Rachel Hore „Savaitė Paryžiuje“

– Ak, tavo tėtis, – moteris atsipalaidavo. – Jis buvo nuostabus žmogus. Dar nebuvau mačiusi dviejų taip vienas kitą įsimylėjusių žmonių, kaip jiedu su tavo mama. Galiu bent jau nuo to pradėti. Papasakosiu tau, kaip jie susipažino. Tai buvo, kaip jūs, anglai, sakote, greitas kaip viesulas meilės romanas.

Britų rašytoja RACHEL HORE ilgą laiką dirbo Londone leidybos srityje, vėliau persikraustė į Noridžą ir pati pradėjo rašyti romanus. Ji dėsto kūrybinį rašymą, augina tris sūnus ir rašo knygas, tampančias bestseleriais.

1937-ųjų rugpjūtis. Kitė Travers, trokšdama tapti pianiste, iš Anglijos atvyksta į Paryžių. Atrodo, kad jaunai, gražiai ir talentingai merginai šypsosi sėkmė – ji ne tik skambina pianinu, bet ir sutinka savo gyvenimo meilę. Tačiau viską sugriauna karas, panardinantis romantišką, žiburiuojantį miestą į tamsą. Neišvengiamai griūva ir Kitės laimė.

Po ketvirčio amžiaus Kitės dukra, talentinga jauna smuikininkė Fei Noks, atvyksta su orkestru gastrolių į Paryžių. Miesto ji beveik nepažįsta, bet kodėl jis jai atrodo toks artimas? Kodėl šis miestas kelia jai prisiminimus? Kodėl kiekviena gatvė nuveda į praeitį, kurios ji nepažįsta.

Mamos namuose radusi seną kuprinę su Paryžiaus adresu, Fei pamažu pasineria į tamsias paslaptis, į ilgai nuo jos slėptą tėvų praeitį ir su baime ir viltimi ima suprasti, kas ji ir kur jos tikroji vieta. Toji savaitė pakeičia visą Fei gyvenimą.

„Savaitė Paryžiuje“ – jaudinantis romanas apie motiną ir dukterį, apie karą, tamsias šeimos paslaptis ir meilę, kuri rusena dešimtmečius, laukdama, kol ją suras.