Pripažintas geriausiu amerikiečiu romanu apie karą

Knygoje į ką tik pasibaigusį košmarą žvelgiama eilinio apkasų vabalėlio akimis.

„Slėniuose juos slėgė kalvų apsuptis, o ant kalvų jie pasijusdavo nuogut nuogutėliai, tarsi būtų iš už mylių įžiūrimi. Kraštovaizdis buvo gražus; kiek akis užmato driekėsi banguotas skaisčiai geltonas kalvynas, tačiau vyrams ne grožis buvo galvoje. Jautėsi vieniši, menkučiai tarsi vabalėliai, ropojantys per bekraštį paplūdimį.“

Tai pasažas iš debiutinio amerikiečių literatūros klasiko Normano Mailerio romano „Nuogieji ir mirusieji“. Knygos herojai iš tikrųjų nuogi, nes nėra kur pasislėpti nuo priešo akies. Jie mirę, nes ant kulnų nuolat lipa mirtis. Ir miršta jie – drauge su savo idealais, viltimis ir baimėmis.

Baigęs Harvardą, N. Maileris buvo paimtas į JAV kariuomenę ir 1944-aisiais spėjo pakariauti Filipinuose. Grįžęs namo, savo įspūdžius aprašė knygoje, kurioje į ką tik pasibaigusį košmarą žvelgiama eilinio apkasų vabalėlio akimis. Ji iki šiol laikoma geriausiu amerikiečių romanu apie karą ir patenka tarp 100 svarbiausių XX a. romanų anglų kalba.

Sala Ramiajame vandenyne. Amerikiečių pėstininkų divizija turi išstumti japonų pajėgas. Sekinanti rutina džiunglių tvankoje, kareivių žūtys, kūno ir sielos kančios, įtempti eilinių ir karininkų santykiai – visa tai perteikta itin realistiškai, įtaigiai. Heroizmu čia nė nekvepia. Brolybės jausmą keičia vienišumas. Vienintelis kareivių noras – grįžti namo gyviems – skaudžiai panašus į gyvulišką išlikimo instinktą.

1948 m. pasirodžiusį romaną autorius sukūrė greitai ir aistringai, po 25 puslapius per savaitę. Padorumo sumetimais pats populiariausias anglų kalbos keiksmažodis buvo pakeistas eufemizmu „fug you“. 7-ajame dešimtmetyje jį savo pavadinime įamžino roko grupė „The Fugs“.
Literatūrinis debiutas buvo itin sėkmingas. Autorius išpopuliarėjo būdamas vos 25-erių ir tapo bene pirmuoju viešuoju intelektualu, nuolat pasirodydavusių per televiziją.

N. Maileris vienintelis iš rašytojų laimėjo dvi Pulitzerio premijas – už grožinį ir už negrožinį kūrinį. Balotiravosi į mero postą siūlydamas Niujorką paversti 51-ąja JAV valstija, o garsųjį Centrinį parką – gladiatorių kautynių arena. Šešis kartus vedė, be saiko vartojo alkoholį, dažnai įsiveldavo į skandalus ir muštynes baruose. Išbandė kelias kino profesijas: rašė scenarijus, režisavo, pats vaidino. 2005 m. už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas Nacionalinio knygų fondo premija.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis