Pasak žinomo Vokietijos savihipnozės specialisto Jano Beckerio, tik labai nedaugelis žmonių užmiega vos padėję galvą ant pagalvės. Dažnai nutinka, kad galvoje dar sukasi mintys ir neskuba nurimti. Tai visai įprastinis minčių srautas, tačiau norint jį suvaldyti, yra nesudėtingų priemonių.
Neseniai leidyklos „Eugrimas“ išleistoje knygoje „Tu gali viską, jei to nori“ J. Beckeris atskleidžia, kas yra savihipnozė, kaip jos pagalba galima įgyti daugiau pasitikėjimo, atsikratyti žalingų įpročių, įveikti nemigą ar baimes.
Prieš miegą – bent pusvalandis ramybės
Savihipnozės specialistas nerekomenduojama eiti miegoti iš karto paskaičius detektyvą arba vos išjungus televizorių. Nesiūloma ir dirbti iki pat paskutinės minutės prieš miegą arba darbo stalo statyti miegamajame. Einant miegoti vos padėjus paskutinį tašką darbo klausimais, gerai giliai išsimiegoti paprastai būna sunku.
„Galbūt esate tokie pavargę, kad kitaip jau nebeįstengiate – tik ir traukia kaipmat griūti miegoti. Tačiau kartais kaip tik tokiam visiškam nuovargiui apėmus mintys vis viena nepalieka, viena kitą veja. Esate pavargę, o užmigti vis tiek nepavyksta. Kodėl? Nes pasąmonė iš pradžių turi suprasti, kad atėjo metas pailsėti. Kad panirtume į ramybės būseną iš aktyviosios, mums reikia vidutiniškai pusvalandžio”, – knygoje rašo J. Beckeris.
Jis siūlo į tą miegui artimą ir palankią ramybės būseną pereiti pamažu. „Prieš guldami į lovą nepagailėkite sau to ramybės pusvalandžio. Pats vakare mėgstu išgerti arbatos, net jei grįžtu iš pasirodymo namo arba į viešbutį vėlai, kartais – ir po vidurnakčio. Tai tiesiog toks ritualas – juo aš savo sistemai, kuri yra kūno ir sielos vienovė, pasakau: „Dėmesio, dabar einu miegoti“, – teigia specialistas.
Pratimas „Liftas į kambarį su židiniu“
Visgi, jeigu ir tada mintys nerimsta, specialistas dalijasi vienu pratimu, kuris vadinasi „Liftas į kambarį su židiniu“.
Įsivaizduok, kad esi dangoraižyje.
Pačiame viršuje, paskutiniame aukšte.
Pereini koridoriumi ir įlipi į liftą.
Jis leidžiasi žemyn, labai lėtai, aukštas po aukšto.
Tau reikia į pačią apačią, į apatinį aukštą. Kuo žemiau leidžiasi liftas, tuo labiau atsipalaiduoji, tuo labiau leidi sau atsipalaiduoti.
Leidiesi vis giliau ir giliau. Giliau ir giliau.
Netrukus atsiduri beveik apačioje, antrame aukšte. Jautiesi visiškai atsipalaidavęs ir ramus.
Toks atsipalaidavęs, kad ima žiovulys. Dar giliau leidiesi ir pagaliau atvyksti.
Liftas atsidaro, tu išeini iš jo ir patenki į nuostabią patalpą. Į erdvę, kurioje tuojau pat pasijunti smagiai ir saugiai.
Ten židinyje ugnis. Priešais židinį stovi krėslas.
Tu sėdiesi į šį krėslą priešais židinį. Jauti šios jaukios, gražios, malonios ugnies raminančią šilumą. Girdi traškesį.
Esi gražioje, jaukioje erdvėje, stebi smagiai šokčiojančią geltoną židinio liepsną.
Mėgaujiesi ją stebėdamas. Dabar apimk visas mintis, kurios per dieną sukosi tavo galvoje.
Įsivaizduok, kaip jos visos plūsta į tavo kairią ranką. Jos teka į kairės rankos delną, ir joje susitelkia.
Visas mintis, kurios tave aplanko, įsileidi visiškai nevertindamas. Leisk joms laisvai suplūsti į savo kairią ranką.
O kol jos ten suteka, priešais save jauti degant ugnį, jaukiai šiltą ir atpalaiduojančią.
Dabar pažvelk į savo kairį delną, paimk iš jo vieną mintį ir mesk į ugnį. Matai, kaip ugnis plyksteli ir sudegina mintį. Tuo pat metu tu ją taip pat paleisk. Ir taip padaryk su visomis mintimis iš savo delno.
Galbūt tavyje dar liko kelios mintys, kurios taip pat nori į kairią ranką, nes anksčiau ten tiesiog nebebuvo vietos. Taip pat ir jas imi ir meti į ugnį.
Mėgaujiesi akimirka ir viską paleidi. Kai jau būsi į židinį sumetęs visas mintis, dar šiek tiek prie jo užtruk.
Tu leidi sau tai – tiesiog ten pat, tame minkštame patogiame krėsle, užmigti ir pereiti į gilų saldų miegą...
Pasak specialisto, minėta vizualizacija sąmoningai sukuria atsipalaidavimo nuotaiką, kuri padeda nurimti. Einame gulti, užsimerkiame, liftu leidžiamės žemyn į gražią erdvę, prie jaukios židinio ugnies, tiesiog imame mintį, metame ją į židinį ir stebime, kaip ji sudega, virsta pelenais. Liekame gulėti ir su tokiu vaizdiniu galime užmigti.
Jeigu naktį atsibudę nebegalite užmigti, kuo nors užsiimkite
Knygos „Tu gali viską, jei to nori“ autorius pateikia rekomendaciją ir tiems, kurie naktį pabunda ir nežino, kaip toliau užmigti. Atsibudusiems naktį J. Beckeris siūlo priimti tai kaip normalų dalyką ir nuveikti ką nors ramaus ir smagaus. Tuomet neįsisuks ta nevaisinga minčių spiralė ir, labai tikėtina, miegas netrukus vėl pasikvies.
Jo teigimu, šimtmečius yra buvę normalu naktinį miegą dalyti pusiau – po keturias valandas miego. Tai vadinama pirmuoju ir antruoju miegu. Tarp jų būdavo įprasta daryti valandos pertrauką – žmonės keldavosi ir ką nors veikdavo. Skaitydavo, mylėdavosi, pabendraudavo. Bažnyčia, žinoma, tuo metu rekomenduodavo melstis, tam tikslui žmonės turėdavo savas maldaknyges. Tik atsiradus naktiniam elektros apšvietimui nakties aktyvumas baigėsi. Žmonės ėmė gultis vėliau ir būdavo per daug pavargę, kad dar keltųsi naktį. Atsižvelgus į tai ir išbandžius praktiškai, dalis miego bėdų gali būti įveikta.
