O kas, jeigu mokslas laikosi klaidingo įsitikinimo ir vėžį sukelia visai ne pažeista DNR, o dėl mitochondrijų disfunkcijos sutrikusi medžiagų apykaita? Kas nutiktų, jeigu įsiklausę į šią naują tiesą mes visiškai pakeistume savo supratimą ne tik apie vėžį, bet ir apie kitas ligas, pasuktume visiškai nauju keliu ir galėtume kasdien džiaugtis geresne sveikata?

Gydytojas osteopatas Josephas Mercola, populiarus „New York Times“ autorius apie kasdienę sveikatą, alternatyviosios medicinos šalininkas, turintis vieną didžiausių maisto papildų ir medicinos prietaisų interneto parduotuvių, siūlo naujoviškai pažiūrėti į tokį kasdienį ir svarbų reiškinį kaip mityba. 

Knyga „Riebalai – gyvybės šaltinis“ – naujoviškas ir pirmas tokio pobūdžio mitybos vadovas. Jame atskleidžiama, kad visos žmogaus ligos stipriai susijusios su sutrikusiu medžiagų apykaitos procesu. Kas sutrikdo medžiagų apykaitą? Tai lemia mitochondrijų disfunkcija. Mitochondrijos – ląstelių, kurių mūsų kūne yra tūkstančiai, viduje esančios vadinamosios energijos stotelės, kurios suteikia ląstelėms energijos ir kartu palaiko mūsų gyvybę bei sveikatą. O kai pažeista daugybė mitochondrijų, neįmanoma išlikti sveikam.

Leidyklos BRIEDIS nuotr.

Pradėti labiau rūpintis savo sveikata nėra sudėtinga. Tiesiog reikia kūnui suteikti tinkamų degalų, arba, kitaip tariant, tinkamo maisto, kuris būtų energijos šaltinis. Bet į sąvoką „tinkamas maistas“ vėlgi siūloma pažvelgti naujai ir išbandyti ketogeninę mitybą. Ši mityba pasižymi tuo, kad joje mažai angliavandenių ir daug sveikųjų riebalų. O tai, autoriaus tikinimu, yra būdas optimizuoti biocheminius procesus, kurie slopintų įvairias ligas ir padėtų organizmui gyti. 

Nauda, kurios gausime pakeitę įprastą mitybą į ketogeninę, gali nustebinti – ne tik gydyti, užkirsti kelią sunkiai ligai, bet ir suteikti daugiau energijos, pagerinti smegenų veiklą, padėti numesti svorio ir jo nebesusigrąžinti.

Siūlome ištrauką iš knygos „Riebalai – gyvybės šaltinis“

Aknė

Beveik 85 proc. žmonių viename ar kitame gyvenimo etape susiduria su akne, todėl ji – labiausiai paplitusi odos liga JAV. Nors įprastai aknė prasideda lytinės brandos pradžioje, būdinga ne vien paaugliams, bet gali paveikti įvairaus amžiaus grupes, net įžengusius į šeštąją dešimtį ar vyresnius.

Aknė nekelia fizinio pavojaus, tačiau nuo jos kenčiantys gali susidurti su rimtais psichologiniais sunkumais. Kai kurie ima taip drovėtis ir gėdytis, kad nukenčia jų profesinis ir asmeninis gyvenimas, žmonės atsiskiria, suserga depresija ir pasitraukia iš visuomenės.

Daug kas klaidingai mano, kad aknė daugiausia yra estetinė problema, tačiau tiesa ta, kad ji rodo apie kur kas giliau, dažnai – žarnyne, slypintį organizmo disbalansą. Nemažai gydytojų nė nepastebi šio ryšio ir paprasčiausiai išrašo vaistų aknei gydyti ar paskiria kitą populiarų gydymo būdą.

Kiekvienais metais amerikiečiai aknei gydyti išleidžia daugiau nei 2,2 milijardo dolerių – vaistams ir nereceptiniams preparatams, tačiau dauguma šių produktų neduos naudos, jeigu bus ignoruojama pagrindinė aknės priežastis – netinkama mityba.

Daug cukrų ir perdirbtų angliavandenių turinti dieta yra viena pagrindinių aknės priežasčių. Tiesą sakant, su problemomis dėl aknės susiduriama kur kas rečiau ne Vakarų visuomenėje, kur vartojama kur kas mažiau perdirbtų angliavandenių ir cukraus.

Egzistuoja angliavandenių ir aknės ryšys, nes grūdinės kultūros, daug grynųjų angliavandenių turinčios daržovės, vaisiai ir cukrus / fruktozė sukelia insulino ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IGF-1) pliūpsnį kūne. IGF-1 kiekį padidina ir pertekliniai baltymai. Dėl to gali atsirasti per daug tokių vyriškų hormonų kaip testosteronas, dėl kurių poros išskiria sebumą, riebią medžiagą, kuri patinka aknę sukeliančioms bakterijoms. IGF-1 taip pat skatina odos ląstelių, vadinamųjų keratinocitų, dauginimąsi, o šis procesas taip pat siejamas su akne.

Be to, šie maisto produktai – perdirbti angliavandeniai – sustiprina uždegiminius procesus, kurie gali sužadinti arba pasunkinti aknę.

Yra daug tvirtų įrodymų, kad pakeitus mitybą aknė gali sumažėti. Dauguma tyrimų nenagrinėja daug riebalų turinčių dietų, bet koncentruojasi į mažo glikeminio indekso dietos naudą. Glikeminis indeksas parodo, kiek maistas gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, taigi daugiau angliavandenių nei skaidulų (kurios padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje) turinčio maisto aukštesnis ir glikeminis indeksas. Nors šie tyrimai ir neatskleidžia konkretaus daug riebalų turinčios dietos poveikio aknei, MMT (mitochondrijų metabolinė terapija) dietai taip pat svarbus mažas glikeminis indeksas, todėl matyti aiškios paralelės.

American Journal of Clinical Nutrition 2007 m. publikuotas tyrimas parodė, kad jaunų vyrų (nuo 15 iki 25 metų), turinčių problemų dėl aknės, odos būklė ir jautrumas insulinui žymiai pagerėjo paskyrus jiems 12 savaičių mažo glikeminio indekso dietą, kitaip tariant, kai mityboje liko mažiau gliukozę ir insuliną didinančių angliavandenių. 2012 m. korėjiečių mokslininkų atliktas kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas atskleidė, kad po 10 savaičių mažo glikeminio indekso dietos žymiai sumažėjo aknę turinčių žmonių uždegimų ir odos pažeidimų. 2014 m. Valstybinio Niujorko universiteto medicinos centro mokslininkų paskelbtoje apžvalgoje buvo išnagrinėti perdirbtų angliavandenių vartojimo ir aknės ryšio įrodymai ir pateikta išvada, kad dermatologai turėtų patarti savo pacientams, turintiems problemų dėl aknės, vengti aukšto glikeminio indekso (pvz., daug angliavandenių) maisto produktų, o taip savaime nutinka laikantis daug riebalų turinčios mitybos plano.

 Alzheimerio liga

2015 m. duomenimis, Alzheimerio liga buvo diagnozuota 5,3 milijono amerikiečių, ir nuo to laiko šis skaičius nuolat augo. Prognozuojama, kad 2050 m. Alzheimerio liga sirgs tris kartus daugiau žmonių. Daugiau nei pusė milijono amerikiečių kasmet miršta nuo šios ligos, ji – trečioje vietoje po širdies ligų ir vėžio pagal mirčių skaičių JAV.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad šiuolaikinė mityba daro didelę įtaką sergamumo Alzheimeriu augimui. Perdirbtuose maisto produktuose beveik nėra sveikųjų riebalų, bet gausu cukrų: tai mitochondrijų funkcijai žalingas derinys. Kaip minėjau 2 skyriaus skirsnyje apie proto aiškumą, nuo 2005 m., kai mokslininkai atrado, kad sergantiesiems diabetu kyla dvigubai didesnė rizika susirgti ir Alzheimerio liga, ji laikoma „trečiojo tipo diabetu“.

Nuo to laiko mokslininkai ėmė aiškintis, kaip susijęs atsparumas insulinui ir Alzheimerio liga. Insulino receptoriai smegenyse yra atsakingi už mokymąsi, atmintį, maisto suvartojimo reguliavimą ir kūno svorį.

Sutrikus insulino signalui, ima blogėti pažintinė funkcija ir dviem būdais pradeda vystytis Alzheimerio liga. Pirmiausia sustiprėja pagrindinės signalinės molekulės, kurios stimuliuojamos sužadina gamybą baltymų, dėl kurių smegenyse susidaro apnašos ir mazgai, ligos požymiai. Kitas kelias prasideda ne smegenyse, o kepenyse. Esant atsparumui insulinui, jos gamina toksiškus riebalus keramidus, kurie pereina barjerą tarp kraujo ir smegenų ir sukelia atsparumą insulinui, oksidacinį stresą, uždegimą ir ląstelių žūtį smegenyse.

2012 m. paskelbtas Mayo klinikos tyrimas, susiejęs mitybą konkrečiai su Alzheimerio liga, atskleidė, kad daug angliavandenių turinti dieta siejasi su 89 proc. didesne rizika susirgti demencija, o dieta, kurioje daug riebalų, – su 44 proc. sumažėjusia rizika.

MMT turi stiprų potencialą palaikyti sveiką smegenų funkciją, nes ji pagerina insulino receptorių jautrumą, o šis savo ruožtu – bendrąjį metabolinį signalizavimą. Ji taip pat priverčia kūną skaidyti riebalus energijai, todėl žymiai padaugėja švariai degančių ketonų, kuriuos kūnas gamina kurui. Ji silpnina uždegiminius procesus, sumažina gliukozės kiekį kraujyje, o šie abu veiksniai siejami su Alzheimeriu.

Atliktas ne vienas tyrimas apie funkcinio maisto, vadinamo Axona, pagaminto iš vidutinės grandinės trigliceridų (MCT) – sočiųjų riebalų rūgščių, panašių į randamas kokosų riešutuose, – poveikį. 2009 m. atliktas atsitiktinių imčių dvigubai aklas kontroliuojamas tyrimas (laikomas auksiniu mokslinių tyrimų standartu), parodė, kad Axona, palyginti su placebu, žymiai pagerino pažintinę Alzheimeriu sergančių pacientų funkciją. Svarbu paminėti, kad net jeigu egzogeniniai ketonai gali būti naudingi ir greičiausiai teigiamai veikia Alzheimerio ligą, pirmiausia reikia, kad kūnas pats imtų gaminti ketonus.

Kitas būdas, kuriuo daug riebalų turinti mityba galėtų sušvelninti Alzheimerio ligos rizikos veiksnius, yra pagerinti mitochondrijų sveikatą. Gyvų sergančiųjų Alzheimerio liga smegenų vaizdai ir pomirtinė analizė parodė, kad ligą lydi pažeistos mitochondrijos. Kadangi MMT apsaugo mitochondrijas nuo oksidacinės žalos, tikėtina, kad saugos ir nuo Alzheimerio ligos.

10 skyriuje aptartas badavimas dar labiau sustiprina teigiamą MMT poveikį sergant Alzheimerio liga, nes gali pagreitinti amiloido baltymo, kuris žymi Alzheimerio sukeliamas smegenų anomalijas, apnašų skaldymą. Vartojant mažai baltymų ir grynųjų angliavandenių, smegenys geriau pašalina ir perdirba žalingas šių baltymų nuolaužas.

Nors mokslas dar nepatvirtino tiesioginės koreliacijos tarp daug riebalų turinčios dietos ir Alzheimerio ligos, nes nėra žinomo būdo, kaip sustabdyti ligą jai prasidėjus, svarbiausia yra prevencija, o MMT turi visus efektyvios apsaugos požymius. Be to, tai priklauso nuo jūsų valios – to, ką prasidėjusi liga greitai atima iš žmogaus.

 Širdies ir kraujagyslių ligos

Nors mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – tarp jų ir širdies smūgio arba insulto ­– nuo 2001 iki 2010 m. sumažėjo 29 proc., nepaisant medicinos įrangos pažangos, turėjusios žymiai sumažinti šį rodiklį, nuo jų vis dar miršta daugiausia žmonių JAV. Remiantis Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 800 tūkst. amerikiečių.

Ketvirtadalio šių mirčių – apie 200 000 – būtų galima išvengti paprasčiausiai pakeitus gyvenimo būdą, o daugiau nei pusė (6 iš 10) galimų išvengti mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų ištinka jaunesnius nei 65-erių žmones.

Norėdami suprasti, kas sukelia širdies ligas, turite žinoti, kaip arterijos pažeidžiamos ir kokie veiksniai dalyvauja kraujo krešėjime. Priešingai nei daugelis mano, „vamzdžius užkemša“ visai ne riebalai (cholesterolis).

Bendras cholesterolis iš esmės jums nieko nepasakys apie ligos riziką (nebent jis išskirtinai didelis, daugiau kaip 330, o tai galėtų sufleruoti apie šeiminę hipercholesterolemiją, ir tai, mano nuomone, būtų bene vienintelis atvejis, kai galėtų padėti cholesterolį mažinantys vaistai). Yra du santykiai, kurie daug geriau parodo širdies ligos riziką:

DTL (didelio tankio lipoproteinas) ir bendrojo cholesterolio santykis: kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau, nes mažas santykis yra stiprus ligos rizikos veiksnys. Tiesiog padalykite DTL iš bendrojo cholesterolio. Šis procentas idealiu atveju turėtų būti daugiau kaip 24 proc. Mažesnis nei 10 proc. rodo didelę riziką susirgti širdies liga.

Trigliceridų ir DTL santykis: geriausiu atveju šis santykis turėtų būti mažesnis nei 2.

Kiti širdies ligų rizikos veiksniai:

Insulino kiekis kraujyje nevalgius: bet koks valgis ar užkandis, turintis daug tokių angliavandenių kaip fruktozė ir perdirbti grūdai, staigiai pakelia gliukozės kiekį kraujyje, o tada padaugėja ir insulino, kad būtų kompensuotas cukrus kraujyje. Insulinas, kuris išskiriamas valgant per daug angliavandenių, skatina riebalų kaupimą, todėl kūnui sunkiau atsikratyti perteklinio svorio, o pertekliniai riebalai, ypač pilvo srityje, itin prisideda prie širdies ligų. Šiam tyrimui įprastai reikalingas gydytojo siuntimas, tačiau jis gana pigus, jeigu tektų mokėti patiems.

Cukraus kiekis kraujyje nevalgius: tyrimai rodo, kad žmonės, kurių gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius siekia 100–125 mg/dl, turi 300 proc. didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga nei tie, kurių kraujyje gliukozės kiekis 79 mg/dl. Mano nuomone, turėtumėte padaryti viską, kad gliukozės kiekis kraujyje nevalgius būtų žemesnis nei 80, o jį lengva stebėti namuose naudojant gliukomatį (6 skyriuje rasite daugiau informacijos apie tai).

Geležies kiekis kraujyje: geležis gali daryti stiprią įtaką oksidaciniam stresui, tad per didelis geležies kiekis gali pažeisti kraujagysles ir padidinti širdies ligų riziką. Geležies koncentraciją kraujyje galima stebėti ištyrus feritino kiekį kraujyje. Idealiu atveju geležies kiekis turėtų būti tarp 60 ir 80 ng/nl. Informaciją apie šį ir kitus tyrimus, kurie padės stebėti geležies kiekį kraujyje, rasite 4 skyriuje.

Trumpai tariant, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija apima lėtinio uždegimo mažinimą, o tinkama mityba – absoliutus to pagrindas. Nors sotieji riebalai prisiėmė kaltę už širdies ligas pastaruosius kelis dešimtmečius, net tradicinė medicina ima pripažinti, kad pagrindinė širdies ligų priežastis – cukraus vartojimas.

2015 m. žurnale Journal of the American Medical Association buvo paskelbta išvada, kad yra „aiškus pridėtinio cukraus vartojimo ir padidėjusios rizikos mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų ryšys“. 15 metų trukęs tyrimas, apimantis 31 000 amerikiečių duomenis, parodė, kad tų, kurie 25 proc. ar daugiau dienos kalorijų gauna iš pridėtinio cukraus, tikimybė mirti nuo širdies ligos dvigubai didesnė nei tų, kurie iš cukraus gauna mažiau nei 10 proc. kalorijų. Apskritai tikimybė mirti nuo širdies ligos didėjo kartu su augančia pridėtinio cukraus procentine dalimi mityboje nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ar kūno masės indekso.

2014 m. tyrimo išvados buvo labai panašios. Tų, kurie vartojo daugiausia cukraus, – apie 25 proc. dienos kalorijų normos – tikimybė mirti nuo širdies ligos buvo dvigubai didesnė nei tų, kurie apribojo cukrų iki 7 proc. bendros kalorijų normos.

Daug riebalų turinti dieta stipriai sumažina suvartojamo cukraus kiekį ir sušvelnina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius kitais svarbiais su insulinu susijusiais būdais. Kaip paaiškino dr. Rosendale’as, insulinas saugo magnį. Jeigu ląstelės tampa atsparios insulinui, magnis pasišalina iš organizmo su šlapimu, o ne kaupiamas ląstelėse.

Keletas metaanalizių patvirtino, kad daug riebalų turinčios dietos mažina ne vieną širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. Vienas tyrimas, 2013 m. publikuotas Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics, tyrė skirtingą daug ir mažai riebalų turinčių dietų poveikį lipidų kiekiui kraujyje. Išnagrinėjus 32 tyrimų rezultatus paaiškėjo, kad daug riebalų turinti dieta gerokai veiksmingiau sumažina bendrojo cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį ir padidina DTL cholesterolį.

2012 m. Journal of Neurochemistry paskelbta tyrimų su gyvūnais apžvalga atskleidė, kad tiek ketogeninė dieta, tiek ir ketoninių kūnų papildų vartojimas saugo nuo išeminio insulto (kylančio dėl užblokuotos arterijos) ir turi neuroprotekcinį poveikį po insulto. Kaip teigia mokslininkai, ketozės būsenos gyvūnų buvo „pastebimas mitochondrijų funkcijos pagerėjimas, uždegimo sumažėjimas ir padidėjęs tokių neurotrofinų kaip BDNF (smegenų neurotrofinis faktorius) išskyrimas“.

Fibromialgija, lėtinio nuovargio sindromas ir lėtinis skausmas

Kai prieš daugiau nei tris dešimtmečius pradėjau praktikuoti mediciną, fibromialgija buvo taip dažnai nediagnozuojama, kad vidutiniškai prireikdavo 9–10 metų įvairių gydytojų konsultacijų, idant žmogui būtų diagnozuota ši liga. Šiandien, panašu, svarstyklės persisvėrė į kitą pusę ir ši liga diagnozuojama esant įvairiausiems nusiskundimams. Vis dėlto nėra abejonės, kad fibromialgija yra labai realus, skausmingas ir jėgas atimantis sveikatos sutrikimas.

Skaičiuojama, kad fibromialgija JAV serga 5 milijonai žmonių, o 9 iš 10 sergančiųjų – moterys. Deja, vis dar nėra konkretaus diagnostinio tyrimo šiai ligai nustatyti. Priešingai, pacientai turi atitikti tam tikrus klinikinius kriterijus, iš kurių dažniausiai pasireiškia padidėjęs jautrumas skausmui tam tikrose kūno vietose:

alkūnėse,

raktikauliuose,

keliuose,

klubuose.

Žmonės dažnai skundžiasi ir viso kūno skausmu – raumenų, raiščių ir sausgyslių – bei išsekimu, todėl kartu aptariu fibromialgiją, lėtinio nuovargio sindromą ir lėtinį skausmą.

Tradicinės medicinos gydytojai įprastai siūlo vartoti skausmą malšinančius vaistus, o kartais ir tokius psichotropinius vaistus kaip antidepresantai. Aš nerekomenduoju nė vienų iš šių vaistų, nes jie negydo ligos priežasties.

Naujausi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad su tuo, kaip sergantieji fibromialgija jaučia skausmą, gali būti susijęs centrinis įjautrinimas, kai nugaros smegenų neuronai tampa jautresni dėl uždegimo arba ląstelių pažeidimų.

Problema ta, kad fibromialgijai būdingas sudėtingas simptomų (tarp jų ir plačiai išplitęs skausmas bei nuovargis) kompleksas ir daug juos sukeliančių veiksnių. Nėra vieno gydymo, tinkamo gydyti visus simptomus.

Jeigu sergate fibromialgija, lėtinio nuovargio sindromu ar lėtiniu skausmu, žinote, kaip sudėtinga tai valdyti ir kaip sutrinkama bandant susigaudyti tarp prieštaringų patarimų, kaip maitintis. Faktas tas, kad yra per mažai mokslinių įrodymų, idant būtų galima teigti, jog egzistuoja visiems dėl šių sunkumų kenčiantiems žmonėms tinkantis mitybos planas.

Aš tikiu, kad daug riebalų turinti dieta labai veiksmingai susilpnins simptomus ir pagerins gyvenimo kokybę. Taip nutiks, nes pagerėjus mitochondrijų funkcijai kūnas galės efektyviau apsirūpinti energija.

Yra įrodyta, kad fibromialgija sergančių žmonių simptomai sušvelnėja eliminavus vieną ar daugiau maisto produktų, kurie dažnai sukelia alergiją ar jautrumą maistui. Dažniausiai tai kukurūzai, kviečiai, sojos, pieno produktai (visi jie greičiausiai yra užteršti glifosatu), citrusiniai vaisiai ir cukrus. Trys populiariausi – pasterizuotas pienas, sojos ir gliutenas (kviečiai ir panašios grūdinės kultūros). Beveik pusė iš 17 fibromialgija sergančių vieno tyrimo dalyvių pajuto „žymų skausmo sumažėjimą“, kai atsisakė kukurūzų, kviečių, pieno produktų, citrusinių vaisių ir cukraus.

Mokslas taip pat ima pripažinti ryšį tarp oksidacinio streso, mitochondrijų disfunkcijos ir tokių sveikatos problemų kaip lėtinis nuovargis ir fibromialgija – dviejų būklių, kurias vėl sugrąžinusi pusiausvyrą kūnui veikia daug riebalų turinti dieta.

Nors buvo atlikta labai nedaug tyrimų, konkrečiai nagrinėjančių daug riebalų turinčios dietos poveikį lėtinio nuovargio sindromui, fibromialgijai ir lėtiniam skausmui, 2013 m. žurnalo Journal of Musculoskeletal Pain numeryje buvo išspausdintas vienas daug vilčių teikiantis tyrimas. Buvo tiriama aiškiai neketogeninė (kitaip tariant, ji nebuvo skirta skatinti ketonų gamybą nei daug riebalų turinčiu maistu, nei badaujant), bet mažai angliavandenių turinti mityba. 33 vidutinio amžiaus moterys nurodė, kad laikantis šio mitybos plano padaugėjo energijos, sumažėjo skausmas ir pagal fibromialgijos poveikio klausimyno rezultatus sušvelnėjo simptomai.

Jeigu kovojate su viena iš šių plintančių ir sunkiai gydomų ligų, viliuosi, kad jus padrąsins tai, jog galite gerokai pagerinti savo sveikatą ir gyvenimo kokybę pakeitę mitybą ir vietoj angliavandenių ėmę vartoti daugiau kokybiškų riebalų.