„Visada galvojau, kad efektyvi įmonė turi būti keliais žingsniais priekyje, todėl norėjome praplėsti savo rankinių pasiūlą ir įdiegti daugiau tvarių sprendimų įmonės veikloje. Nors kuriant kolekciją ir nepavyko rasti tvaresnio sprendimo nei natūralaus rauginimo oda, tačiau tai tik patvirtino, kad esame tinkamame kelyje ir jau dešimtmetį dirbame su šia ilgaamže ir tvaria žaliava“, – apie priežastis, paskatinusias ieškoti alternatyvų natūraliai odai, pasakoja I. Jasinskė.
Veganiška oda negali būti perdirbama nei deginama
Naujos „Kartu studio“ rankinių kolekcijos kūrimui Ingrida Jasinskė ir dizainerė Viktorija Stundytė svarstė labai daug inovatyvių medžiagų – įvairių alternatyvų tikrai odai. Tai buvo medžiagos pagamintos iš ananasų lapų, Mutuga figų medžio, vynuogių išspaudų, obuolių atliekų, kaktuso lapų ir daug kitokių.
„Veganiška oda, kurios sudėtyje yra organinių medžiagų, gali būti patraukli vartotojui, atsisakiusiam vartoti gyvūninės kilmės produktus. Deja, dažniausiai šiose odos alternatyvose yra naudojami plastikai, kurie sąveikoje su organinės kilmės medžiagomis, sukuria neskaidžią medžiagą, kurios negalima perdirbti“, – inovatyvių medžiagų tyrimo rezultatus atskleidžia V. Stundytė. Augalinės kilmės odos, kurių sudėtyje yra poliuretano, negali būti deginamos, o kompostuojant suirtų daugmaž per 500 metų, kai tuo metu natūralios odos skaidumas yra nuo 10 iki 15 metų. Augalinės kilmės audiniai taip pat yra mažiau ilgaamžiai, jų taisymo galimybės labiau ribotos nei natūralios odos gaminių, o taip yra kuriamas poreikis pirkti naujus daiktus, tokiu būdu tolstant nuo tvarumo.
Pasak dizainerės V. Stundytės, didelis inovatyvių medžiagų privalumas yra aiški organinių medžiagų kilmės vieta, skirtingai nuo natūralios odos industrijos, kur trūksta skaidrumo tiekimo grandinėje, mažai informacijos apie žaliavos kilmės vietą ir gyvulininkystės tvarumo aspektus.
Natūraliai rauginta oda – kol kas tvariausias pasirinkimas galanterijoje
Vis tik, įvertinus visus augalinių audinių ir natūralaus rauginimo odos privalumus ir trūkumus, rankinių gamybai buvo nuspręsta rinktis pastarąjį variantą, nes natūraliomis priemonėmis apdorota oda neturi savo sudėtyje švino. „Odos rauginimas augalinėmis medžiagomis yra naudojamas iki šių dienų ir tai yra ne tik vienas seniausių išlikusių odos apdirbimo būdų, bet tuo pačiu žmogui ir aplinkai draugiškesnis pasirinkimas. Be to, natūrali oda gali būti taisoma, atnaujinama, perdirbama, taip pratęsiant jos naudojimo laiką“, – pasakoja V. Stundytė. Pasak dizainerės, odos pramonė egzistuoja kaip mėsos pramonės subproduktas, todėl, kol veganiškos odos gamintojai ieško perdirbimo sprendimų ir būdų kaip atsisakyti plastiko medžiagos junginiuose, natūraliai rauginta oda išlieka tvariausias pasirinkimas galanterijos industrijoje.
Tvarumo tikslų daug, išsirinkite bent kelis
Jolanta Rimkutė, mados dizainerė ir projekto „Dizaino sparnai“ mentorė, kalbėdama apie tvarumą mados industrijoje, pažymi, jog egzistuoja ne vienas tvarumo kriterijus, todėl mados kūrėjams reiktų išsikelti bent tris pagrindinius tikslus, kurių bus siekiama. „Galbūt vienas šių tvarumo tikslų galėtų būti gamyba be atliekų, arba kokybė, kuomet daiktas ilgaamžis, gali būti taisomas, tokiu būdu jis tarnaus ilgai ir taip atlieps tvarumo kriterijų“, – pataria J. Rimkutė. Labai svarbu, anot jos, reguliariai peržiūrėti įmonės tvarumo tikslus, nes technologijos nestovi vietoje, todėl nuolat reikia ieškoti sprendimų, kurie įmonei būtų aktualūs dabartiniu metu.
Apie projektą „Dizaino sparnai“
Projekto „Dizaino sparnai“ tikslas – skatinti labai mažas, mažas ar vidutines įmones kurti ir diegti naujus dizaino sprendimus, pasitelkiant pradedančiųjų dizainerių kūrybinį potencialą, taip didinant įmonių gaminamų gaminių ar teikiamų paslaugų pridėtinę vertę, pasiūlą ir konkurencinį pranašumą bei prisidėti prie aplinką tausojančio, skaitmeninio ir tvaraus šalies ekonomikos atsigavimo. Pilotinio projekto metu buvo sukurti 34 dizaino sprendimai. Kiekvieną šių dizaino projektų koordinavo mentoriai – vieni žymiausių Lietuvos dizaino profesionalų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė), pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, skirtas finansavimas – 893 691 Eur. Projektą vykdo Lietuvos kultūros taryba.
