Gydytoja dermatovenerologė - trichologė Jaunė Stumbrienė pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau pacientų kreipiasi dėl plaukų slinkimo. Gydytoja įspėja, kad tai gali būti požymis, jog žmogus patiria nuolatinį psichologinį stresą.
„Kasdienybėje patiriamos stresinės situacijos padeda mums tobulėti ir prisitaikyti, tačiau stiprus ilgalaikis stresas gali žalojančiai veikti organizmą. Tiek fiziologinis, tiek psichologinis stresas gali išprovokuoti plaukų slinkimą“, – sako J.Stumbrienė. Stresas yra organizmo reakcija, kylanti susidūrus su tam tikrais veiksniais, vadinamais stresoriais. Jie gali būti psichosocialiniai (baimė, nerimas, artimojo netektis, skyrybos, konfliktai ir kita) arba fiziologiniai (pavyzdžiui, karščiavimas, chirurginis gydymas, trauma, šaltis, alkis ir t.t.).
J. Stumbrienė prisimena istoriją apie kartą į konsultaciją atvykusius 7-erių metų berniuką ir jo mamą, sunerimusią dėl sūnaus galvoje atsiradusių plikimo židinių. Anot jos, vaikas anksčiau buvo visiškai sveikas ir jokių problemų neturėjo, o atlikta daugybė tyrimų jokių pakitimų nerodė. Šeimoje plaukų slinkimu irgi niekas nesiskundė. Tačiau bekalbant moteris užsiminė, kad berniukas visada buvo jautresnis, o viską pagilino sunki adapatacija mokykloje. „Ir iš tiesų – jau pirmomis konsultacijos minutėmis pastebėjau, kad susijaudinęs vaikas nuolat lietė, sukiojo tarp pirštų savo plaukus, o skalpo odoje buvo matomi keli išplikimo židiniai. Visa tai tik sustiprino mano įtarimus, o atlikus trichoskopinį ištyrimą buvo patvirtinta trichotilomanijos diagnozė. Tiek pranešti, tiek priimti ją nėra lengva, tačiau net jautriausias problemas reikia spręsti“, – pasakoja gydytoja.
Plaukų slinkimas gali būti įvairių tipų. Pavyzdžiui, telogeninis plaukų slinkimas. „Plaukai auga fazėmis ir įprastai apie 85 proc. jų yra aktyvaus augimo (anageno) fazėje, mažiau negu vienas procentas – katageno (regresijos) ir apie 15 proc. plaukų yra galutinėje, ramybės (telogeno) fazėje. Stresoriai gali išprovokuoti staigų dalies plaukų perėjimą į telogeno fazę ir po kelių mėnesių dėl to atsirandantį jų slinkimą“, - paaiškina gydytoja. Įprastai ūmus šios formos plaukų slinkimas trunka iki 6 mėn., retais atvejais gali pereiti į lėtinę formą ir tęstis ilgiau. Stresas taip pat provokuoja autoimunines organizmo reakcijas ir skatinta židininio nuplikimo progresavimą. J. Stumbrienė priduria, jog yra duomenų, kad stresas gali ne tik sustiprinti, bet ir sukelti šią ligą.
Patiriamas psichologinis stresas gali iššaukti tokias ligas kaip trichotilomanija – nenumaldomas noras rauti plaukus, kurį lydi pasitenkinimo ar palengvėjimo jausmas tai padarius. „Dažniausiai pacientai ištraukia skalpo srities plaukus, rečiau – antakius, blakstienas, kitus veido ar kūno plaukus. Šis sutrikimas net 6 kartus dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiems. Žmogus tai daro net nejausdamas“, – pasakoja gydytoja. Ilgalaikio streso akivaizdoje gali pasireikšti ir kiti psichoemociniai sutrikimai. Vienas iš jų – trichofagija (išrautų plaukų valgymas), kuris gali komplikuotis į vadinamą Rapunzelės sindromą, kai sukeliama virškinamojo trakto obstrukcija. „Moterims gali išsivystyti telogenmanija – obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kuomet plaukai yra nuolatos stipriai šukuojami; trichofobija – plaukų baimė, pasireiškianti jų rovimu arba trichodaganomanija – tai sutrikimas, kai plaukai yra kandžiojami. Trichotemnomanija sergantys pacientai skundžiasi plaukų slinkimu, kurio priežastis būna ta, jog jie patys nuolatos su žirklėmis ar skustuvu šalina plaukus“, – keisčiausių slinkimo priežasčių ir ligų sąrašą vardija J. Stumbrienė. Gydytoja sako, kad susidūrus su tokiomis situacijomis, pacientai nukreipiami papildomai gydytojo psichiatro konsultacijai.
Pasireiškus neįprastam plaukų slinkimui rekomenduotina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą - trichologą, kuris įvertins šios būklės tipą, ligos aktyvumą ir atliks reikiamus tyrimus plaukų netekimo priežasčiai nustatyti bei tinkamam gydymui parinkti. Jeigu kamuoja nuolatinis nerimas, vargina nemiga, jaučiate, kad visgi stresas yra pernelyg didelis ir neigiamai veikia visą organizmą, o pastangos savarankiškai jį suvaldyti – bergždžios, reikia ieškoti specialistų pagalbos. Drąsiai kreipkitės į gydytoją psichiatrą ar psichologą. Jeigu nedrįstate, pagalbos ranką tikrai išties ir tinkama linkme nukreips psichologinės pagalbos linijų konsultantai: ,,Jaunimo linija 8 800 28888, „Vaikų linija“ 116 111, „Pagalbos moterims linija“ 8 800 66366.
