Debiutinė Jono Žakaičio knyga ir „kodas“, leidžiantis ją parsisiųsti

Jono Žakaičio vardas Lietuvoje ir svetur ne kartą girdėtas konceptualiojo ir tarpdisciplininio meno gerbėjams: jis – ir galerininkas, ir lektorius, ir parodų kuratorius.

Nuo šiol, ne vienerius metus autentiškus, komiškus, lyriškus, į niekieno kito nepanašius tekstus rašantį Joną Žakaitį galima vadinti ir knygos autoriumi.

To paties pavadinimo kaip ir knyga interneto svetainėje pasirodo elektroninė to paties pavadinimo knyga, kurią visi norintys galės atsisiųsti nemokamai.

Daugiasluoksnių ir daugiakrypčių Jono Žakaičio tekstų taip paprastai neapibūdinsi. Matyt, geriausiai tai gali padaryti spontaniški įspūdžiai ir įvaizdžiai, užgimę paskaičius. „Jono Žakaičio tekstai – lyg carpaccio, tik jeigu „nuo žalių gyvūnų valgymo mus skiria keli peilio judesiai, lėkštė ir padažas”, tai realybę nuo siurrealumo čia atskiria įtekstinimo gestas. Autoriaus judesys, į puslapio lėkštę guldantis patirčių aštuonkojį – tyrai gyvas, autentiškai sutelktas. Taip šalia risnojantis šuo – turbūt tikroviškas nutikimas – pasirodo elnio pavidalu, o kažkur kažkada sutiktas žmogus, tarkim, paprastas senis, netikėtai kerta į nosį ir, virtęs paukščiu ar vandentiekio vandeniu, čia pat išgaruoja palikdamas keistai komišką ir ilgesingą nuotaiką, subtiliai groteskiškas putas“, – sako teatrologė, poetė, prozininkė Vaiva Grainytė.

Pasak knygų autorės Rasos Aškinytės, jo tekstai – „trumputės istorijos, kaip nuotraukos, kaip iškarpos iš senų, neskaitytų žurnalų... Skaitai, o istorijos limpa viena prie kitos, liejasi į vieną, nesinori nutraukti, be pradžios ir pabaigos, kol imi kiekviename veikėjuje atpažinti save, savo veiksmų liūdesį, tuštumą ir prasmę.“

Dirbtinai į jokio žanro rėmą J. Žakaičio tekstų nesprausdamas, vis dėlto jį įvardija meno kuratorius Raimundas Malašauskas: „Per Jono knygą eina tas garsas, kurį visi – tavo draugai ir draugės, mano draugai ir draugės, gyvi, mirę, sugalvoti ir susigalvoję, nuolatos girdi, bet labai nevienodai, ir niekam neateina į galvą ieškoti, ar kažkas nuvirto, ar nenuvirto. Nes tas garsas – per daug buitiškas ir nežmoniškas, kad juo abejotum, ir mums jo nei per daug, nei per mažai: naujausias realizmas.“
Jono Žakaičio knygos 90s pristatymas planuojamas vasario mėnesį Vilniaus knygų mugėje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis