Puikiai parašyta šilta ir šmaikšti tragikomiška istorija apie svarbius gyvenimo sprendimus

„Vis daugiau ir daugiau žmonių išeina iš gyvenimo vieniši, tad mes visuomet užsiėmę“, – sako romano „Dėl to verta gyventi“ veikėjas.

Šį į 19 kalbų jau išverstą romaną įkvėpė straipsnis apie žmones, kuriems tenka pasirūpinti tais, kurių nėra kam palaidoti. Tačiau tai – anaiptol ne tragiška istorija. Priešingai, ji juokinga, švelni ir jaudinanti.


Pagrindinis veikėjas Endrius – tikrai ne svajonių vyriškis. Jam jau per keturiasdešimt, jis nedrąsus, ne gražuolis, nežarsto sąmojų ir dirba municipalinėje tarnyboje. Jo pareiga – apžiūrėti butus žmonių, kurie mirė vieniši ir pranešti apie įvykį artimiesiems (jei tokių yra). Ar stebina tai, kad Endrius – visiškai vienišas?


Ne, palaukite, namuose jo laukia mylinti žmona Diana ir du vaikai. Tiksliau – taip galvoja jo bendradarbiai. Iš tiesų tai – tik Endriaus fantazija. Įsivaizduojama šeima jam – tarsi malonus pabėgimas nuo vienišos tikrovės, kur draugiją jam palaiko tik Ellos Fitzgerald dainos. Tačiau kai pasirodo nauja bendradarbė Pegė, Endriaus rutinai ateina galas. Jam tenka rinktis: pasakyti tiesą ir pradėti gyventi tikrą gyvenimą, bet prarasti Pegės palankumą? Ar likti saugiame melo kokone?



Leidyklos TYTO ALBA nuotr.



Dėl to verta gyventi“ autorius Richard Roper – negrožinės literatūros redaktorius „Headline“ leidykloje Londone. Jo pirmasis romanas kalba apie tai, kad vienatvė baigiasi, jei turi drąsos ieškoti meilės ir atsiverti gyvenimui. Tai puikiai parašyta šilta ir šmaikšti tragikomiška istorija apie svarbius gyvenimo sprendimus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis