Dermatologė, populiarių Vokietijoje televizijos laidų vedėja Yael Adler ir į šį klausimą bando atsakyti savo knygoje „Tavo oda. Viskas, ką turite žinoti apie didžiausią savo organą“.
Šioje knygoje gydytoja linksmai ir profesionaliai padeda skaitytojui „įlįsti“ į savo odą ir pasako viską, ką reikia apie ją žinoti. Žaismingai, su gyvais pavyzdžiais kalba apie spuogus, raukšles, blogą kojų kvapą ir įvairius kitus dalykus, kuriuos minėti neretai drovimės. Įtikinamai paaiškina, kodėl seksas teigiamai veikia mūsų išvaizdą, dėl ko vyrai neturi celiulito, ir teigia, kad mūsų oda yra protinga. Knyga „Tavo oda“ suteikia galimybę pažinti didžiausią mūsų organą – nuo struktūros ir funkcijų iki negalavimų ir tinkamos priežiūros.
Tad kodėl penktadalis žmonių traukia uodus kaip magnetas? Uodai puikiai žino, kieno kraujo nori. Jie renkasi aukas, skleidžiančias charakteringą kvapą, atsirandantį odos bakterijoms skaidant prakaitą. Uodų apetitą sužadina tam tikri pieno rūgšties, amoniako, šlapalo ir riebalų rūgščių mišiniai. Moskitai labiausiai mėgsta pėdų dvoką, juos vilioja gausi ir įvairi odos bakterijų fauna. Kad suklaidintų maliarinius uodus, Tanzanijos gyventojai priešais langus ir duris kabina smirdinčias kojines. Siekdami apriboti maliarijos plitimą, specialistai jau kuria moskitams skirtus spąstus, skleidžiančius pėdų kvapą.
Žmogaus kvapą sudaro daugybė sudedamųjų dalių. Kol kas tiksliai nežinoma, kurios iš jų uodams yra patraukliausios. Šiaip ar taip, be prakaito kvapo, reikšmės turi ir genai. Uodus taip pat labai traukia iškvepiamas anglies dvideginis (ypač sportuojant), jį kraugeriai „užuodžia“ net per 50 metrų atstumą ir bemat sulekia į puotą. Viliojančius aromatus skleidžia ir kvepalai, minkštikliai, aromatizuoti kūno pieneliai bei dušo želės. Gardžiausias uodų delikatesas – 0 (I) kraujo grupės žmonės. Juos šie vabzdžiai dažnai puola ir kanda. Net liaudyje sakoma, kad jų gyslomis tekantis kraujas yra saldus. O štai A (II) kraujo grupė uodams patinka kur kas mažiau. Kodėl taip yra, niekas tiksliai nežino. Aišku tik tiek, kad daugumos žmonių oda skleidžia cheminius signalus, išduodančius siurbikams aukos kraujo grupę.
Tad mėgstamiausiu uodų skanėstu taptų losjonu po skutimosi dvelkiantis, prakaitu žliaugiantis, sunkiai šniokštuojantis sportininkas, turintis nulinę kraujo grupę ir dvokiančias pėdas. Gardesnė už jį uodų rojuje būtų nebent sportiška nėščioji, nes jos kūno temperatūra aukštesnė, o iškvepiamame ore esama daugiau anglies dvideginio.
Mūsų kraują siurbia tik uodų patelės. Kraujyje esančių baltymų ir geležies joms reikia kiaušinėliams dėti. Pačioms uodėms pakaktų nektaro ir saldžių augalų syvų, bet jų palikuonys reikalauja neveganiško delikateso – kraujinės sriubos. Tad motina uodė taikliai praduria žmogaus ar gyvūno tikrosios odos kapiliarus ir vienu kartu išsiurbia 0,001–0,01 mililitro aukos kraujo.
Uodų seilės – tai sudėtingas kokteilis iš skausmą malšinančių (kad nepajustume įkandimo), kraują skystinančių (kad kraujas krešėdamas neužkimštų straublelio), kraujagysles plečiančių (kad ištekėtų daugiau šeimininko kraujo) medžiagų, fermentų ir baltymų. Pastarieji geriau paskirsto kokteilį audiniuose ir veikia antibakteriškai. Reaguodamos į organizmui neįprastas uodo seilių medžiagas, dermoje išsidėsčiusios putliosios ląstelės išskiria daugiau niežulį skatinančio mediatoriaus – histamino. Nors uodo seilėse yra antibakterinių medžiagų, nukasius įkandimą gali prasidėti infekcija, nes pažeidus apsauginį odos barjerą į odą patenka bakterijų.
Ką daryti, kad uodai nepainiotų jūsų su „valgyk, kiek telpa“ tipo švediškuoju stalu? Dvi labai veiksmingos cheminės medžiagos, dietiltoluamidas (DEET) ir ikaridinas (pikaridinas), nuo uodų (ir erkių) saugo iki šešių valandų. Tiesa, DEET dirgina gleivines ir nervų sistemą, tad nėra tinkamas vaikams ir nėščiosioms. Ikaridinas gerokai švelnesnis, bet ir jo anaiptol nepavadinsi natūraliu ar ekologišku.
Deja, ekologiški preparatai nėra itin gera alternatyva, jie veikia daug silpniau už sintetines medžiagas, be to, gana greitai nugaruoja, tad apsaugą tenka atnaujinti kas dvi valandas. Kokosų aliejaus, eterinių citrinžolių ir arbatmedžių aliejų, levandų, eukaliptų, gvazdikėlių, snapučių, kedrų, bazilikų, česnakų ir pipirmėčių ekstraktų aromatai nėra itin malonūs ir žmogaus nosiai, tačiau šios ekologiškos medžiagos nenuodija organizmo. Vis dėlto klystate, jei manote, kad ekologiški produktai nėra kenksmingi. Kai kurios natūralios aromatinės medžiagos gali sukelti stiprią kontaktinę alergiją.
Pati sveikiausia kūno apsauga – mechaninė: ilgi drabužiai ir tinkleliai nuo uodų.
