Tiek režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, tiek rašytoja Renata Šerelytė-Mendeikienė yra dalyvavusios projekte „Knyga + Kinas“ kaip komisijos narės ir turėjusios galimybę atrinkti scenarijaus vertas knygas, kurios kino industrijai pristatomos per Vilniaus knygų mugę vasario mėnesį.

Renata Šerelytė-Mendeikienė: „tai istorija apie vidinius demonus, kankinančius jauną tardytoją, apie praeities šmėklas ir to laikotarpio žavesį ir skurdą“

Detektyviniame romane „Vardas tamsoje“ pagrindinį vaidmenį atlieka policijos tardytoja, o akcentu tampa tiriamas nusikaltimas ir tyrėjos prisiminimai. Kaip teigia pati autorė: „Tradiciniu detektyvu šį romaną būtų sunku vadinti, jame daug detektyvinių linijų, kurios paslaptingai nutrūksta. Iš esmės tai istorija apie vidinius demonus, kankinančius jauną tardytoją, apie praeities šmėklas ir to laikotarpio žavesį ir skurdą“.

Šiuo metu rašanti apie literatūrą bei kiną R. Šerelytė-Mendeikienė atkreipia dėmesį, kad pagal romaną sukurtas filmas atsispindi pagrindinę pasakojimo liniją, tačiau daugelio veikėjų teko atsisakyti dėl pasakojimo vientisumo.

Agnė Marcinkevičiūtė: „Aš galiu „Vardą tamsoje“ vadinti mūsų filmu“

– Kaip gimė idėja kurti filmą remiantis A. Šerelytės romanu „Vardas tamsoje“?

– Renatos romanas pateko į mano rankas 2006 metais, atsimenu, kad kaip tik dairiausi, ką galėčiau nuveikti savo kūryboje. O tai, kas pasakojama romane ir, svarbiausia, kaip pasakojama – ekspresyviai, su lengva ironija ir kartu paslaptingai, na, viskas buvo labai man artima. Aš tiesiog susižavėjau kūriniu, o vėliau ir pačia autore. Po metų darbo radosi dokumentinė apybraiža apie Renatą ir štai šis kino scenarijus, kuris apie penkerius metus stalčiuje dar palaukė dienos šviesos, kol atsirado prodiuserė Živilė Gallego ir viskas išsirutuliojo.

– Bendradarbiavimas su autoriumi kuriant filmą – kiek svarbu autorius dalyvavimas filmo kūrimo procese? Kiek jis įtraukiamas į bendrą procesą?

– Man bendradarbiavimas su Renata yra vienas iš pačių ryškiausių ryšių gyvenime, tai yra likimo dovana. Renata puikus žmogus, ji niekada neperžengia ribų, Renata visada man patardavo, bet niekada nieko primygtinai nereikalavo, nes ekranizacija jau yra kitas kūrinys, arba kito kūrėjo interpretacija. Aš iš Renatos jaučiau labai didelį palaikymą ir ji netgi sutiko atlikti vieną epizodinį vaidmenį. Manau, kad „Vardą tamsoje“ aš galiu vadinti mūsų filmu.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte kuriant šią ekranizaciją?

– Iššūkių buvo daug, bet dabar galiu prisiminti vien tik sėkmę. Komandos ryžtą, išradingumą, kaip apeiti kliūtis, kad filmavimas vis dėl to vyktų. Mes nusišlavėme visą Markučių parką, kad neliktų sniego, nes jo nebuvo prieš tai nufilmuotoje scenoje. Filmavome policijos komisariato scenas, kuomet komisariatas už plonos sienos buvo perpildytas padauginusių piliečių ir jie garsiai triukšmavo, o mes kantriai, dublis po dublio, bandėme įsiterpti į tylą… Galėčiau ilgas valandas pasakoti kuriozines situacijas, bet verčiau padėkosiu operatoriui Feliksui Abrukauskui, dailininkui Albertui Vidžiūnui, Neringai Keršulytei ir, žinoma, Živilei, akivaizdu – nuostabiems aktoriams, kad mums vis dėlto pavyko, nors finansinės sąlygos buvo minimalios. Tai buvo didelė rizika.

– Kuo gyvenate šiandien? Kokie kūrybiniai procesai jus supa?

– O šiandien aš tebedirbu labai intensyviai ir tuo labai džiaugiuosi. Netrukus su Živile Gallego pakviesime visus pamatyti labai ypatingą dokumentinį filmą. Tai didelis mudviejų su operatoriumi Ryčiu Kurkuliu darbas apie pasaulinio garso pianistę Mūzą Rubackytę.

„Knyga+kinas“ rudens kino vakarus organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.