Švarus arba dar kitaip – „mėlynas“ grožis
Pasaulio gamtos fondo (World Wide Fund for Nature) duomenimis, kiekvieną minutę į mūsų vandenynus patenka vienas plastiko atliekų pilnas savivartis – kasmet taip susidaro apie 8 milijonai tonų plastiko, tad prognozuojama, kad iki 2050 m. vandenynuose plastiko bus daugiau nei žuvų.
„Parodos metu vykusioje diskusijoje kalbėjęs biochemijos ir molekulinės biologijos tyrinėtojas iš Italijos Molizės universiteto, profesorius Giovanni Scapagnini pabrėžė skubių pokyčių svarbą. Pasak jo, šioje planetoje gyvybė prasidėjo vandenyne, ir, evoliucijos požiūriu, kai organizmai persikėlė iš vandens į žemyną, su savimi jie atsinešė pusę jo paslapčių, kurias iki šiol mokslininkai bando išspręsti, kad gautas žinias galėtų pritaikyti mūsų visų gerovei. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad vandenyne ištirpusių mineralų koncentracijai artimiausia medžiaga – žmogaus kraujas? Kaip diskusijos metu sakė profesorius, jeigu anksčiau pasaulis į vandenyną buvo linkęs žiūrėti tik kaip į taršos auką, tiesa ta, kad jo funkcijos yra kur kas svarbesnės, nes būtent vandenynas gali išspręsti dabartines planetos problemas visuose sektoriuose – įskaitant mitybą ir kosmetiką. Žiūrint iš laiko perspektyvos, šis mėlynas žmonijos lopšys tikrai pakeis tvarumo istoriją, tačiau dabar jis intensyviai keičia kosmetikos industriją“, – pasakoja „Cosmoprof Worldwide Bologna“ dalyvavusi A. Verbickienė.
Pasak jos, grožio pramonė per pastaruosius kelerius metus gerokai pasistūmėjo: jau ribojama plastikinių kosmetinių pagaliukų ir ausų krapštukų gamyba, makiažą vis daugiau žmonių atsakingai valosi ne vienkartinėmis makiažo servetėlėmis, bet skalbiamomis muslino skepetaitėmis, tačiau nuveikti dar tikrai yra daug ką, todėl šiais metais grožio industrijos profesionalai propaguos taip vadinamą „mėlyną“ grožį.
„Gamtos aktyvistai skelbia, kad kasmet visame pasaulyje pagaminama daugiau nei 120 milijardų kosmetikos pakuočių, iš kurių daugelis yra neperdirbamos, tad nauja „mėlyno“ grožio tendencija reiškia ne tik tvaresnį vartojimą, bet ir atsiradusią grožio priemonių gamintojų atsakomybę rūpintis pakuočių saugumu aplinkai, naudojamų ingredientų kilme bei gamyboje paliekamo anglies dioksido pėdsako mažinimu. Ribodami plastiko atliekas ir palengvindami jų perdirbimą, gamintojai padės sumažinti į vandenynus patenkančių grožio priemonėse esančių chemikalų kiekį, pavyzdžiui – tų, kurių yra kremuose, saugančiuose odą nuo saulės. Atitinkamai mažiau vartodami grožio priemonių, kuriose yra vandenyje netirpių ingredientų ir sintetinių kvapų, kaskart vonioje į kanalizaciją nenuleisime dar vienos dozės chemikalų – skaičiuojama, kad kasdien visame pasaulyje jų nuplaunama tonomis. Štai kodėl parodoje ne kartą skambėjo raginimas naudoti tokias pakuotes, kurios yra perdirbamos ir gali būti panaudotos antrą kartą arba tuos produktus, kuriems pakuočių visai nereikia“, – įspūdžiais iš renginio dalijosi A. Verbickienė.
Daugiau dėmesio galvos odai
„Kita svarbi tendencija, kuri ne kartą skambėjo iš profesionalų lūpų – didelį dėmesį skirti galvos odai. Taip jau esame įpratę, kad rūpesčiu oda po mūsų plaukais vadiname galvos trinkimą šampūnu, tačiau dėmesio ji reikalauja ne ką mažiau nei veido oda, nes tai – jo pratęsimas. Nors mūsų plaukai yra sudaryti iš keratino, galvos oda yra gyvas ir kvėpuojantis organas, todėl svarbu rūpintis jos higiena, drėkinimu ir apsauga nuo bakterijų. Tačiau lygiai taip pat galvos odą žaloja ir perdėta jos priežiūra, ypač naudojant agresyvius šampūnus, kurie išsausina galvos odą arba atvirkščiai, savo poveikiu skatina sebumo išsiskyrimą, kuris užkemša plaukų folikulus – dėl to skalpą gali pradėti niežėti, berti, o į šiuos ženklus numojus ranka, plaukai gali netekti žvilgesio ir pradėti slinkti“, – teigia A. Verbickienė.
Pasak jos, pastebėjus, kad galvos oda pasidarė jautri, vertėtų vengti šampūnų, kuriuose yra sulfatų (SLS, SLE), parabenų, formaldehido, ftalatų, dirbtinių dažiklių, mineralinio aliejaus, EDTA, talko ir aliuminio. Vertėtų ieškoti tokių plaukų priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, kaip ir veido kremuose, pavyzdžiui, hialurono rūgšties, jūros dumblių, argano aliejaus, alavijų, kininės simondsijos ir kitų odai naudingų medžiagų.
Kietų šampūnų žvaigždžių valanda
Plaukų priežiūros gaminiai būna įvairių formų – skysti, kremo, putų konsistencijos ar kieti, tačiau pastaroji forma šiemet sulauks didesnio dėmesio ne tik iš vartotojų, bet ir įprastų šampūnų gamintojų. Vis daugiau žinomų prekės ženklų, kurdami skystą šampūną, stengsis sukurti ir jo alternatyvą – kietą šampūną.
„Kodėl šiai priemonei prognozuojamas toks populiarumas? Dėl kelių priežasčių: visų pirma – dėl ekonomiškumo, nes vieno kieto šampūno gabaliuko gali užtekti iki 80 galvos plovimų, tai reiškia – tiek pat, kiek išplautų du-trys mėgstamo skysto šampūno buteliukai. Antra priežastis – funkcionalumas, nes tiems, kurie daug keliauja lėktuvais, kieta šampūno forma yra itin patogi – juk į lėktuvo saloną negalima neštis daugiau negu 100 ml talpos šampūno buteliuko, o esantys viešbutyje nebūtinai tinka jūsų plaukų tipui. Trečia priežastis – tvarumas: kieto šampūno naudojimas nesukuria pakuočių perdirbimo problemos, be to, jo gamybai nenaudojamas vanduo ir sudėtyje nėra cheminių medžiagų, kurios naudojamos skystų šampūnų gamyboje. Kadangi dėl mažesnio svorio juos patogu transportuoti, logistikos bendrovės į parduotuves pristatydamos šiuos produktus, į orą išmetą mažiau CO2. Tad nenuostabu, kad dauguma parodos lankytojų dairėsi būtent į šio grožio produkto gamintojų stendus“, – įspūdžiais dalijasi „Ellips Lietuva“ rinkodaros vadovė A. Verbickienė.
Pasak jos, kitas tokiomis pat savybėmis pasižymintis produktas, kuriuo parodoje itin domėjosi grožio profesionalai – šampūnas miltelių pavidalu. Tokiu šampūnu galvą plautis labai paprasta – tereikia į drėgnus plaukus įtrinti šiek tiek miltelių, pamasažuoti galvos odą bei plaukus ir juos perskalauti švariu vandeniu. Kadangi vienam plovimui reikia apie 1 gramo miltelių, 400 g. šampūno indelio pakanka 400 galvos plovimų.
Ozono terapija plaukams
„Ozono dariniai sustiprina kitų veikliųjų medžiagų poveikį, pagreitina ląstelių metabolizmą ir perneša kitas naudingas medžiagas į įvairius epitelio sluoksnius, be to, atlieka antioksidantų vaidmenį, tad saugo odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Ozono terapija toms, kurios rūpinasi savo grožiu ir sveikata, jokia naujiena, tačiau Italijoje vykusioje parodoje specialistai pristatė neintraveninius produktus, padedančius prižiūrėti galvos odą ir plaukus – ozono kremus, serumus ir gelius, kurie veikia antibakteriškai, ramina ir drėkina. Prognozuojama, kad šiemet šių produktų kategorija tiesiog klestės, nes dauguma pradeda suprasti, kad plaukais ir galvos oda reikia rūpintis taip pat, kaip ir savo kūnu. Parodoje šiemet dalyvavo daugiau nei 260 tūkst. grožio profesionalų iš viso pasaulio, tad šias keturias temas, kurias jie aptarinėjo dažniausiai, tikrai verta įsiminti“, – sako A. Verbickienė.
