Stenkitės, kad dantys būtų švarūs
Išties – jokių paslapčių nėra. Tik – žingsniai, kuriuos nueisite kartu su burnos higienistu.
„Mūsų dantys sveiki tada, kai jie kruopščiai ir tinkamai išvalyti. Tokie dantys genda žymiai rečiau“, – pokalbį pradeda burnos ertmės higienistė Grėtė Svešnikovaitė. Jos tikslas – pristatyti kitokią, nei mums įprasta, burnos higienos procedūrą, atliekamą pagal Šveicarijoje sukurtą technologiją.
Profesionali burnos higiena – tai ne įprastas dantų valymas, kokį atliekame namuose. Jeigu su šia procedūra jūsų dantys dar nėra susipažinę, tai pagalvokite, kada artimiausiu metu galėtumėte surengti tokį pasimatymą su burnos higienistu. Priežasčių, kodėl tai turėtumėte padaryti, yra ne viena, tačiau apie jas vėliau.
O dabar – apie žingsnius, kurie laukia atsisėdus į specialisto kėdę. Pirmiausia burnos higienistas užsiims diagnozavimu.
„Pasisodiname pacientą į kėdę ir apžiūrime, kokie jo individualūs burnos ertmės priežiūros būdai. Kruopščiai patikrinamas ir išanalizuojamas kiekvienas klinikinis atvejis. Įvertinama, kurie dantys yra sveiki, kurie – pažeisti ėduonies, pažymimi implantai, nustatomas dantenų uždegimas, periodontitas, mukozitas, periimplantitas“, – vardija G. Svešnikovaitė.
Po apžiūros ateina metas kitam žingsniui – paprastai tariant, specialia medžiaga nudažomas kiekvienas dantis. Nudažydama jūsų dantis, ši medžiaga parodo, kuriose vietose reikia pašalinti bioplėvelę. „Taip mes vadiname burnoje esančias mikroorganizmų kolonijas, kurios tvirtinasi prie kiekvieno danties. Šiuo etapu galiu parodyti pacientui, kuriose vietose kaupiasi mikroorganizmai ir kur trūksta kruopštesnės individualios burnos higienos namuose. Galime teigti, kad beveik kiekvienas pacientas mato gana didelę dalį mėlynai nusidažiusių dantų. Ką tai reiškia? Kad priežiūra namuose nėra pakankama, trūksta įgūdžių, supratimo“, – pastebi burnos ertmės higienistė.
Tada ji pereina prie trečiojo žingsnio, kurio esmė – labai paprasta: apmokyti pacientą, kaip prižiūrėti dantis namuose.
„Paimame naują dantų šepetėlį ir paprastai sukamaisiais, šluojamaisiais judesiais parodome, kaip prieiti prie kiekvieno danties ir jį išvalyti. Kol bioplėvelė dar nėra prisitvirtinusi, ją galima pašalinti įprastu šepetėliu. Vietų, kurios gerokai apaugusios akmenimis, jau neįmanoma nuvalyti šepetėliu, štai kodėl reikalinga profesionali burnos higiena“, – paaiškina G. Svešnikovaitė.
Akmenims burnoje – ne vieta
Tada ateina metas ketvirtam žingsniui. Šiame etape naudojant purkštukus pašalinama bioplėvelė, pigmentas ir neseniai susiformavę akmenys nuo natūralių ir atnaujintų dantų bei implantų, virš dantenų ir iki 4 mm po jomis. Bioplėvelė pašalinama nuo dantenų, liežuvio ir gomurio. „Naudojame specialius, poliruoti skirtus tirpstančius miltelius, kurių sudėtyje yra eritritolio. Tai – saldiklis, veikiantis dantenas taip, kad slopinamas uždegimas. Štai kodėl per šią procedūrą dantenos nekraujuoja, o pacientas nejaučia diskomforto, jautrumo, kitų nemalonių pojūčių“, – priduria specialistė.
Vėliau higienistė naudoja antgalį, kuris skirtas tam, kad švelniai vibruojančiu ultragarsiniu skaleriu ir šiltu vandeniu būtų pašalintas kietasis kalcifikuotas sluoksnis, susidaręs ant dantų paviršiaus ir (dažnai) po dantenomis. Paprastai žmonių jis vadinamas akmenimis. „Šiame etape mes parenkame tam tikrą ultragarso veikimo dažnį, kad pacientas kėdėje nešokinėtų, o ramiai galėtų mėgautis jam atliekama procedūra“, – pasakoja G. Svešnikovaitė.
Ir tai dar ne viskas. Kaip nusivalė kietosios apnašos, higienistė patikrina specialiais rankiniais instrumentais. „Pažiūriu, ar viskas pasišalino atliekant higieną, ar nėra papildomų problemų burnoje. Kai apžiūriu visus dantis, būtinai parodau pacientui rezultatą. Šis žingsnis – labai svarbus, nes matyti skirtumas prieš procedūrą ir po jos“, – pažymi pašnekovė.
Beje, šį skirtumą higienistė mėgsta fiksuoti ir nuotraukose: vieną atlieka prieš procedūrą, kitą – po jos.
Kartą per pusmetį
Profesionalią burnos ertmės higieną kiekvienas žmogus turėtų atlikti bent du kartus per metus. Šią svarbią taisyklę specialistė kalbantis akcentuoja ne vieną kartą.
„Jeigu nešiojate breketus ar yra periodontologinių problemų, higieną reikėtų atlikti kas 3–4 mėnesius. Nepamirškite, kad dažnis priklauso dar ir nuo to, kaip dantis prižiūrite namuose“, – priduria G. Svešnikovaitė.
Kas nutinka, jeigu ignoruojate burnos higienos būtinybę ir manote, kad nereikia profesionalų pagalbos? Gali pradėti kamuoti įvairios dantų ir dantenų ligos. Viena jų – gingivitas. Taip vadinamas dantenų uždegimas.
„Pirmas uždegimo požymis – kraujuojančios dantenos (sveikos jos būna tvirtos, švelnios rožinės spalvos). Pamenate bioplėvelės terminą? Mikroorganizmų kolonijos suranda sau patogią vietą ir toliau dauginasi. Jeigu, tarkim, nevalote dantų apie 48 valandas ar ilgiau, tuomet šis procesas suintensyvėja, ir dantenų uždegimas pasireiškia dar greičiau“, – perspėja pašnekovė.
Per ilgesnį laiką blogai nuvalyta bioplėvelė perauga į kietus kalcifikuotus akmenis, kurių šepetėlis nebenuvalo. „Tiesa, pasitaiko ir atvejų, kai puikiai dantis prižiūrintis pacientas vis tiek kenčia nuo kietųjų apnašų. Vadinasi, yra didelė tikimybė, kad dėl tirštesnių seilių sudėties ir jose esančių gleivių maisto likučiai tarsi prisiklijuoja prie dantų paviršiaus, taip sukeldami spartesnį apnašų susiformavimą“, – aiškina G. Svešnikovaitė.
Rūkymas, nepakankamas išgeriamo vandens kiekis ar baltymų gausūs maisto produktai taip pat gali tapti didesnio akmenų augimo priežastimi.
Nekontroliuojamas ir negydomas gingivitas gali peraugti į rimtesnę ligą – periodontitą. „Kai dantenos kraujuoja, o mes į tai nekreipiame dėmesio, gali po truputį pradėti tirpti kaulas. Dantena iš lėto atsitraukia nuo danties bei kaulo, formuojasi vadinamos periodontologinės kišenės ir dantys ima judėti, o ateityje jie gali tiesiog iškristi“, – perspėja G. Svešnikovaitė.
Naujovės padeda žmogui
Kuo šveicariška bioplėvelės šalinimo procedūra pranašesnė už įprastas dantų higienos procedūras?
„Mažiau skausminga, daugiau individualizuota, mažiau pažeidžianti dantų paviršių, minkštuosius audinius ir implantus, pasiekiami net atokiausi burnos kampeliai“, – greitai išvardija higienistė.
Pridurtina, kad ši procedūra labai tinkama ir tiems pacientams, kurių burnose jau atliktos vadinamosios „restauracijos“: estetinis plombavimas, priklijuotos laminatės, yra vainikėlių ant nuosavų dantų ar ant implantų. „Mes galime parinkti specialias priemones (miltelius, antgaliukus) ir prieiti individualiai prie kiekvieno danties“, – sako G. Svešnikovaitė.
Šveicariška procedūra ypatinga ir tuo, kad visas dėmesys skiriamas dančiui poliruoti, stengiantis išgauti kuo slidesnį jo paviršių.
„Būtent eritritolis, esantis poliravimo miltelių sudėtyje, padeda mums pasiekti to slidumo ir suteikia galimybę patekti į kiekvieną danties kampelį. Įprasta burnos higiena baigiama poliravimu šepetėliu ir pasta, tačiau šepetėlis tikrai nepatenka į kiekvieną mažiausią ertmę“, – akcentuoja burnos higienistė.
Reziumuojant galima pasakyti, jog profesionali burnos higiena užtikrina, kad dantys būtų sveiki, be apnašų, slidūs (dėl to apnašoms bus sunkiau prikibti).
„Be to, sugrąžinama natūrali danties spalva. Jeigu geriame daug pigmento turinčių skysčių – kavos, raudonojo vyno ar rūkome, dantys tikrai greičiau praranda natūralią spalvą. Po procedūros ji grįžta ir tai akivaizdžiai matyti“, – džiaugiasi G. Svešnikovaitė.
Sveikata prasideda kasdien
O dabar grįžkime prie to, nuo ko pradėjome. Dantų ir burnos sveikata priklauso nuo kasdienės priežiūros. Jeigu sukirtę vakarienę nueisite miegoti neišsivalę dantų, tai būkite tikri, kad per naktį savo darbą intensyviai dirbs bakterijos, kurios užaugins bioplėvelę, vėliau pavirsiančią kietais, nenuvalomais akmenimis.
Sakoma, kad net mažiausi vaikai jau moka valytis dantis. Ar tikrai?
„Labai svarbu dantis prižiūrėti tiek rytą, tiek ir vakarą. Ryte tas valymas burnai ir dantims – lyg gaivaus oro gurkšnis. Atsikėlus pakanka išsivalyti įprastu dantų šepetėliu ir pasta, o štai vakare skirkite daugiau laiko“, – pataria specialistė.
Tarpdančių siūlas bei tarpdančių šepetėliai turėtų rasti vietos jūsų vonios spintelėje ir būti naudojami gana dažnai. „Valykite kiekvieną tarpdantį. Jeigu nežinote, kokį šepetėlį pasirinkti, pasitarkite su savo burnos higienistu ar odontologu. Paprastai prireikia kelių tarpdančių šepetėlių, kad būtų galima išsirinkti tinkamiausią kiekvienam tarpdančiui. Be to, reikia išmokti valyti tarpdančius, kad nesužalotumėte dantenų“, – perspėja G. Svešnikovaitė.
Ypatingą dėmesį skirkite ne tik krūminiams, bet ir priekiniams dantims. Juos valant siūlu reikėtų apkabinti kiekvieną briauną ir gražiai nubraukti apnašas. Po tarpdančių šepetėlio ir siūlo metas paimti dantų šepetėlį, kuris turėtų būti labai minkštais arba minkštais šereliais.
„Šepetėliu valykite danties paviršių šluojamaisiais (panašiai, lyg šepečiu valytumėte batus) bei sukamaisiais judesiais. Šepetėlį laikykite pakreipę 45 laipsnių kampu. Pabaigoje dar galite panaudoti vieno danties šepetėlį, kuris padės pasiekti tolimiausius dantis, pavyzdžiui, protinius, ir kitas sunkiai prieinamas vietas“, – pataria burnos higienistė.
Skalavimo skystis, anot jos, nėra privalomas. Juo labiau kad jam yra pakaitalų, pavyzdžiui, burną galima praskalauti namuose pasigamintu tirpalu – stiklinėje vandens išmaišius vieną šaukštelį druskos. „Puikus skalavimo skystis gali būti ir vandenyje išmaišyti keli vandenilio peroksido lašeliai arba šaltai spaustas sezamų sėklų aliejus, taip pat daugumos pamėgtas kokosų aliejus“, – vardija pašnekovė.
Jeigu visgi norite to mėtinio burnos skalavimo skysčio pojūčio, žiūrėkite, kad produkto sudėtyje nebūtų alkoholio, nes būtent jis sausina burnos ertmę, dirgina bei gali pažeisti burnoje esančias kraujagysles.
Kaip išsirinkti dantų pastą?
Jei burnoje jau yra prasidėjęs dantenų uždegimas (o taip atsitinka beveik kiekvienam žmogui), burnos higienistas gali parinkti ne vieną, o kelias dantų pastas, todėl nenustebkite. Viena jų bus skirta tam, kad iškart po profesionalios burnos higienos procedūros efektyviau gytų dantenos (dažniausiai su veikliąja medžiaga chlorheksidinu ar hialurono rūgštimi), kita – valytis dantenoms jau sugijus.
Atkreipkite dėmesį, kad pasta neputotų. Jeigu ji putoja, vadinasi, sudėtyje yra SLES arba SLS (natrio laurilsulfato). Jei ant pastos pakuotės matote užrašą RDA (santykinis dentino abrazyvumas), žinokite, kad tai – abrazyvinė medžiaga, kuri braižys dantų paviršių. RDA neturėtų viršyti 70 vienetų.
„Pasta turi turėti ir fluoro – tai mikroelementas, kuris ypač svarbus dantų ir kaulų vystymuisi, taip pat apsaugo dantis nuo ėduonies. Vaikams iki 3 metų turėtų būti naudojama pasta, kurios sudėtyje yra 500 ppm (milijoninė dalis) fluoro, 3–6 m. vaikams – 1000 ppm, nuo 6 metų ir suaugusiesiems – 1450 ppm. Paprastai dantų pastose fluoro kiekis pažymimas, tad reikia tik išmokti perskaityti ingredientų sąrašą“, – pataria G. Svešnikovaitė.
Ji priduria, kad dantų pastų sudėtyse smagu rasti ir vaistingųjų žolelių, taip pat eterinių aliejų (gvazdikėlių, arbatmedžių ir pan.). Ksilitolis – daugumai pažįstamas saldiklis, tačiau jis laikomas antibakterine medžiaga, todėl jeigu matote jį pastos sudėtyje, nedvejodami rinkitės.
Higienisto ieškokite kantriai
Galiausiai, kaip išsirinkti burnos ertmės higienistą? Kaip renkatės dantų šepetėlį ar pastą, taip reikėtų rinktis ir higienistą. Tačiau pagal kokius kriterijus? Kokie požymiai nusako higienisto profesionalumą?
„Visų pirma, aiškinimas, kalbėjimas atliekant higieną; konsultacija, kaip prižiūrėti dantis po higienos (kitaip sakant, dėmesys pacientui). Svarbu ir procedūros trukmė – per pusvalandį atlikta higiena negali būti kokybiška“, – perspėja pašnekovė. Profesionali burnos higiena įprastai užtrunka apie valandą 20 minučių, netgi pusantros.
„Jums turi patikti akivaizdus rezultatas: ar jaučiate, kad dantys švarūs, slidūs, nematyti apnašų, ar nėra jokių pašalinių skausmų, šalutinio poveikio ir pan.? Ką daryti, jei manote, kad jūsų burnos higienistas darbą atlieka neprofesionaliai? Išbandykite kitą!“ – pataria G. Svešnikovaitė.
