Charlotte Betts „Vaistininko duktė“

1665-ieji, Londonas. Už nedidelės, bet jaukios vaistinės prekystalio triūsia jaunutė Suzana Leiton. Jos tėvas – vaistininkas, todėl ore tvyrantį rožių vandens ir vaško, terpentino ir džiūstančių vaistažolių aromatą mergina pažįsta nuo vaikystės. Ji žino viską apie gydančius miltukus ir tepalus, ir tikisi vieną dieną pati tapti vaistininke. Tačiau Suzanos pasaka baigiasi, kai tėvas į namus parsiveda naują žmoną – arogantišką našlę Arabelą su trimis vaikais. Suzanai gimtuosiuose namuose greitai nebelieka vietos. Todėl, kai pasiperša žavingas gražuolis Henris Sevidžas, turtingas prekeivis, mergina nedvejodama sutinka tekėti. Ji tikisi, kad gyvenimas vėl bus laimingas ir kupinas meilės. Bet greitai ima aiškėti, kad Henris nėra tas, kas atrodė iš pirmo žvilgsnio. Negana to, į Londoną atslenka maras...

Suzana supranta, kad, užuot pasibaigę, didieji jos gyvenimo išbandymai dar tik prasideda. Bet gal jie atneš ir naujos laimės bei tikros meilės viltį?

Knyga tiesiog nuostabi. Patiko viskas nuo pirmo iki paskutinio sakinio. Pasakojimo stilius be galo autentiškas. Viskas aprašoma taip detaliai, kad gali jausti veikėjų nuotaikas, laiko tėkmę. Knygą skaitai labai „skaniai“, norisi, kad šis malonumas niekada nesibaigtų.

Skaitytoja