Bene viena garsiausių ir labiausiai paslaptingomis istorijomis apipinta yra grožio deive tituluojama Kleopatra. Istorikai aiškinasi, kur slypėjo šios moters grožio, valdžios galia, vertusi vyrus dėl jos aukoti ne tik turtus, bet ir gyvybes, valstybes. Grožio industrija seka jos paliktomis ritualų tradicijomis, aiškinasi jų esmę ir atranda ilgaamžiškumo paslaptį.
Grožio deivės legenda
Japonų prevencinės medicinos ekspertė Erika Stankevičiūtė pasakoja, jog istoriniai šaltiniai rašo, jog Kleopatra buvo gana siaurų lūpų, blyškios odos, platokos nosies ir nedidelio ūgio, todėl kaip ir neturėjo mums įsivaizduojamų deivės savybių, tačiau pasak jos istorikų tvirtinama, kad legendinės moters grožio mitą kūrė jos ypatinga iškalba, galėjusi prikaustyti ne vieną.
„Nepaprastas įtaigumas leido jai valdyti vyrus. Kai kurie šaltiniai teigia, jog joje moteriškumo buvo tik kūnas ir gudrumas, o visa kita buvo stipri, valinga moteris, gebanti šaltai mąstyti ir valdyti. Kyla klausimas tuomet, kas įkvepia istorijas ne vieną šimtmetį ją laikyti grožio deive?“, - samprotauja apie Kleopatros legendos istoriją Erika Stankevičiūtė.
Kleopatros aukso kaukė – turto ar grožio ritualai?
E. Stankevičiūtė kviečia atkreipti dėmesį į Kleopatros grožio procedūras. Viena iš jų – aukso kaukė. Ji kelia klausimus, kokiais tikslais naudojo aukso kaukę Kleopatra, ar Cezario valdymo laikais Kleopatra galėjo žinoti, kad auksas turi jauninančių savybių, gal tą naudojo tikėdama, kad turtai pritraukia turtus, gėris pritraukia gėrį.
„Gal Kleopatra naudojosi aukso kauke norėdama pritraukti turtus, o šiandien mes tą interpretuojame kaip jos grožio simbolį ir laikome ją grožio ikona. Kaip ten bebūtų šiuo metu mokslininkų yra įrodyta, jog aukso ir platinos kaukės turi jauninamąjį poveikį. Galima būtų daryti prielaidą, kad Kleopatra norėdama pritraukti turtus darė įvairius mistinius, bet šiuo metu jau mokslininkų pripažintus veiksmingais dalykus, veidą laikydama vienu pagrindinių savo darbo instrumentų, kuriam skyrė daug dėmesio“, - kalbėjo Erika Stankevičiūtė.
Japonijos prevencinės medicinos ekspertė pasakojo, kad būtent japonai vieni pirmųjų atkreipę dėmesį į Kleopatros istoriją padarė mokslinius tyrimus, kurie parodė, jog auksas ir platina turi reikšmingų savybių ilgaamžiškumo, jaunystės temoje ir sukūrė artimą Kleopatros kaukei analogą, leidžiantį odai pasisavinti visas ypatingas platinos savybes.
Kuo svarbus auksas ir platina mūsų odai?
Platina yra cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, užimantis 78 atominį skaičių. Tai retas taurusis metalas, sidabriškai baltos spalvos. Platina pasižymi tuo, kad yra beveik neaktyvus chemiškai elementas, netirpsta vandenilio rūgštyje, jo neveikia azoto rūgštis.
Dėl praeito amžiaus pabaigoje mokslininkų atrastų biologiškai aktyvių savybių medicinoje atsirado preparatai su platina piktybinių susirgimų prevencijai gydyti.
XX amžiuje platina labiausiai išpopuliarėjo juvelyrikos ir odontologijos srityje. Taip pat naudota monetų kaldinimui, elektros kontaktų, chirurginių instrumentų gamybai.
Šiandien vis daugiau kalbama apie platinos inovacijas grožio industrijoje, platina yra tapusi populiaria prabangios kosmetikos sudedamąja dalimi ilgaamžiškam grožiui puoselėti.
Kaip galima atstatyti elektrolitų pusiausvyrą?
„Japonų mokslininkai atrado, jog elektrolitų pusiausvyrą, kuri su amžiumi įgauna disbalansą galima atstatyti brangiųjų metalų pagalba. Dvejais mediniais plaktukais platina bei auksas plakami tol, kol jie įgauna folijos storio lapelį. Šį lapelį japonai patalpina tarp dviejų, rankomis padarytų, plonų ryžių lapelių. Taip išklojamas visas veidas, masažo metu išmasažuojama“, - apie japonų platinos kaukę pasakojo Erika Stankevičiūtė.
Odos viršutinis sluoksnis sudarytas iš teigiamų jonų, giliau – iš neigiamų. Jaunos ir sveikos odos sąlyga, kad elektrolitų pusiausvyra būtų teisinga, tačiau dėl tam tikrų veiksnių su amžiumi elektrolitų pusiausvyra sutrinka ir atsiranda senėjimo požymiai. Erika Stankevičiūtė pasakoja, jog auksas ir platina yra neigiamai jonizuoti elementai, kurie pridėjus prie odos, jonizuotos teigiamai, atstato elektrolitų pusiausvyrą.
„Kyla klausimas, ar šiuos procesus žinojo Kleopatra, ar tai buvo daugiau mistiniai jos stiprybės ir galios kūrimo ritualai, kurie šiandien kuria apie ją grožio deivės legendą“, - kalbėjo Erika Stankevičiūtė, kviesdama sekti Kleopatros idėja ir puoselėti savo kūną brangiųjų metalų pripildytomis kosmetikos priemonėmis, įvairiomis procedūromis taip suteikiant sau pasitikėjimo ir galios įgyvendinant savo tikslus.
Platina – „mažas sidabrėlis“
Apie platiną buvo žinoma jau senovės Egipte. Gryną platiną iš rūdos pirmą kartą 1789 metais išgavo prancūzų fizikas P.F.Chabaneau, o kaip naują elementą 1744 metais buvo paskelbęs ispanas A. de Uljola.
Platinos pavadinimas kilo, kai Kolumbijoje vienuoliai jėzuitai Pinto upės sąnašynuose aptiko pilko, nesilydančio žvirgždo dalelių ir pavadino “Platina del Pinto”. “Plata” iš ispanų kalbos išvertus reiškia sidabras. Platinos priemaiša gadino aukso ir sidabro kokybę, todėl žodis platina reiškė prastą sidabrą, sidabrėlį. Šiandien šis “mažas sidabrėlis” turi ypatingą vertę ir grožio industrijoje kuria ilgaamžiškumo legendą.
