J. Herlyn romano „Trys mano vieninteliai“

Kas gali būti geriau už moterišką romaną, kurio veiksmas vyksta egzotiškuose kraštuose, o pagrindinė veikėja – aistros bei jausmų siūbuojama moteris? Tikriausiai tik romanas, kurio autorė pati savo akimis matė aprašomus egzotiškus kraštus ir patyrė panašius meilės išbandymus. Būtent toks ir yra jau trečiasis leidyklos „Alma littera“ išleistas Jolitos Herlyn romanas „Svaigulys“. „Knygose nieko neteigiu, tik bandau atspindėti moters gyvenimo kelią. Jei pati nebūčiau mylėjusi, ieškojusi, abejojusi, kentėjusi, išgalvotos patirtys nebūtų tokios tikros ir skaitytojai tai pajustų“ – taip romaną pristato pati autorė.

Pirmojo didelio populiarumo susilaukusio J. Herlyn romano „Trys mano vieninteliai“ pagrindinė veikėja Kamilė šioje knygoje apsigyvena pas ekscentriškąją tetulę Mariją Rio de Žaneire. Tačiau po nuotykių Brazilijoje ir ajahuaskos ceremonijos su lianų vynu Peru džiunglėse moteris jaučiasi pasisotinusi egzotiškų kraštų gyvenimo. Jos kelias veda atgal į Lietuvą. Ieškodama ramybės, Kamilė gimtajame mieste Klaipėdoje yra įtraukiama naujo aistrų sūkurio ir turi dar kartą perkainoti vertybes. Ar pavyks Kamilei rasti tai, ko ji ieško?

„Svaigulys“ – tai pirmiausia jausmų romanas, bet kartu tai – alternatyvus kelionių gidas, nes visas romano vietas autorė stengiasi aparašyti dokumentiniu tikslumu.

„Prieš pradedant rašyti knygą, lankiausi Brazilijoje. Man labai didelį įspūdį paliko Rio de Žaneire, Santa Terezos kvartale stovinti pilaitė Castelo Valentim. Todėl ir nutariau, kad Kamilės istorija turi būti susijusi su šiuo spalvingu Rio kvartalu ir šia pilaite. Tuo pat metu mano sūnus Karlas keturis mėnesius pakeleivingomis mašinomis kartu su savo argentiniečiu pusbroliu Nahueliu keliavo po Argentiną, Boliviją, Peru. Keliaudamas jis rašė ilgus laiškus ir jie mane labai džiugino. Karlo patirtis buvo tokia unikali, kad nutariau būtinai įtraukti ją į knygą. Ypač įdomus buvo jo apsilankymas pas Peru šamanus ir dalyvavimas ajahuaskos ceremonijoje“, - knygą įkvėpusias patirtis prisimena J. Herlyn.

Kiekvienos knygos rašymą prilyginanti devynių mėnesių nėštumui, J. Herlyn pabrėžia, kad svarbiausia kuriant romaną – nepristigti valios. Tuo metu įdomių, netikėtų knygos personažų ar jų bruožų rašytoja niekuomet nepritrūksta.

„Vieni veikėjai turi prototipus, kiti – visiškas fantazijos vaisius. Kai pritrūkstu įdomesnių bruožų, visuomeniniame transporte stebiu keleivius ir skolinuosi jų ypatumus: į žąsies kaklą panašų Adomo obuolį, duobutę smakre, panašią į bandelę su razina ir t.t. Jau po pirmojo romano manęs klausė, ar turiu tetą Brazilijoje. Tetos Marijos iš Rio de Žaneiro personažas, kuris nemenką vietą užima ir romane „Svaigulys“ – tai moterų, kurias sutikau Lotynų Amerikoje, atspindys. Jos pasaulėžiūra artima manajai. Kad ir požiūris į pinigus: pinigai reikalingi ne tam, kad prisipirktum nereikalingų daiktų, o tam kad apie pinigus negalvotum“, - sako J. Herlyn.

Romaną „Svaigulys“ parašiusi Jolita Herlyn (Kraniauskaitė) – knygų „Trys mano vieninteliai“ bei „Mano vyrai ir jų žmonos“ autorė. Dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos savivaldybėje, vedė diskusijų laidą televizijoje. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių apie keliones, vyrų ir moterų santykius, interviu ciklą su Lietuvoje apsilankiusiais ar gyvenančiais užsieniečiais. Dabar gyvena Hamburge.