Priežastis paprasta ir suprantama – kaip ją įvardija pati autorė: „dėl visų jose esančių sekso scenų:“ Visgi seksas ir kiti meilės reikalai lietuviškai ką tik pasirodžiusiame S. Muratos romane „Kombinio moteris“ (iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė-Žukauskienė, išleido Rašytojų sąjungos leidykla) pristatyti visiškai kitaip, nei įprasta – moteris pamilsta... nedidelę maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvę, Japonijoje vadinamą tiesiog kombiniu.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Sayaka Murata (gim. 1979) – viena ryškiausių šiuolaikinės japonų literatūros žvaigždžių. Rašytoja renkasi socialines, moters psichologijos temas ir tyrinėja jas pasitelkdama keistus personažus ar neįprastas situacijas bei savitą, subtiliu humoru nuspalvintą stilių. Pasak Chiaki Ishiharos, vieno garsiausių Japonijos literatūros profesorių: „Ji rašo radikaliai, išgyvendama diskomforto jausmą... Tai taip nauja, kad niekas negali jos imituoti:“

S. Murata už debiutinį kūrinį „Maitinimas krūtimi“ 2003 m. buvo apdovanota jaunųjų rašytojų Gunzō

premija, vėliau, 2009 m., už romaną „Sidabrinė daina“ gavo Noma premiją, o 2013 m. už romaną „Apie baltąjį miestą, jo griaučius, jo karštį“ autorei buvo paskirta Yukio Mishimos premija. 2014 m. S. Muratos romanas „Gimdytojai ir žudikai“ buvo apdovanotas premija „Už jautrumą lyčių klausimams“, o 2015 m., kaip ir jos garsusis tėvynainis Harukis Murakamis savo karjeros pradžioje, rašytoja už romaną „Kombinio moteris“ laimėjo prestižinę Akutagavos premiją. Anksčiau šia premija buvo pagerbti tokie garsūs rašytojai kaip Shusaku Endo, Kenzaburo Oe ir Ryu Murakami.

Pagrindinė romano „Kombinio moteris“ veikėja Keiko Furukura, 36-erių netekėjusi moteris jau daugelį metų dirba „kombinyje“ ir nė nemano paisyti šeimos ir draugų spaudimo susirasti „normalų“ darbą ir vyrą. Keiko jaučia, kad jai dar toli iki tobulo visuomenės nario, bet ji sparčiai žengia link tobulos parduotuvės darbuotojos idealo. Keiko – neatskiriama parduotuvės dalis ir kartu... meilužė. Susisaisčiusi su kombiniu nepertraukiamais saitais, ji pajunta anksčiau nepatirtą pilnatvės ir prasmės jausmą.

Tai pribloškianti moters ir parduotuvės meilės istorija, pasakojanti apie kitokius, dažnai už visuomenės borto išmestus žmones. Knygos autorė klausia, ar įmanoma nuo materialistiškos visuomenės pasislėpti, išpildžius tos visuomenės diktuojamas taisykles iki maksimumo?

Rašytoja baigė literatūros studijas Saitamos prefektūros universitete, tačiau dirba valandine darbuotoja kombinyje. Net ir laimėjusi Akutagavos premiją, atveriančią kelią publikacijoms literatūros žurnaluose ir kontraktams su prestižinėmis leidyklomis, S. Murata sako šio darbo kol kas neketinanti mesti. Darbas parduotuvėje jai suteikiantis idėjų rašymui, be to, jai patinkanti rutina. Tad Keiko prototipu galime laikyti pačią rašytoją.

Pasak Viet Thanh Nguyeno, bestselerio „The Sympathizer“ autoriaus, Pulitzerio premijos laureato, „Kombinio moteris“ – tai „niūriai komiškas, iš vėžių gerokai išmušantis šiuolaikinio gyvenimo – susvetimėjimo, kapitalizmo, identiteto, konformizmo – portretas. Visi esame buvę tokioje parduotuvėje, nesvarbu, ar ši – Japonijoje, ar kur kitur.“

Jau pasirodžius romanui „Kombinio moteris“, S. Murata žurnalo "Bungeishinjū" 2016 m. vasario 14 d. specialiame priede „Meilės laiškai“ paskelbė savąjį – atvirą – meilės laišką kombiniui. Nors tai nėra integrali kūrinio dalis, jis kaip priedas pridėtas prie lietuviškojo knygos leidimo.