Kada specialistai odą vadina brandžia? Šaltiniai labai skirtingai įvardija amžių, nuo kada oda pradeda senti. Vieni teigia, kad šie procesai prasideda, žmogui sulaukus 25-erių, kiti sako, kad pirmieji senėjimo požymiai pradeda matytis apie 30-uosius metus. „Moteriai sulaukus 40-ies, jos odą priimta vadinti brandžia, tada dermatologai jau tvirtina, kad būnant tokio amžiaus reikia pradėti naudoti odos priežiūros priemones, skirtas brandžiai odai“, – pasakoja medicinos kosmetologė Indrė Buslienė.
Nemalonus vaizdas veidrodyje
Kokie gi pokyčiai vyksta ir kokius didžiausius pasikeitimus veidrodyje išvystame? „Oda nebegeba gerai išlaikyti drėgmės. Kai taip nutinka, atsiranda sausumo, tempimo jausmas. Vizualiai matyti smulkios raukšlelės, vėliau jos tampa gilesnės. Trūkstant drėgmės, oda tampa pilka, sausa, šerpetojanti, praranda spindesį. Tai – pirminiai senėjimo požymiai“, – pasakoja kosmetologė.
Metams bėgant, šie reiškiniai įgauna pagreitį ir jeigu nieko nedarome, pokyčiai vis ryškėja. „Kai oda drėgna, ląstelės gyvybingos. Mums senstant, ląstelių gyvybingumas, o kartu ir odos stangrumas mažėja“, – tęsia pašnekovė.
Taigi, drėgmės praradimas yra pirmasis senstančios odos požymis. Deja, jis ne vienintelis. Pradeda plonėti poodinis riebalinis audinys. Jaunos merginos džiaugiasi apskritais ir putliais skruosteliais, o štai vyresnės moterys tuo pasigirti nebegali.
„Su amžiumi išplatėja apatinė veido dalis, o viršutinėje atsiranda įdubų – įdumba smilkiniai, paakiai. Taip vyksta dėl to, kad persiskirsto poodiniai riebalai. Be to, sumažėja odos stangrumas. Tad pokyčiai matyti plika akimi“, – pasakoja I. Buslienė. Be to, kai oda jau brandi, pradeda ryškėti kapiliarų tinklas ir atsiranda pigmentacija.
Senstame visi, tik nevienodai
Populiarus posakis tikina: „Svarbu ne kiek metų, o kaip jautiesi. Kaip jautiesi, taip ir atrodai.“ Tačiau kad ir kaip išsisukinėtume, tiesa aiški: visi senstame, o tada mūsų ląstelės regeneruojasi nebe taip greitai. Moterų išvaizdą bei savijautą veikia ir hormonų sistemos pokyčiai: menopauzės periodu taip pat aktyviau pradeda ryškėti odos senėjimo požymiai.
Mes nepakeisime to, ką numatė gamta. Tačiau nereikia skubėti nusiminti ir pasiduoti. Yra dalykų, kurie padeda pristabdyti senėjimo procesą ir ilgiau džiaugtis gražia, spindinčia ir sveika oda.
Čia jau galime kalbėti plačiau – apie tinkamą ir jaunystę išsaugantį gyvenimo būdą. Kaip ir kiek miegame? Ką valgome? Ar rūkome? Stresuojame? Kaip lankomės pas gydytojus, suskaudus vienai ar kitai kūno vietai, taip turėtume lankytis ir pas kosmetologus, susirūpinti veido odos būkle. O karštuoju metų laiku (kai kurie tvirtina, kad visus metus) būtina pasirūpinti ir tinkama odos apsauga nuo saulės. Vis dažniau pasigirsta terminas fotosenėjimas, o šį reiškinį ir sukelia saulės spinduliai.
Kad saulutė netaptų priešu
Didelės įtakos ankstyvam odos senėjimui turi ultravioletiniai saulės spinduliai. „Jų reikia vengti, saugotis ir, ačiū Dievui, tam yra priemonių“, – juokiasi kosmetologė I. Buslienė.
Pradėti galima nuo paprastų dalykų ir neišlaidaujant: nebūti saulėje pačiu aktyviausiu jos periodu – nuo 10 iki 16 valandos. Jeigu neįmanoma to išvengti, reikėtų užsidėti plačiakraštę skrybėlę, akinius nuo saulės ir apsivilkti tankesnio audinio drabužius.
„Veidą reikia tepti apsauginėmis priemonėmis nuo saulės su SPF (angl. sun protection filter). Nemažai specialistų kalba, kad tokius kremus reikėtų naudoti visus metus, bet dažniausiai apie juos susimąstome vasarą“, – pasakoja specialistė.
Didžiausiu galvos skausmu beveik kiekvienai moteriai tampa klausimas: kokią priemonę nuo saulės pasirinkti ir koks turėtų būti jos stiprumas?
Cheminiai ar mineraliniai?
Apsaugos priemonių nuo saulės pasirinkimas – didelis. Visgi I. Buslienė pataria ieškoti tokių, kurios apsaugotų ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. UVA išvertus iš anglų kalbos (ultraviolet aging) reiškia sendinančius, o UVB (ultraviolet burning) – deginančius.
„Kai kurių kremų sudėtyje yra tik UVB filtrai, tačiau šie spinduliai nėra tokie pavojingi kaip UVA, nes pastarieji į odą patenka labai giliai. Tokie spinduliai skverbiasi netgi pro automobilio stiklą. Priekinis paprastai būna apsaugotas, o šoniniai – ne“, – perspėja kosmetologė.
Priemonės su SPF būna dviejų rūšių: su mineraliniais ir su cheminiais filtrais. Mineraliniai daug palankesni, nes apsaugo nuo spindulių, nesiskverbdami į odą. Šiuos filtrus sudaro dvi pagrindinės medžiagos: cinko oksidas ir titano dioksidas. Jie lieka odos paviršiuje ir ultravioletinius spindulius atspindi kaip veidrodis.
„Šie filtrai nesiskverbia į odos ląsteles. Todėl jie laikomi nepavojingais, nes nevykdo cheminių reakcijų odoje. Galbūt jų minusas tas, kad veidui suteikia balkšvą atspalvį, tačiau tokį visuomet galime paslėpti po makiažo pagrindu. Visgi mokslas žengia į priekį ir gali pasiūlyti švelnios tekstūros priemonių. Siūlau rinktis būtent mineralinius filtrus, ypač jeigu nuo saulės norite apsaugoti vaikų odą“, – pataria specialistė.
Cheminiai filtrai apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių, tačiau tam naudojamos cheminės medžiagos. Jų nevardinsime, nes tariant pavadinimus liežuvį galima nusilaužti, tačiau tokios medžiagos atpažįstamos pagal žodžio šaknį okto-.
„Šie filtrai jau skverbiasi į odą ir vyksta cheminės reakcijos, galinčios išprovokuoti kitas neigiamas reakcijas. Paprasti vartotojai į tai nesigilina, tačiau pabandžiau patyrinėti vaistinėje parduodamas priemones ir aptikau štai ką: atsitiktinių pirmų trijų kremų sudėtyje radau cheminius filtrus nuo saulės... Aišku, tokių produktų gamyba kontroliuojama, tačiau būkite atsargios“, – pataria I. Buslienė.
Kuo didesnis skaičius, tuo geriau
Visų žmonių oda skirstoma į fototipus, o šių yra šeši. Lietuvių oda dažniausiai būna pirmojo, antrojo arba trečiojo fototipo. Pirmasis – retesnis, antrajam priskiriama daugumos oda, trečiajam – taip pat nemažos dalies. Dermatologai yra paskaičiavę, kad tie žmonės, kurių oda yra antrojo fototipo, saulėje nenudegę gali būti maždaug 10 minučių.
O štai SPF veiksmingumas matuojamas labai paprastai: „Tarkim, mūsų oda yra antrojo fototipo. Imkime SPF 15 ir tą saugųjį laiką – 10 minučių. 10 dauginame iš 15 ir gauname 150 minučių. Tiek laiko esame saugūs. Kuo didesnis SPF, tuo tas saugus laikas ilgesnis“, – skaičiuoja specialistė. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką užsitepusios kremą nuo saulės veikiame: jei ilgai maudomės, daug prakaituojame, sportuojame, vadinasi, saugus laikas trumpėja.
Dermatologai SPF veiksmingumą skirsto dar ir taip: 6–10 SPF laikoma maža apsauga nuo saulės, 15–25 – vidutine, 30–50 – didele apsauga, 50+ – labai didele apsauga. Pasibaigus apsaugos laikui arba jaučiant, kad kūnas ir veidas sušlapo, apsauginio kremo nuo saulės galima užsitepti pakartotinai.
„Beje, neseniai teko klausyti paskaitos apie šias priemones ir štai ką sužinojau: pasirodo, visi žmonės tepa per mažą kiekį. Visam kūnui padengti vienu kartu reikėtų sunaudoti 6 arbatinius šaukštelius kremo nuo saulės su SPF. Kalbant apie veidą, vienam kvadratiniam centimetrui reikėtų 2 mg“, – teigia pašnekovė.
Vis dėlto net ir paslėptas po SPF sluoksniu kūnas šiek tiek gali įdegti, tačiau jeigu SPF siekia 50 ir daugiau, įdegio nebus. Tačiau juk svarbiausia – odos saugumas, o ne mada.
Negražios dėmės po vasaros
Apie pigmentines dėmes pastaraisiais metais kalbama daug – dažniausiai į jas atkreipiamas dėmesys tada, kai baigiasi vasara. Visgi ne tik saulė turi įtakos šioms dėmėms atsirasti, nors ji ir įvardijama kaip dažniausia priežastis. „Hormonų sistemos pokyčiai – nėštumas, kontraceptinės priemonės, menopauzė – taip pat gali lemti dėmių atsiradimą“, – perspėja I. Buslienė.
Kuo oda brandesnė, tuo daugiau pigmentinių dėmių gali atsirasti. Saulei kaitinant odą, išsiskiria melanocitai, o šie savo ruožtu išskiria rudą pigmentą ir apsaugo nuo tolesnės pažaidos.
„Kai esame jauni, pigmentas ant odos geba pasiskirstyti tolygiai. Juk ląstelės greitai regeneruojasi, todėl joms tai padaryti nesudėtinga. Senstant pigmentas praranda savybes ir nebepasiskirsto taip tolygiai kaip jaunystėje. Dėl to ir randasi pigmentinių dėmių“, – pasakoja kosmetologė.
Kas gelbsti?
Norint išlaikyti veidą skaistų ir putlų, vasarą būtina odą ne tik drėkinti, bet ir maitinti. Prisiminkime: brandžiai odai pradeda trūkti ne tik drėgmės, bet ir natūralaus riebalų sluoksnio. Štai kodėl ji pradeda skeldėti kaip žemė, nesulaukianti lietaus.
„Rekomenduoju keturis žingsnius, kuriuos kiekviena moteris turi atlikti vasarą: prausti ir valyti odą (naudokime lengvą, švelnų prausiklį), drėkinti, maitinti ir saugoti ją nuo saulės“, – vardija kosmetologė.
Prausiklį reikėtų rinktis be sulfatų, parabenų, kvapų ir rūgščių. Kaip puikus drėkiklis pasitarnaus hialurono serumas, tačiau rekomenduojama jį naudoti ne gryną, o su kitomis aktyviosiomis medžiagomis (vitaminais C, E, antioksidantais, peptidais). Ant serumo tepkite maitinamąjį kremą ir tik ant šio – nuo saulės apsaugančią priemonę.
Jo didenybė vitaminas C
Žinome, kad geriamas vitaminas C puikiai kovoja su visais organizmą puolančiais priešais, padeda imuninei sistemai suformuoti rimtą atsaką ir sutriuškinti virusus, bakterijas ir kitus „blogiukus“.
Veidui rekomenduojamas serumas su vitaminu C, nes ši priemonė laikoma puikiu antioksidantu. Antioksidantai – tai medžiagos, kovojančios su laisvaisiais radikalais, kurie įsitaiso mūsų odoje, kai mėgaujamės saulute, būname užterštame ore ar prirūkytoje patalpoje. Laisvieji radikalai žudo mūsų ląsteles, todėl greičiau vystosi senėjimo procesas.
Be visų jau išvardintų savybių, vitaminas C taip pat skaistina ir šviesina odą.
„Vasarą serumą su šiuo vitaminu tepkite prieš naktį, o rytą tepti nepatariu. Jeigu serumas labiau koncentruotas, dieną jis gali elgtis „aršiau“. Be to, naktį oda ilsisi ir jai lengviau spręsti problemas“, – įsitikinusi I. Buslienė. Naudojant priemonę su vitaminu C svarbu nepamiršti dieną užsitepti ir nuo saulės apsaugančią priemonę, nes oda gali suirzti nuo jos spindulių.
Vitamino C vasarą galite gauti kartu su serbentais, vyšniomis, braškėmis. „Valgykite pilna burna ir kaupkite antioksidantus, – juokiasi kosmetologė. – Ir nepamirškite gerti daug vandens: vienam kūno kilogramui reikia 30 ml vandens. Jį mažais gurkšneliais reikėtų gurkšnoti visą dieną. Pirmoje dienos dalyje naudinga išgerti didžiąją skysčių dalį, o vakare – jau mažesnį kiekį, norint išvengti edemų (patinimo) ryte.“
