Gimtojoje šalyje garsėjanti kaip viena talentingiausių, įdomiausių žurnalisčių, Lena Andersson po savo romanų pasirodymo dažnai apibūdinama ir kaip geriausia Švedijos moters psichologijos, meilės temos ekspertė. Garsiausi jos kūriniai – romanai apie Esterą Nilson, moterį, kuri myli per stipriai, išgarsino autorę ir Europoje, o Vilniaus knygų mugėje rašytoja pristatys du romanus, išleistus lietuviškai – „Estera. Romanas apie meilę“ ir „Be įsipareigojimų“.
Lena Andersson (gim. 1970) – švedų žurnalistė, septynių romanų autorė, bendradarbiauja su vienu didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ ir laikoma viena talentingiausių, įdomiausių apžvalgininkių. Rašytoja gilinasi į moters psichologiją, lyčių santykius. Po romanų apie Esterą pasirodymo ji dar apibūdinama ir kaip geriausia Švedijos meilės temos ekspertė, gebanti chirurgiškai dekonstruoti prieštaringiausius jausmus.
Lenos Andersson romanai apie meilę neturi nieko bendro su romantiškomis istorijomis ar svajonių knygomis. Priešingai – ji rašo itin tikroviškus ir dažnai skaudžius tekstus, su kuriais skaitytojos susitapatina, prisimindamos savo asmenines istorijas ir patirtis. Dauguma moterų yra išgyvenusios panašių įsimylėjimų kaip ir Estera Nilson, tik ne visos išdrįsta jas papasakoti.
„Kiekvienos moters gyvenime būta bent vieno neteisingo ir absoliučiai neprotingo įsimylėjimo ar gaivališkos aistros, raunančios stogą ir verčiančios užmiršti ne tik save, bet ir savo principus bei savigarbą. Būtent tokią narkotinę, praryjančios meilės istoriją, galinčią bet kada bet kuriuo metu ištikti kiekvieną moterį, pasakoja švedų rašytoja Lena Andersson“, – tiksliai autorės knygų išskirtinumą apibūdina literatūros kritikė Jūratė Čerškutė, Vilniaus knygų mugėje drauge su viešnia pristatysianti jos kūrinius.
Garsiausias L. Andersson kūrinys – 2013 m. Švedijoje pasirodęs ir svarbiausią literatūrinę Augusto premiją pelnęs romanas „Estera. Romanas apie meilę“, pasakojantis apie intelektualios, nepriklausomos moters, poetės ir eseistės Esteros Nilson besąlygišką prisirišimą prie jos nemylinčio vyro. Autorė gilinasi į, jos žodžiais tariant, šiurpią prarają tarp minties ir žodžio, noro ir išraiškos, tikrovės ir fantazijos, o drauge į tai, kas tokiose prarajose išsivysto. L. Andersson skandinaviškai taupiai su pribloškiančia psichologine įtaiga plėtoja beviltiškumo, saviapgaulės, savigarbos praradimo, vilties ir gėdos temas.
Trisdešimt vienerius pagrindinės veikėjos gyvenimo metus apibendrinusi keliais puslapiais, visą romaną L. Andersson kuria iš vieno monologinio Esteros požiūrio taško: Esterą naikina stiprią priklausomybę kelianti meilė garsiam menininkui Hugui Raskui. Kaip nurodo romano paantraštė, – tai romanas apie meilę, bet visiškai ne toks, kokio galima tikėtis iš šio žanro apibrėžimo. Jis neturi nieko bendro su romantiškomis istorijomis arba svajonių knygomis. Priešingai, tai labai tikroviškas ir itin skaudus tekstas iš daugelio moterų tikrovės. Štai kodėl britų rašytoja ir kritikė Julie Myerson, teigia: „Mes visos tai patyrėm – mes visos buvome Estera. Dėl jos mums kaista skruostai, bet jie kaista ir dėl mūsų pačių.“
Romane „Be įsipareigojimų“, Švedijoje pasirodžiusiame 2014 m., o lietuviškai – šiemet, pasakojama apie tai, kaip prabėgus penkeriems metams po istorijos su Hugu Rasku, Estera, nieko taip ir nepasimokiusi, sutinka aktorių Olofą Steną. Jau pirmojo pasimatymo metu ji atpažįsta savo kūno reakciją – bus beprotiškai įsimylėjusi: „...pajuto sielai gerai pažįstamą virpulį ir nė neketino jo slopinti“. Olofas neslepia, kad yra vedęs, susituokęs su Eba Silfveršiold, nors tuo pat metu susitikinėja su Estera. Jiedu užmezga artimus santykius, tačiau, pasak Olofo, tai – jokie santykiai. Nes jis juk vedęs ir sakosi nė neketinantis palikti Ebos. Bet ką tuomet jis veikia pas Esterą?
Gal Estera ir paliktų jį, tik tas keistas Olofo dvilypumas puoselėja skyrybų viltį. Pasitelkusi aštrią įžvalgą ir humorą, Lena Andersson atskleidžia meilužės vaidmenį mūsų kultūroje bei giliai įsišaknijusias nuostatas, valdančias meilės trikampį: „Jis manė, kad, aiškiai išreiškus reikalo esmę, ji turėtų suprasti, kaip viskas iš tikrųjų yra, kad ir ką jie vėliau darytų. O Estera manė, kad, jai aiškiai pasakius, ką ji jaučia ir ko nori, jis turėtų suprasti, jog viskas, ką jie vėliau darys, jai bus labai svarbu norint suprasti, kokia kryptimi jie juda vienas kito link.“ Niekas dar nėra taip pasakojęs apie meilę, kaip tai daro racionalioji Lena Andersson.
Vilniaus knygų mugėje susitikimas su rašytoja Lena Andersson vyks šeštadienio popietę. Kartu su autore dalyvaus literatūros kritikė Jūratė Čerškutė. Renginys bus verčiamas į lietuvių kalbą.
