Elif Shafak „Mečetė sultono dukteriai“
„Mečetė sultono dukteriai“ – užburiantis pasakojimas apie XVI a. Stambulą, tuometinį civilizacijos centrą, ir iš Indijos su neregėta dovana sultonui atvykusį berniuką. Jis visiškai vienas svetimoje šalyje, neturi nieko, išskyrus tą, kurį atgabeno, – Čhotą, retą baltą dramblį, skirtą rūmų žvėrynui.
Taip prasideda neįtikėtina jaunojo Džahano gyvenimo istorija. Sultono dvare jis sutinka ir klastingų dvariškių, ir intrigantų, apsimetančių draugais, čigonų, gyvūnų dresuotojų, bet visų svarbiausia – sultono dukterį Mihrimah, kuri tampa didžiausia jo gyvenimo meile. Ir kai vieną dieną rūmuose jį pastebi sultono architektas Sinanas, žymiausias musulmoniškojo pasaulio statytojas, Džahano gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Dramblio dresuotojo laukia šlovinga lemtis, bet jo pasaulis – kupinas pavojų ir stebuklų. Už nugaros nepaliaujamai verda intrigos, grasinančios sugriauti netikėtai įgytą laimę. Sultonai, kovodami dėl valdžios, žudo vieni kitus, o architektas, padedamas mokinių ir dramblio, stato mečetes ir rūmus, mauzoliejus ir tiltus, kuriems lemta pergyventi visus...
Šis romanas – tarsi spalvingas, egzotiškas, paslapčių kupinas rytietiškas kilimas, prisotintas pasakojimo magijos, senojo Stambulo garsų, vaizdų, kvapų ir, be abejonės, paslapčių ir meilės.
Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971) – žymiausia ir populiariausia turkų rašytoja, sėkmingai derinanti Rytų ir Vakarų literatūrines tradicijas. Ji yra parašiusi penkiolika knygų, kurios išverstos į keturiasdešimt septynias kalbas. Lietuviškai išleisti jos populiariausi romanai „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ ir „Ledinukų rūmai“ („Tyto alba“, 2010, 2012, 2016).
