Izabel Allende „Klajonių metai“
Naujausia lietuvių mylimos Čilės rašytojos Isabel Allende („Dvasių namai“, „Vidury žiemos“, „Meilužis japonas“, „Apie meilę ir šešėlius“) knyga „Klajonių metai“ – tikra XX a. epopėja, kurioje susipina istorija, drama ir žmogiškieji jausmai.
Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Ispanijoje įsiplieskus pilietiniam karui, o paskui įsigalėjus Franko režimui, šalį priversti palikti šimtai tūkstančių žmonių. Tarp jų yra ir jauna nėščia našlė Rosera bei Viktoras – armijos gydytojas, velionio Roseros vyro brolis. Verčiami aplinkybių, jaunuoliai priversti susituokti, nors nė vienas to netrokšta.
Per plauką spėję išvengti Europą apėmusio Antrojo pasaulinio karo, Rosera ir Viktoras atvyksta į Čilę. Tačiau palengvėjimas pasprukus nuo karo ilgai netrunka: naujoji šalis atvykėliams toli gražu nėra nei svetinga, nei sava.
Pamažu kurdami naują gyvenimą kitame žemyne ir stojiškai pasitikdami kiekvieną naują išbandymą, Rosera ir Viktoras nepraranda vilties vieną dieną sugrįžti į tikruosius namus – Ispaniją. Jautriai, gyvai ir talentingai parašyto romano įvykiai nusidriekia per kelis dešimtmečius, o pasaulį keičiančių istorinių įvykių fone išryškėja asmeninės paprastų žmonių istorijos.
Jaudinanti ir sukrečianti knyga apie tremtį, savų šaknų paieškas, likimo išbandymus, meilę ir viltį. „Klajonių metai“ yra 20-asis Peru gimusios, Čilėje užaugusios, o dabar Kalifornijoje gyvenančios Isabel Allende romanas. Autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 74 milijonai I. Allende knygų. „Isabel Allende – puiki istorijų pasakotoja, išsiskirianti savo įžvalgomis ir empatija. Ji jau seniai užsitarnavo vietą pasaulio literatūros olimpe.“ – Khaled Hosseini (romano „Bėgantis paskui aitvarą“ autorius).
