Edmundo Jakilaičio prodiusuotame filme išvysime istorines kovas prieš raudonąją armiją, kurių pamiršti negali jas stebėję ir apie kurias mokoma naujoji krepšinio fanų karta. Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas, Sergejus Jovaiša, Vladas Garastas ir kiti legendiniai krepšinio veidai prisimena sunkias treniruotes, tautiečių palaikymą ir ne visada legalius nuotykius už geležinės sienos.
Po premjeros žiūrovų lauks prodiuserio E. Jakilaičio pokalbis su legendiniais žalgiriečiais, vėliau – Eurolygos rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Madrido „Real“ tiesioginė transliacija iš Ispanijos milžiniškame ekrane.
Filmo „BILIETAS. The Ticket“ kūrėjai Vytautas Dambrauskas ir Edmundas Jakilaitis dalijasi mintimis apie kūrybos procesą.
Kaip kilo idėja sukurti šį filmą?
E.J.: Kauno „Žalgirio“ ir CSKA kovos 9-ajame dešimtmetyje yra absoliučiai epochinis reikalas ir tikras fenomenas, kurį sunku su kažkuo palyginti, kažkas tarp sporto ir religijos. Tai buvo daugiau nei krepšinis, susižavėjimas, ar aistra – tai buvo tam tikra pilietiškumo, lietuvybės ir Sąjūdžio pradžia. Norėjosi tai atskleisti ir, ačiū Dievui, kad mums pavyko pasikalbėti su visais liudininkais ir dalyviais. Gavosi kūrinys, kuris pranoko mūsų lūkesčius.
Kodėl filmo pavadinimas pasirinktas būtent toks?
V. D.: Darbinis idėjos pavadinimas buvo „Bilietas į laisvę“. Tą dešimtmetį patekti į Kauno sporto halę buvo beveik neįmanoma. Bilieto vertė buvo beprotiška – už jį galėjai gauti prekių, kurias gaudavo, pavyzdžiui, tik ministrai. Norėjosi pasakoti istoriją būtent per visų tų kovų reikšmę žiūrovams, visiems lietuviams. Tačiau pradėjus filmuoti pokalbius išryškėjo ir kita linija – laimėjus čempionatą atsiverdavo galimybė varžytis užsienyje, taip krepšininkams pergalės tapdavo bilietu į pasaulį už geležinės sienos. Todėl bilietas tapo tiek emociniu simboliu žiūrovams, tiek ir laisvo pasaulio simboliu krepšininkams.
Kokie didžiausi iššūkiai su kuriais susidūrėte kūrybos proceso metu?
V. D.: Kaip suvaldyti sugalvotą pasakojimo ritmą, kad siužetas vystytųsi kaip krepšinio varžybose – įtampa, greitis, minutės pertraukėlė ir vėl į aikštelę. Nebuvo lengva, nepametant loginės įvykių chronologijos, papasakoti dinamišką istoriją.
Kurį krepšininką buvo sunkiausia prakalbinti?
E. J.: Visi bendradarbiavo noriai, o labiausiai įstrigo tai, kad net ir praėjus keturiasdešimt metų, apie tuos įvykius jų dalyviai kalba taip, lyg viskas vyko vakar. Pasakojimuose jaučiasi ta unikali bendrystė, „Žalgirio“ dvasia, komandiškumas ir šeimos jausmas.
Kas labiausiai nustebino bekuriant filmą?
V. D.: Filmo herojų paprastumas, empatija ir žmogiškumas. Visi tuo metu gyveno sudėtingomis sąlygomis. Bet ta nuoširdi draugystė visada išliko kaip tvirtas pagrindas vienybei.
Ko žiūrovai gali tikėtis iš „Bilieto“?
V. D.: Emocinių kalnelių per 9-ojo dešimtmečio „Žalgirio“ istorijas. Tikiuosi, kad žiūrovai atras juos jaudinančius momentus, pajus komandiškumo prasmę. Kažkam tai bus jautrūs prisiminimai apie reikšmingas kovas, o kažką supažindins su tais laikais ir įvykiais, kai jie dar nebuvo gimę.
E.J.: Filme yra daug šypseną keliančių, humoristinių vietų, yra ir dramatiškų epizodų. Darėme peržiūrą draugams, kurie susiję su kino ir dramaturgijos pasauliu, ne vienas jų juokėsi, verkė. Dokumentikoje gavosi visą apimantis paveikslas, atskleidžiantis tą tragikomišką laikmetį ir sistemą, paveikusią šimtus milijonų žmonių. Šią sistemą sugebėjo apkvailinti nedidelis būrys žmonių – krepšininkams pavyko išsisukti nuo sovietinės armijos, jie dar tapo ir verslininkais, nes prie apgailėtino atlyginimo prisidurdavo veždami prekes į užsienį ir atgal atgabenami tai, ko čia nebuvo.
Ką jums asmeniškai reiškia galimybė sukurti šią dokumentiką?
E. J.: Manau, kad tai vienas iš didesnių 20-ojo amžiaus fenomenų. Man, kaip kauniečiui, kuris yra matęs tas kovas, svarbiausia, kad tokie įvykiai būtų įamžinti ir apie juos būtų papasakota. Tai tam tikra duoklė ir Kaunui, ir toms legendinėms kovoms, bet, žinoma, svarbiausia – kokias emocijas iš filmo išsineš žiūrovai. Ką reiškia sukurti šį filmą turbūt žinosiu, kai pamatysiu žmonių veidus. Per premjerą man labiausiai norisi stebėti žiūrovų reakcijas, tada spręsiu, kaip pavyko.
Premjera numatoma Kauno sporto halėje. Kodėl buvo svarbu grįžti į šią vietą? Kas žmonių laukia premjeros dieną?
E. J.: Man atrodo, kad tai yra geriausia pasaulyje vieta surengti filmo premjerą – tose pačiose sienose, toje pačioje erdvėje pamatyti tai, kas vyko prieš 40 metų, išgyventi tas emocijas darkart. Be to, po filmo premjeros bus galima pasikrauti naujų emocijų stebint dabartinių žalgiriečių Eurolygos rungtynes didžiuliame ekrane.
Po išskirtinės premjeros dokumentinis filmas „BILIETAS. The Ticket“ kino teatrus pasieks spalio 20 dieną.
