Daugelis yra susidūrę su juodųjų ikrų aliejumi kosmetikos priemonėse, bet apie šio aliejaus maistinę naudą girdime nepelnytai retai. Juodųjų ikrų aliejus – tai vienas iš itin retų vitaminų ir labiausiai mūsų mityboje trūkstančių nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių, turinčių teigiamos įtakos ne tik imunitetui bei odos būklei, bet ir padedantis išlaikyti normalų regėjimą ir net, anot kai kurių mokslinių tyrimų, galinčių sušvelninti polinkį į depresiją. Tad kas gi jis – paslaptingas juodųjų ikrų aliejus?
Mažytės vitaminų ir mineralų bombos
Juodieji ikrai gaunami iš eršketų ir yra ypač turtingi įvairių mineralų ir vitaminų, o iš šių ikrų daromas aliejus „paveldi“ ir visas gerąsias ikrų savybes. Žinoma, pirmiausia juodieji ikrai garsėja savo senėjimą stabdančiu poveikiu, galinčiu sumažinti net neigiamą ultravioletinių saulės spindulių poveikį odai ir plaukams. Tačiau iš tiesų jie naudingi ne tik odos grožiui ir plaukų spindesiui, bet ir visam organizmui – imuninei sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemoms.
Pavyzdžiui, juoduosiuose ikruose randamas net vitaminas A, vaidinantis labai svarbų vaidmenį užtikrinant akies ragenos skaidrumą ir padedantis išlaikyti normalų regėjimą. Taip pat – vitaminas E, prisidedantis prie geresnės antikūnų gamybos, lėtinantis ląstelių senėjimo procesus ir taip sustiprinantis atsparumą virusams. Be to, ikrai padeda organizmui geriau pasisavinti vitaminą D, dar vadinamą saulės vitaminu ir ypač vertinamą dėl savo teigiamos įtakos imuninei sistemai ir kaulams.
Tarp visam organizmui naudingų mineralų, kurių yra juoduosiuose ikruose, verta paminėti cinką – imuninę sistemą stiprinantį mineralą „superžvaigždę“, kuris dėl savo ypatingų savybių yra dažnai sutinkamas ir vaistų nuo peršalimo sudėtyje.
Natūralus būdas suvaldyti nuotaikos svyravimus?
Tačiau labiausiai mokslininkų ir mitybos specialistų dėmesį juodieji ikrai patraukė dėl puikaus „gerųjų riebalų“ – omega-3 ir omega-6 – santykio. Šios nesočiųjų riebalų rūgštys pirmiausia garsėja savo drėkinamuoju ir sveikatinamuoju poveikiu odai. Jos padeda ypač efektyviai išlaikyti apsauginį odos barjerą ir kai kada yra vadinamos net „jauninamuoju eliksyru“.
Tiesa, šios nesočiosios riebalų rūgštys teigiamai veikia ne tik odą – ko gero, didžiausią siurprizą pateikė omega-3 riebalai. Įrodyta, kad ši medžiaga ne tik apsaugo nuo širdies ligų ir tokių vėžinių susirgimų kaip krūties vėžys, bet ir, panašu, nuo depresijos.
Tyrimai, susiję su omega-3 poveikiu psichologinei būklei pradėti vykdyti dar 1999 m., tuomet ir pastebėtas teigiamas omega-3 gausių produktų poveikis depresija sergantiems pacientams. Prognozuojama, kad daugėjant mokslinių tyrimų apie omega-3 poveikį nuotaikai, jau netrukus riebi žuvis, ikrai, žuvų taukai ir kiti produktai, kuriuose yra daug omega-3, gali lydėti gydymą nuo depresijos ir natūraliais būdais padėti sumažinti nuotaikos svyravimus, gerinti miegą ir bendrą emocinę savijautą.
Aprūpina ypač svarbiomis rūgštimis, kurių dažniausiai trūksta
Vienas iš galimų atsakymų, kodėl omega-3 turtingi produktai gali turėti teigiamą poveikį depresija sergantiems pacientams, pasak mokslininkų, yra eikozapentaeno rūgštis (EPA). EPA drauge su dokozaheksaeno rūgštimi (DHA) taip pat dažnai vadinama pagrindine juodųjų ikrų nauda žmogaus organizmui. Pirminis EPA ir DHA šlovės šaltinis – jų teigiamas poveikis gyvybiškai svarbiems organizmo procesams. Pavyzdžiu, moksliškai patvirtinta, kad DHA padeda palaikyti smegenų ir regėjimo funkcijas, o drauge su EPA rūgštimi – ir širdies veiklą, gerina imunitetą.
Be to, šios rūgštys glaudžiai susijusios su kita visam organizmui labai svarbia medžiaga – vitaminu D, kurio svarbiausia moksliškai patvirtinta nauda – pagalba reguliuojant kalcio bei fosfato kiekį organizme, taip užtikrinant kaulų, raumenų ir dantų sveikatos palaikymą. EPA ir DHA rūgštys leidžia geriau pasisavinti bet kokiu pavidalu gautą vitaminą D, nes tarnauja kaip jo „pernešėjai“ organizme ir padeda pasiekti receptorius.
Reikėtų paminėti, kad omega-3 ir EPA bei DHA rūgštys, panašiai kaip vitaminas D, greičiausiai nesulauktų tiek dėmesio iš mokslininkų, jeigu šių medžiagų gautume pakankamai su kasdieniu maistu. Deja, dažniausiai jų trūksta, todėl siekiama padėti konkrečiomis rekomendacijomis: skaičiuojama, kad suaugusiam žmogui per dieną reikia gauti apie 1000 miligramų EPA ir DHA rūgščių. Beje, viena uncija juodųjų ikrų (28–90 gramai) savyje turi net 1500 miligramų šių rūgščių, tad juodieji ikrai ir jų aliejus gali tapti puikiais EPA ir DHA šaltiniais, padedančiais įsisavinti ir kitas naudingas medžiagas.
