Baigiasi herojaus meilės ir draugystės, išsipildo jo svajonė pamatyti Veneciją. Kartu plėtojamos naujos skausmo, pavydo, mirties, užmaršties temos. Iš šios tuštumos ir depresijos gims paskutinis autoriaus romanas – Atrastas laikas.
<...>
Gilinantis į šį kūrinį nereikia pamiršti, kad epopėja „Prarasto laiko beieškant“ – pirmiausia kūrinys apie pašaukimą, istorija žmogaus, galiausiai gimstančio literatūrai. Gimimas buvo skausmingas, pilnas nerimastingo blaškymosi ir dvejonių. Romano herojus buvo beatsisakąs savo tikslo triskart: pirmą kartą, kai išgirdo niekinamus pono de Norpua žodžius apie literatūrą, antrą kartą dėl giliai įsišaknijusio įsitikinimo, jog jam trūksta stebėtojo dvasios, ir trečią kartą – dėl to, kad jis sterilus. Ilgoje kelionėje į pašaukimą Dingusios Albertinos epizodai vaizdingai byloja, kad meilė – sunkiausiai įveikiama kliūtis. Meilės aistra – bergždžias, klaidinantis kelias, kuriuo nė neverta eiti. Tad menas – vienintelė tikrovė, pasiekiama atsiribojus nuo iliuzinio pasaulio pagundų ir miražų. Šiuo požiūriu dvasinės kančios ir literatūros žadami džiaugsmai – neatskiriami.
Romanų ciklas „Prarasto laiko beieškant“ (orig. À la recherche du temps perdu):
Svano pusėje (orig. Du côté de chez Swann, 1913; vertė Aldona Merkytė, Vaga, 2013)
Žydinčių merginų šešėlyje (orig. À l’ombre des jeunes filles en fleurs, 1918; vertė Galina BaužytėČepinskienė, Vaga, 2014)
Germantų pusė (orig. Le Côté de Guermantes, 1920–1921; vertė Birutė Gedgaudaitė, Vaga, 2014)
Sodoma ir Gomora (orig. Sodome et Gomorrhe, 1921–1922; vertė Galina Baužytė-Čepinskienė, Vaga, 2015)
Kalinė (orig. La Prisonnière, 1923; vertė Pranas Bieliauskas, Baltos lankos, 2013)
Dingusi Albertina (orig. Albertine disparue, 1925; vertė Pranas Bieliauskas, Vaga, 2015)
Atrastas laikas (orig. Le Temps retrouvé, 1927; vertė Galina Baužytė-Čepinskienė, Alma litera, 1997)
„Svarbiausias įvykis – romanas „Prarasto laiko beieškant“. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“
Patrick Grainville, Lire, 1997 m.
