Vienų dievinamas, kitų nekenčiamas, dėl aštrių ir pranašiškų įžvalgų laikomas aktualiausiu Europos autoriumi, naujame kūrinyje jis irgi provokuoja – šįkart apie Europos Sąjungos žemės ūkio politiką ir paprasto žmogaus nepritapimą itin įvairialypiame pasaulyje. Romaną iš prancūzų kalbos išvertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, redagavo Asta Bučienė, knygos dizaineris – Jurgis Griškevičius. Išleido leidykla „Kitos knygos“.
Literatūros kritikai M. Houellebecqui klijuoja vulgarumo, pornografijos etiketes. Jis ne kartą buvo apkaltintas nepadorumu, rasizmu, mizoginija ir islamofobija. Tačiau, antra vertus, yra vertinamas už netylėjimą, drąsą, visuomenės problemų kėlimą kitu kampu. Jam svarbi tiek asmeninė žmogaus drama, tiek globalios problemos.
„Serotoninas“ – vieno svarbiausių šiuolaikybės rašytojų naujas romanas. Jis toks pats nešvankus provokatorius, tačiau dar giliau užkliudo mūsų laikmečio nervą. Romanas sulaukė daugybės skaitytojų, interpretacijų, liaupsių ir prakeiksmų. Daugelis paviršutiniškos ir pro šalį. Žmogus ir civilizacija ritasi žemyn, medikamentai, keliantys serotonino lygį kraujyje, nepadeda, bet, nepaisant to, džiugu, kad didysis romanas (Tolstojaus, Prousto, Manno prasme) vis dar egzistuoja“, – apie motyvaciją leisti M. Houellebecqo kūrybą sako leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas.
„Serotonino“ pagrindinis veikėjas – 46-erių Floranas Klodas Labrustas. Jis daug rūko, važinėja taršiu dyzeliniu mersedesu ir į atliekų rūšiavimo konteinerius specialiai meta ne tai, ką reikia. Klerko karjera Žemės ūkio ministerijoje pasiekta, o dabar jis nusivylęs viskuo.
Palikęs nekenčiamą merginą ir Paryžių, Labrustas išvyksta į Normandiją. Tik ten kadaise jautėsi iš tiesų laimingas. Jis aplanko buvusį bendrakursį Emeriką. Globalios ekonomikos reikalavimai per griežti – Emerikas kartu su kitais ūkininkais ruošiasi ginkluotam protestui.
Labrusto asmeninei dramai atliepia žymiai didesnio masto šalies ir visos Europos krizės nuojauta. Serotonino lygis per žemas, antidepresantų šalutinis poveikis pernelyg stiprus. Kas galėtų išgelbėti nebepakeliamai drungną gyvenimą?
M. Houellebecqui lipinama pranašo etiketė, sakoma, kad jis savo knygomis nuspėja ateitį. Priešpaskutiniu romanu „Pasidavimas“ autorius „numatė“ teroro išpuolius Paryžiuje, žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Naujausiame romane autorius aprašo nepatenkintų piliečių protestus. Kritikai sako, kad M. Houellebecqas čia „numatė“ pernai Paryžiuje vykusias „geltonųjų liemenių“ akcijas.
Rašytojas už romaną „Žemėlapis ir teritorija“ 2010 m. pelnė Goncourt’ų premiją, o pasirodžius romanui „Serotoninas“ gavo aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną. Pirmas romano tiražas Prancūzijoje – 320 000 egzempliorių.
Knygos leidybą remia Lietuvos kultūros taryba ir Prancūzų institutas Lietuvoje (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti).
