Žiūrint į žmogaus veidą susidaro įspūdis, kad laikas teka žemyn tarsi Salvadoro Dali tirpstantys laikrodžiai – nutįsta žandai, nusvyra lūpų kampučiai. Net nosis, nors ir sakoma, kad ji auga visą gyvenimą, iš tiesų paprasčiausiai pasiduoda žemės traukos dėsniui. O iš kur atsiranda tas pavargęs ir liūdnas baseto žvilgsnis? Tai vis mūsų antakiai ir akių vokai, nenumaldomai svyrantys žemyn. Visą senėjimo požymių komplektą tikrai gauna ne visi žmonės arba bent jau ne iškart. Veikiausiai genai lemia, kokios veido sritys greičiau pasiduos gravitacijai. Kai kuriems žmonėms pavyksta išvengti akis užgriūvančių odos klosčių, bet tenka lyginti žandikaulio liniją, ir nieko čia nepadarysi.
Tiesa, pastaruoju metu tarp estetinių intervencijų ir vyresnio amžiaus lygybės ženklo dėti negalima. Tūkstantmečio kartos atstovai, vadinamieji milenialai, nevengia kreiptis į grožio specialistus dėl patamsėjusių paakių ir maišelių. Paprastai šios problemos sprendžiamos suleidžiant hialurono rūgšties užpildo, – tai greitas ir efektyvus būdas atsikratyti nuvargusio žmogaus įvaizdžio.
Tarp estetikos ir gydymo
Paprastai akių vokų problemą žmonės pradeda pastebėti įpusėję ketvirtąją dešimtį, ir tai ne visi iškart supranta, kas pasikeitė, dar ilgai stebisi, kodėl atrodo pikti, jei nesišypso. Pirmas tai mums praneša net ne veidrodis, o fotoaparatas. Didiname vaizdą ekrane stengdamiesi išnagrinėti savo veidą dalimis ir staiga suprantame – akys! Tarsi akių obuoliai būtų nusprendę susidraugauti su salotomis, tik nelabai vykusiai – plonėjanti ir elastingumą prarandanti viršutinių vokų oda tarsi glebūs salotų lapai uždengia akiplotį (kartais, atvirkščiai, viršutiniai vokai turi per daug riebalų sankaupų). Beje, gydytojams nepatinka, kad akių vokų operacijos dažnai laikomos paprasčiausiu pasigražinimu. Vokų plastika tikrai atliekama ne kiekvienam panorėjusiam žmogui, Tai sprendžia gydytojas, kruopščiai apžiūrėjęs ir atlikęs reikiamus tyrimus.
Tais atvejais, kai odos klostės dengia ne mažiau kaip pusę akies vyzdžio, trukdo matyti ir dirbti, vokų operacijos yra kompensuojamos Ligonių kasų. Paprastai tokiu atveju anamnezėje turi figūruoti vienas ar du nesuprantami žodžiai – blefarochalazė ir ptozė. Pirmasis reiškia oftalmologinę ligą, apibūdinamą kaip viršutinių akių vokų atrofija. Vokų oda gali tapti ir jautri, kyla uždegimo pavojus dėl prakaito susikaupimo ir mikrobų dauginimosi.
Antrasis – viršutinio voko keliamojo raumens ligą. Gali būti, kad paveldėjote šio raumens silpnumą ar keliamoji jo galia susilpnėjo dėl traumos ir amžiaus pakitimų. Būna, kad raumuo net pasislenka, jo jungtis su kremzle išplonėja, todėl raumuo neįstengia tinkamai pakelti voko. Operacijos, kai yra šios indikacijos, būna sudėtingesnės už estetines, nes tvarkomi gilesni audiniai, o kartais operuojama zona sutvirtinama papildomomis priemonėmis. Tad jei turite tokio dydžio problemą, eikite pas šeimos gydytoją prašyti siuntimo pas gydytoją oftalmologą (beje, nesistebėkite – vokus operuoja ne tik plastinės chirurgijos chirurgai, bet ir gydytojai oftalmologai). Vokų korekcijos operacijos žmonėms, turintiems gydytojo siuntimą, atliekamos kompensuojant visą sumą ar bent dalį jos. Operacijos daryti negalima, jei žmogus serga tam tikromis sunkiomis ligomis.
Nusprendus pasigražinti, kai nėra medicininių indikacijų, pirmiausia reikia būti realistu. Visa, kas dings po operacijos, – tai perteklinė odos klostė, o štai kiti odos senėjimo požymiai liks. Žąsų kojelės akių kampučiuose, paakių maišeliai ir juodi ratilai reikalauja kitų sprendimų. Dažniausiai gydytojas dairosi ne skalpelio, o švirkšto botulino toksino ar hialurono rūgšties užpildui suleisti. Maksimalistams niekas nedraudžia pasikelti žvilgsnio atjauninimo kartelės dar aukščiau, bet teks ryžtis antakių pakėlimo operacijai (ši dėl anatominių skirtumų tinkamesnė vyrams). Kartais chirurginiu būdu dar reikia šalinti ir apatinių vokų riebalines išvaržas.
Prieš ir po
Vokų korekcijos operacija trunka apie 1 valandą. Per vieną operaciją gali būti koreguojami viršutiniai arba apatiniai vokai, o kartais šios operacijos derinamos vienu metu, tada užtrunkama ilgiau. Operuojant viršutinius vokus pašalinamas odos perteklius, šiek tiek raumens ir, jei reikia, dalis riebalinių maišelių. Šalindamas apatinių vokų riebalines išvaržas, gydytojas suformuoja natūralią voko raukšlę ir sutvirtina jungiamąjį audinį, todėl šios operacijos trunka ilgiau nei dvi valandas. Paprasčiausiu atveju operacija atliekama taikant vietinę nejautrą (apatinių vokų plastinei operacijai atlikti reikia intraveninės nejautros, o jei operuojami visi vokai, rekomenduojama bendra nejautra).
Po operacijos 3 ar 4 valandoms uždedamas lengvas tvarstis ir ledas. Jei, pasibaigus nejautros poveikiui, imamas justi diskomfortas, geriami skausmą malšinantys preparatai. Akių zona gali būti patinusi apie savaitę. Sunkiau užsimerkti, gali varginti akių sausumas, perštėjimas, atsirasti mėlynių.
Akys neužklijuojamos, todėl viską galima matyti, bet skaityti – tik trečią dieną, o ir apskritai viso gijimo metu negalima varginti akių skaitant ar žiūrint televizorių. Tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius, be jų teks išsiversti apie dvi savaites. Į namus vykstama tą pačią dieną, bet treniruotes tikrai teks atšaukti, taip pat nebus galima lankstytis ar daryti staigių judesių, kilnoti sunkių daiktų. Negalima bus eiti į sauną ir baseiną.
Namuose pirmomis dienomis po operacijos verta po ranka turėti ledukų ir dirbtinių ašarų. Akiniai tamsintais stiklais pravers ne tik tam, kad aplinkiniai nematytų siūlių bei nesuuostų fakto, kad gydytojas uždraudė kurį laiką darytis makiažą, – tuo metu reikia sumažinti akims tenkančių tiesioginių saulės spindulių. Praėjus savaitei, gydytojas išima siūlus, o visas gijimo procesas užtrunka iki 3 savaičių. Tada jau pasijuntate visiškai normaliai.
Niekas nė neįtars
Randelių nesimatys, nes gydytojai juos gudriai užmaskuos. Viršutinių vokų pjūvių žymės pasislėps giliai voko klostėse, bet tam, kad minkščiau sugytų, vokus verta tepti specialiais tepalais. Atliekant apatinių vokų plastinę operaciją, odos pjūvis gali būti daromas kelis milimetrus žemiau apatinio voko blakstienų augimo linijos. Jei apatinio voko odos pertekliaus nėra, gydytojas šalina riebalinio audinio perteklių padarydamas transkonjunktyvinį pjūvį (per vidinę apatinio voko pusę iš akies junginės pusės). Šio pjūvio nereikia siūti, todėl randų apskritai nematyti. Pooperaciniai randai keičiasi – pamažu blykšta – dar apie pusmetį.
Žinoma, kiekviena operacija kelia ir komplikacijų pavojų, o šiuo atveju tai gali būti infekcija, keloidinis randas, pakitusi vokų odos pigmentacija, ne visiškas akių užmerkimas, nedidelė asimetrija. Laimei, tokios nelaimės retos ir įveikiamos. Rezultatais galima džiaugtis ilgai, bet vis dėlto ne amžinai. Apatinių vokų pakartotinai operuoti beveik niekada nereikia, o viršutinių operacijos rezultatai trunka 5–7-erius metus, nes veido audiniai ir toliau sensta, svyra žemyn. Gali būti, kad po kurio laiko prireiks daryti ir kaktos odą pakeliančią operaciją.
