„Sparta“ ir „Riminis“ – du filmai, pasakojantys atskiras dviejų brolių Ričio ir Evaldo gyvenimo istorijas. Berlinalėje pristatytoje kino juostoje „Riminis“ U. Seidlas atskleidžia pagyvenusio estrados princo Rinčio Bravo gyvenimo rudens istoriją.

Pasipuošęs žvilgančiu kostiumu Ričis linksmina ne sezono metu į rūke paskendusį Italijos kurortą Riminį atvažiavusias vokiečių turistes. Nors auksiniai Ričio Bravo šlovės metai jau praeity, jo charizma vis dar nepalieka abejingų. Blizgūs drabužiai, viliojantys judesiai ir aksominiu balsu traukiamos meilės arijos sužavi garbaus amžiaus moteris, ieškančias ne tik kultūrinių pramogų, bet ir kūniškų malonumų. Tačiau kai pagrindinis filmo veikėjas dėl šeimos reikalų grįžta į gimtąją Austriją, žiūrovui atsiveria kita, scenoje nematoma įspūdingo žmogaus pusė. Karikatūriškus šlagerių koncertus ir ciniškai juokingą nuotaiką keičia jautri istorija apie pokario kartą, sudėtingą šeimos santykių dinamiką ir nesėkmingas, priklausomybių ir praeities sentimentų lydimas laimės ir meilės paieškas.

Peržydėjusio estrados princo Ričio Bravo vaidmuo buvo specialiai sukurtas austrų aktoriui Michaelui Thomui, po to, kai režisierius U. Seidlas išgirdo jį dainuojant bendros kelionės metu. Tvirto sudėjimo, charizmatiškas puikaus balso tembro savininkas M. Thomas visus auksinius, specialiai šiai kino juostai sukurtus estrados šlagerius filme atlieka gyvai.

Nors Ričis Bravo yra prasilošęs, apšiuręs, dažnai apsvaigęs nuo alkoholio, neatsakingas tėvas ir gyvena praeities šlovės prisiminimuose, sunku jam nepajusti šiltų jausmų – o tai neįprasta stebint ironiškų ir tamsių U. Seidlo filmų veikėjus. Režisierius pripažįsta, kad sąmoningai kūrė tokį Ričio Bravo personažą, kad su juo tapatintis galėtų tiek vyrai, tiek moterys. Visai kitokius jausmus kelia Ričio brolis Evaldas, kurio istorija pasakojama U. Seidlo filme „Sparta“.

Evaldas gyvena Rumunijoje, o sulaukęs keturiasdešimties ieško naujo gyvenimo pradžios: palieka merginą ir persikelia į provinciją. Čia su būriu vaikų Evaldas paverčia griūvančią kaimo mokyklą spartietiška tvirtove, visgi greitai apylinkės gyventojams atvykėlis ima kelti įtarimų, o pats Evaldas priverčiamas stoti akis į akį su seniai slopintais vidiniais demonais.

Nors „Riminis“ ir „Sparta“ pasakoja labai skirtingas dviejų brolių gyvenimo istorijas, jas vienija pagrindinių veikėjų siekis rasti laimę ir atsikratyti praeities šešėlių. Tai filmai apie meilės ilgesį ir vienatvę, nuo kurios nė vienas filmo herojus negali pabėgti.

Austrų režisierius U. Seidlas vertinamas dėl specifinės kino kalbos, kuri apjungia dokumentiką ir fikciją. Kūrėjas dažnai imasi nepatogių temų, bando suprasti platesnį kontekstą užuot kritikuodamas. Ir šiuo atveju U. Seidlas lieka ištikimas savo ironiškai dokumentiniam kino stiliui.