeimų troško įsodinti savo atžalas į specialų „Vaikų traukinį“, vežantį į Angliją, ir taip apsaugoti nuo vis didėjančios nacių keliamos grėsmės.
Keturiolikmetės Lizos Juros tėvai priėmė sunkų sprendimą – iš trijų dukterų pirmąją išsiųsti būtent ją, itin talentingą pianistę. Tikėjo, kad muzika jai neleis palūžti ir vėliau ji galės padėti šalyje įsikurti savo seserims. Nors svetimame krašte Lizos Juros laukė daugybė išbandymų, kasdienis nerimas dėl artimųjų, likusių Vienoje, ir sunkūs darbai, ji nepamiršo tėvams duoto pažado ir neapleido svajonės vieną dieną groti didžiausiose pasaulio muzikos salėse. Mergina tapo pavyzdžiu daugeliui savo likimo brolių ir sesių.
Tai tikras, jautrus ir įkvepiantis pasakojimas apie jaunos moters drąsą, stiprią valią, gebėjimą išgyventi juodžiausiu laikotarpiu ir žmogaus dvasią pakeliančios muzikos jėgą.
Remdamasi savo motinos Lizos Juros atsiminimais, knygą su pagalbininkais užrašė jos dukra Mona Golabek.
Knygos pabaigoje rasite interviu su Lizos Juros dukra Mona Golabek bei klausimų diskusijoms ar savarankišiems apmąstymams.
Mona Golabek – garsi amerikičių pianistė. Lee Cohen – amerikiečių žurnalistė, pjesių kūrėja ir poetė. Knygą jauniesiems skaitytojams adaptavo kanadiečių rašytojas ir scenaristas Emil Sher.
