Gedimino prospekte įsikūrusiame leidyklos stende penktadienį 11-13 val. su skaitytojais bendraus knygos „Alergija. Priežastys, simptomai, gydymas“ autorė gydytoja alergologė prof. Rūta Dubakienė.
Keturiasdešimt metų praktikuojančios gydytojos, Vilniaus universiteto profesorės knyga – pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie mūsų amžiaus rykštę– alergijas ir alergines ligas. Knygoje gydytoja pateikia ne tik bendrąsias žinias, bet ir dalijasi praktiniais pavyzdžiais bei patarimais iš ilgametės patirties.
Mažuosius skaitytojus „Sostinės dienose“ pasimatyti kviečia rašytojas, radijo laidų autorius Tomas Dirgėla. Autorius rugsėjį pasitinka su dviem naujomis knygomis: detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ 5-ąja knyga „Dingusios knygos mįslė“ ir pirmąja paveikslėlių knyga „Mano tėtis rašo knygą“, kurios dailininkė – Inga Dagilė. T. Dirgėlą leidyklos „Tyto alba“ stende sutiksite penktadienį 16-19 val., šeštadienį 14-19 ir sekmadienį 12-15 val.
Iš SMS žinučių gimusi kunigo Algirdo Toliato knyga
Ketvirtoji kunigo A. Toliato knyga „Sekmadienio SMS“ gimė iš sekmadienio kvietimų į Mišias trumposiomis SMS žinutėmis. Iš pradžių dvasininkas kvietimus į pamaldas SMS žinutėmis siuntė nedideliam žmonių ratui, šie persiųsdavo jas kitiems ir galiausiai šias žinutes gaudavo tūkstančiai žmonių.
„Net negalintys ateiti pasiklausyti pamokslo prašydavo neišbraukti iš kviečiamųjų į sekmadienį sąrašų, nes neretai atsiųsta mintis lydėdavo visą savaitę lyg mini pamokslas. Šie kvietimai tapo ir Ramintojos bendruomenės varpais, subūrusiais į gyvąją bažnyčią“, – pasakoja A. Toliatas. Kaip tik per Sostinės dienas, šeštadienį nuo 18 val. Ramintojos bendruomenė kviečia į šventę ir knygos pristatymą Šv. Ramintojos bažnyčioje.
Metaforiškų miniatiūrų knyga „Sekmadienio SMS“ kviečia ne tik pasiklausyti Dievo žodžio, bet ir susimąstyti, kas gi mes esame sau, ką mums reiškia kitas, dėl ko gyvename ir koks tas mūsų gyvenimo kelias. Trys sakiniai dažnai pasako daugiau nei trys ar keturios dešimtys ir kiekvienam sukelia vis kitokių minčių apie esminius klausimus, į kuriuos atsakymų turime ieškoti ir savyje.
Kunigas A. Toliatas sako, kad pasirinkta forma, SMS žinutės, neturėtų stebinti, tai toks pat žinios skleidimas kaip ir bet koks kitas tikinčiųjų kvietimas. „Nuo senų laikų varpų gausmas kviesdavo žmones draugėn. Tačiau dabar, kai tiek daug triukšmo, žmogaus širdžiai reikia naujų šauklių į Bažnyčią“, – pastebi dvasininkas.
„Ši diena istorijoje“ – nėra dienos, kad nieko nebūtų nutikę
Kada prasidėjo ir baigėsi trumpiausias karas istorijoje? Kada ginčas dėl alaus Oksfordo aludėje tapo 100 mirčių ir 470 metų atgailos priežastimi? Kada ir kodėl Napoleonas pabėgo nuo pulko triušių?
Vieno žinomiausių ir mėgstamiausių britų istorikų, istorijos populiarintojo, BBC, „History Chanel“ ir „Discovery Chanel“ istorinių televizijos laidų kūrėjo Dan Snow knyga „Ši diena istorijoje“ – tai 365 trumpi pasakojimai apie svarbiausius įvykius, nutikusius pasaulio istorijoje kurią nors vieną metų dieną.
365 metų dienos, 365 istoriniai įvykiai, vienaip ar kitaip veikę pasaulio istorijos raidą. Vieni įvykiai žinomi visiems, kiti tikrai nustebins. Kiekviena diena atveria skirtingą langą į mūsų praeitį: nuo antikos iki naujausių laikų. Autorius, kurio tinklalaidės „History Hit“ klausosi daugiau nei milijonas sekėjų, iš istorijos lobyno išgriebia ryškiausius brangakmenius ir suveria iš jų pritrenkiamai įdomų vėrinį. Įvykiai seka vienas kitą, o visuma sudaro gyvą, netikėtą ir labai žmogišką pasaulio istoriją. Nesakykite, kad nenorite sužinoti, kas lemtingo ir svarbaus nutiko tą dieną, kai gimėte jūs.
Iš anglų kalbos vertė Aurelijus Katkevičius
„Centrinė stotis“ – kelionė laiku po stulbinantį Niujorką
Pastaruoju metu ypač Vilniuje netyla diskusijos griauti, naikinti ar prikelti naujam gyvenimui – nuo istorinių pastatų, parkų iki skulptūrų. Panašaus likimo pastato istoriją pasakoja amerikiečių rašytoja, žurnalistė Fiona Davis romane „Centrinė stotis“. Taip, šiandien sunku patikėti, kad architektūros ir dizaino šedevras – Niujorko centrinė stotis kažkada buvo apleista ir nyki vieta. Naujam gyvenimui ją prikėlė menas.
Romanas pasakoja dviejų skirtingu laiku gyvenusių moterų istorijas. Abi jas vienija Niujorko centrinė stotis. 1928-aisiais Klara Darden dėsto iliustraciją Centrinės stoties meno mokykloje. Gabi ir ambicinga mergina siekia pripažinimo, tačiau įveikti išankstines nuomones, kad moterys nėra tokios talentingos ir kad iliustracija yra žemesnės rūšies menas, labai nelengva. Klara nepasiduoda ir greitai įžūlumas bei pastangos ne tik iškelia ją į karjeros aukštumas, bet ir sujaukia širdį. Tačiau netrukus bohemos meilės rūpesčius ir svaiginančią karjerą sugriaus didžioji depresija. Ir Klara nė nenutuokia, ką ji jai atneš...
Kita siužetinė linija – 1974-ieji, suvargusi ir apleista Centrinė stotis. Čia ilgiau užsibūti nesaugu. Tačiau Virginijai Klėj stotis – paskutinis prieglobstis. Neseniai išsiskyrusi, ji turi išlaikyti paauglę dukrą, taigi darbas stoties informacijos kioske jai tikras išsigelbėjimas. Beklaidžiodama po stotį, ji aptinka apleistą meno mokyklą, o joje – akvarelę, kuri įsuka Virginiją į praeities verpetus. Virginija vis giliau grimzta į prieškario bohemos gyvenimo labirintus, net neįtardama, kad šis radinys pakeis jos pačios gyvenimą visiems laikams.
Iš anglų kalbos vertė Daumantas Gadeikis
Romanas „Dievų šokis“ – „Tūkstantis ir viena naktis“ bei indiškasis Markesas viename
Vieno žymiausių šiuolaikinių indų kilmės rašytojų Vikramo Chandros romanas „Dievų šokis“ –monumentalus pasakojimas ir fantastiškas nuotykis skaitytojui, sekančiam susipinančias indo studento ir beždžionės istorijų gijas. O beždžionė yra... gyvūno pavidalu atgimęs žmogus, kuris, norėdamas išvengti mirties, sudaro sandėrį su dievais: kasdien jis privalo papasakoti po istoriją. Čia Indija, čia dievai vaikšto po žemę. Čia žmonės atgimsta gyvūnų pavidalais ir įsiveržia į mūsų kasdienybę, pripildydami ją magijos.
Viena vertus, tai magiškasis realizmas, pasaka, kita vertus – realistinis pasakojimas. Nuo XIX a. Indijos iki pankų muzikos Los Andžele viskas susimaišo, šimtai personažų, dievų, gyvūnų susipina į monumentalų, magišką epą. Pasakiškos moterys, herojiški žygdarbiai, indų filosofija ir vakarietiškas mentalitetas, mitologija, praeitis ir dabartis, Amerika ir Indija šiame romane susilieja į stulbinantį paveikslą.
Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė
„Mirtingumo įrodymai“ – pirmoji Mariaus Povilo Elijo Martynenko poezijos knyga
Aktorius, dramaturgas, poetas, (ex)barmenas, įgarsintojas, tinklaraštininkas Marius Povilas Elijas Martynenko, šiuo metu besisukantis pačiam gyvenimo ir kūrybos sūkury, pristato trečiąją knygą. Apie tai, kaip atsirado „Mirtingumo įrodymai“ geriausiai atskleidžia pats autorius.
Likus maždaug mėnesiui iki šios knygos pasirodymo, vieną naktį atsigavau iš hipoglikeminės komos. Šalia manęs buvo mylimoji, ji buvo iškvietusi greitąją. Vienas kraupiausių dalykų – pabusti į tikrovę, kurioje kažkas manė, jog tavęs neteko. Kurioje mylimiausio žmogaus akyse yra skylė, tuštuma. Ir ji turi tavo kontūrą, tavo siluetą.
Kartais nebetikiu, kad esu mirtingas. Užmirštu. Paradoksalu, bet man regis, kad būtent tuomet nustoju gyventi. Kai užmirštu mirtį, atidedu viską: mylėsiu rytoj, kalbėsiu rytoj, dirbsiu, rašysiu ir tikėsiu rytoj... nieko nebelieka šiandienai. Veikiausiai dėl to ir yra ši knyga.
Kad prisiminčiau. Kad nenustočiau gyventi mirtingai.
Agnės Žagrakalytės „Bu bu itis“ – be buities jokie pasauliai nesisuka
Eilėraščių rinkinys „Bu bui tis. Alisa Meler išeina pro duris“ – šeštoji tiek skaitytojų, tiek literatūros profesionalų vertinamos poetės ir prozininkės knyga. „Ar galima rašyti eilėraščius esant ne sumaišties, o laimingos ramybės būsenos?“ – naujoje poezijos knygoje klausia poetė A. Žagrakalytė ir atsako: „Reikia. Siužetų turime visą pasaulį. Be buities pamato jokie pasauliai nesisuka. Nebaisi ta buitis. Bu bu bu!“
Naujausioje knygoje „Bu bu itis“ kalbama ir apie dvi kovos menų disciplinas: iaido ir kendo. Poetė rašo, kad iaido jai davė naujų pažinčių, susikaupimo ir nuolankumo. Kendo davė draugų, jėgos ir drąsos. Iaido kardu kapojamas įsivaizduojamas priešas. Vienas autorės sensėjų, mokytojų, aiškino, kad treniruotės metu jis sukapoja savo blogąjį „aš“. Iki kitos treniruotės, deja, tos nukirstos galvos atauga. Visos tos kiekvieną dieną mūsų laukiančios kovos ir nebaisi būtis – eilėraščių knygoje „Bu bui tis“.
