„Ši knyga – tarsi tų ikikarinių dienų atspindys, lyg paviršiun iškeltas lietuviškas „Titanikas“, iš nebūties sąnašų drauge su savo spalvingais keleiviais prikeliantis anų dienų problemas, kurios aktualios ir šiandien“, – savo kūrinį pristato Grigorijus Kanovičius.
Pasakojimo centre – autoriaus šeima, kieto būdo senelė Rocha, tėvai – amatininkų bei meistrų palikuonys, jų pamatinės vertybės – šeima, vaikai, darbas, profesinė garbė, ištikimybė tėvų ir protėvių kapams, jų atminimui, gyvenimas pagal Biblijos priesakus. O greta – Jonavos lietuviai, su kuriais per amžius žydai gyveno santarvėje, – spalvinga miestelio žmonių galerija. Unikalus rašytojo stilius – metaforų gausa, biblinės paralelės, liaudies filosofija, humoro ir lyrizmo derinys. Savitumas, gimstantis iš kultūrų sampynos: rusų kalbos, žydiško stiliaus ir lietuviškų realijų.
G. Kanovičius – vienas žymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas, „Rusijos Bookerio“ premijos nominantas. Nuo 1993 m. gyvena Izraelyje. Rašo rusiškai ir lietuviškai. Tarptautinį pripažinimą rašytojui pelnė trilogija „Žvakės vėjyje“, kurioje vaizduojamas Lietuvos žydų likimas prieškariu ir per Antrąjį pasaulinį karą. Iš viso G. Kanovičius parašė 11 romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo nuo XVIII amžiaus iki mūsų dienų sagą. G. Kanovičiaus kūryba išversta į 13 pasaulio kalbų, bendras knygų tiražas viršija milijoną egzempliorių. „Miestelio romansas“ taip pat sulaukė užsienio skaitytojų dėmesio: anglų kalba romaną išleido „Noir“ leidykla, vokiečių kalba – „Aufbau Verlag“, lenkiškai – „Pogranicze“, makedonų kalba – „Prozar Media“.
Publicistas Donatas Puslys „Miestelio romansą“ Bernardinai.lt publikuotoje apžvalgoje pavadino giesme Jonavos žydams. „Tai – šviesių autoriaus vaikystės prisiminimų, kupinų skaidraus ir gilaus dėkingumo, knyga, kurią vis dėlto gaubia atsėlinančios ir tarsi Damoklo kardas virš Jonavos pakibusios tragedijos šešėlis. Dėl to, skaitant knygą, neapleidžia trapumo ir laikinumo jausmas, suvokimas, kad esame dūžtančių formų pasaulyje, kuriame, anot poeto Vytauto Mačernio, taip pat reikia išmokti gyventi. Gyventi taip, kad net ir tokiose formose išliktum žmogumi. Tad kartu ši G. Kanovičiaus knyga yra tarsi himnas žmogiškumui, baladė, apdainuojanti paprastų žmonelių, kurių darbu ir meile laikosi visas šis pasaulis, fizinį ir dvasinį pasaulius.”
Pasak literatūrologės Elžbietos Banytės, „Miestelio romansas“ bent iš dalies užlopo mūsų literatūros skylę – paprastos, gražios, su išlyga vadintinos „klasikine“, bet nebanalios prozos stygių. Šiuolaikinė lietuvių proza yra praradusi gebėjimą pasakoti įdomią istoriją – apsiribojama melancholiškais žvilgsniais pro langą ar į savo vidų, kur randamos tos pačios refleksijos ir pabodę samprotavimai. G. Kanovičiaus proza visada pasakoja. Šio romano pasakojimas – kasdienybės pasakojimas, ramus, su humoro kibirkštėlėmis ir švelnia ironija žydų gyvenimo prieš Antrąjį pasaulinį karą prisiminimas.“
Knygos „Miestelio romansas“ iliustracijų autorius – Markas Kanovčius. Iš rusų kalbos romaną vertė Aldona Paulauskienė.
