Mūsų literatūros tradiciją supurčiusiame romane permąstoma nacionalinė tapatybė, negailestingai griaunami mitai, tad „Vilniaus pokeris“ labai svarbus šiandien radikaliai nusiteikusioje, dažnai vienos tiesos ieškančioje visuomenėje.
Šiandien „Vilniaus pokeris“ ir jo autorius virto legenda, apaugo įvairiais mitais, tačiau, kaip pastebi R. Gavelio kūrybą tyrinėjanti Jūratė Čerškutė, vertėtų į šalį padėti mitologiją ir prisiminti ar pirmą kartą perskaityti šį romaną.
Prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai epochinis romanas, išsiskiriantis unikalia ir detalia sovietmečio refleksija, ryškiais, kritiškai reflektuojamais nacionalinės tapatybės įvaizdžiais ir lietuvybės mitų nuvainikavimu. Kaip pastebi J. Čerškutė, provokuojančioje, mąstymą kedenančioje R. Gavelio prozoje telpa kruopšti ir nesentimentali gyvenamo laiko bei nesenos praeities analizė, iki tol lietuvių prozoje nebūti sodrūs kūno, erotikos, mirties ir miesto vaizdiniai. Bėgant metams visa tai virsta gyvenimo ir vertybių universalijomis.
J. Čerškutė teigia, kad „taikydamas sudėtingą japonų kūrėjų rašiomono pasakojimo modelį, – sukurtą rašytojo Riūnosuke Akutagavos ir išplėtotą režisieriaus Akiros Kurosavos, – kurį sudaro skirtingos, neretai kardinaliai priešingos ir todėl prieštaringos to paties įvykio versijos, Gavelis parašė polifoninį romaną apie gyvenimą Vilniuje ir sovietinėje santvarkoje stagnaciniu aštuntuoju dešimtmečiu.“
Filosofas Leonidas Donskis R. Gavelį už drąsų, ironišką žvilgsnį į jautriausius dalykus lygino su Milanu Kundera. L. Donskis yra konstavęs, kad „šiam reto įžvalgumo, ironiškam ir aštrios kritinės minties publicistui bei puikiam rašytojui esame skolingi pripažinimą už intensyvumą ir tikslumą, su kuriuo jis identifikavo ir drąsiai įvardijo problemiškiausius mūsų gyvenimo aspektus po nepriklausomybės atgavimo.“
„Vilniaus pokeris“ laikomas bene garsiausiu „į stalčių“ rašytu lietuvių romanu. Kūrinys buvo sukurtas vėlyvuoju sovietmečiu, 1979–1987 m., o išleistas 1989 m., Lietuvai oficialiai tebepriklausant Sovietų Sąjungai. Romanas sujaukė iki tol gyvavusius literatūros standartus ir tapo literatūrine bomba, pasirodžiusia šiandien sunkiai įsivaizduojamais tiražais. Pirmasis 50 000 egzempliorių tiražas po gero pusmečio buvo papildytas 35 000 egzempliorių tiražu. Beje, pats R. Gavelis apie abejingų nepalikusį romano pasirodymą yra sakęs: „anuomet linksmai stebėjau, kaip „Vilniaus pokeris“ jaukia visus lig tol galiojusius lietuvių literatūros kriterijus bei standartus. O dar linksmiau stebėjau dėl tos knygos kilusį tamsybininkų bei davatkų siautulį“.
Šiandien vieną ryškiausių lietuvių literatūros prozininkų R. Gavelį atranda ir užsienio skaitytojai: jo kūryba išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, latvių, lenkų, suomių, baltarusių kalbas. 2009 m. „Vilniaus pokeris“ buvo išleistas JAV ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje (2015 m.) R. Gavelį lygina su Kafka, Seline’u, Joyce’u, Faulkneriu, Orwellu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. R. Gavelio kūryba ir toliau tęsia kelionę į pasaulio literatūrą: Vertimų skatinimo programos lėšomis bus finansuojamas romano „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“ vertimas į anglų kalbą (vertėja Elizabeth Novickas, leidykla „Pica Pica Press“).
Leidykla „Tyto alba“ oficialiai R. Gavelio leidykla tapo 1997 metais pasirodžius romanui „Prarastų godų kvartetas“. Kūrinių leidybos ir sklaidos misiją vykdo iki šių dienų, nuo rašytojo mirties praėjus 17 metų.
