Jei tikėsime kosmetikos gamintojais, kone kas savaitę į rinką iškeliauja kokia nors pagal patentuotą formulę sukurta stebuklinga odos priežiūros priemonė, papildyta ypatingu ingredientu. Jų yra tiek daug, kad ima svaigti galva. Hialurono rūgštis, kolagenas, alfa hidroksirūgštys, vitaminai ir mikroelementai, kamieninės ląstelės, eteriniai aliejai, enzimai, kofermentai... Kiekvieno šių į kremus dedamų ingredientų vertė neabejotina, tačiau kiek galima kalbėti apie tą patį? Pakalbinę dermatologus ir pervertę dešimtis lietuviškos ir užsienio spaudos straipsnių, pabandėme išskirti tuos komponentus, kurie yra ne tik nauji, bet ir veiksmingi.
1. Karščiausia naujiena – biopeptidai
Peptidai nėra jokia naujovė. Tai – mūsų baltymų fragmentai, kelios susijungusios aminorūgštys. O štai biopeptidai – jau šis tas nauja. Jie yra ne gyvūninės kilmės, o biomimetiniai, kitaip tariant, atkartojantys tikruosius. Išmokus juos sintetinti, atsivėrė neribotos galimybės. Kadangi jų sudėtis yra identiška žmogaus peptidų sudėčiai, jie ne tik veiksmingi, bet ir yra visiškai saugūs naudoti.
Ką gali biopeptidai? Paprasčiau būtų paklausti, ko negali. Juk baltymai – svarbiausia mūsų organizmo, taip pat – odos statybinė medžiaga. Tik įterpti juos sekdavosi labai sunkiai, nes baltymų molekulės yra gana didelės. Kas kita – peptidai. Jie maži ir vikrūs. Be to, pasak dermatovenerologės Julijos Mozūraitienės, sąveikaudami su mūsų odoje esančiais augimo faktorių receptoriais, skatina kolageno sintezę, odos regeneraciją ir lėtina senėjimo procesus. Priemonės su biopeptidais gali būti geriamos, tepamos, leidžiamos; naudojamos ir plaukams atauginti, ir mimikos raukšlėms blokuoti, ir odai pastangrinti. Injekcijos su biopeptidais šiuo metu laikomos viena veiksmingiausių priemonių nuo plaukų slinkimo, o geriami kolageno peptidai papildo organizmo kolageno atsargas apeidami virškinimo traktą. Vis dėlto bene plačiausiai ir sėkmingiausiai juos pritaikė odos priežiūros specialistai. Biopeptidų yra per 70 rūšių, kiekviena jų atlieka vis kitas funkcijas. Dipeptidai gerina limfos cirkuliaciją, mažina paburkimą ir tamsius ratilus po akimis. Tripeptidai padeda odai atsikurti, tad gali būti naudojami po agresyvių kosmetikos procedūrų. Pentapeptidai gerina kolageno ir elastino sintezę. Vieni unikaliausių yra heksapeptidai. Jie atpalaiduoja raumenis, todėl lygina veido mimikos raukšles ir smulkias raukšleles. Be to, naikina pigmentines dėmes, mažina raudonį ir poras. Veikia panašiai kaip botulino toksinas, tik toksinų jame nėra. „Injekcijos, į kurių sudėtį įeina biopeptidai, pastaruoju metu yra vienos populiariausių“, – sako dermatovenerologė.
Teigiama, kad kosmetika su peptidais vienodai gerai veikia bet kokio amžiaus ir bet kokios būklės odą, bet kuo anksčiau pradėsime naudoti, tuo akivaizdesnio poveikio sulauksime. Per anksti nebus niekada, nes prie biopeptidų oda neįpranta. Ar tai yra tiesa, kol kas sunku pasakyti, nes šis stebuklas dar labai naujas. Mes rekomenduotume dėl visa ko daryti pertraukas. Juolab kad, nustojus priemonę naudoti, odos ląstelės dar kurį laiką aktyviai atsinaujina, – efektas išlieka iki trijų mėnesių.
2. Vis dar galingas vitaminas C
Vitaminas C nėra naujovė, tačiau tarp naujienų jį įtraukėme dėl naujų formų ir panaudojimo būdų. „Tai – vienas galingiausių antioksidantų, – sako J. Mozūraitienė. – Be to, jis skatina kolageno sintezę, šviesina ir skaistina odą.“
Ilgai populiariausias buvo geriamas vitaminas C. Vartodavome jį siekdami sustiprinti imunitetą, greičiau pasveikti persišaldę. Puikiai žinome, kad jis geba sugaudyti laisvuosius radikalus, o šie yra įvairių uždegimų ir ankstyvo senėjimo priežastis. Kaip odos priežiūros priemonė, vitaminas C ne tik skatina kolageno gamybą, bet ir užtikrina jo kokybę. Tyrimai rodo, kad, ilgai vartojant šį vitaminą, jungiamojo audinio kolageno gamyba paspartėja net aštuonis kartus. Kalbant apie pigmentinių dėmių prevenciją, vitaminas C svarbus todėl, kad neleidžia joms formuotis, nes slopina melaninui susidaryti būtino fermento tirozinazės veiklą, be to, skaistina odą. Deja, papildyti vitaminu C odos priežiūros priemones kurį laiką sekėsi sunkiai, nes ši vandenyje tirpi organinė medžiaga yra labai trapi, reaguodama su deguonimi ir saulės spinduliais, beregint suyra. Į kosmetiką dažniausiai dedama nestabilios formos vitamino C – askorbo rūgšties, bet nuolat kuriamos formulės, kurios leistų šiam vitaminui nesuirti, iki jis patenka ant odos. Tarkim, askorbilo tetraizopalmitatas – riebaluose tirpus vitamino C junginys – išlieka stabilus net veikiamas aukštos temperatūros. Be įprastų savybių, vitaminas C apsaugo DNR nuo pažeidimo, sukelto UVB spindulių. „Siekiant išsaugoti stabilumą, serumas su vitaminu C turėtų būti laikomas neperšviečiamoje talpoje su pompa arba vienkartinėse ampulėse, – pataria J. Mozūraitienė. – Rekomenduočiau vitaminą C naudoti kartu su vitaminu E, nes šie du odai itin naudingi antioksidantai stiprina vienas kito poveikį. Riebaluose tirpus vitaminas E padeda gilyn nugabenti vitaminą C, o šis – atkurti oksidacinio streso pažeistą vitaminą E.“
3. Retinolį naudokite atsargiai
Retinolis yra viena iš vitamino A formų. O šis laikomas vienu iš trijų odai svarbiausių vitaminų (su C ir E). Tiesa, pasak J. Mozūraitienės, pirmiausia jis naudotas specifinėms problemoms (ypač – aknei) spręsti. Vėliau pastebėtas ir „šalutinis“ jo poveikis – pastangrėjusi oda. Kadangi jis aktyviai skatina dalytis giliausiame odos sluoksnyje esančias ląsteles, oda pastorėja ir tampa lygesnė, išsilygina smulkios raukšlelės. Deja, šį teigiamą poveikį lydi ir neigiami reiškiniai. Ląstelės greičiau nei įprastai migruoja į odos paviršių, ir ši, priversta atsikratyti jų pertekliaus, ima šerpetoti, pleiskanoti, tampa jautresnė, suplonėja viršutinis jos sluoksnis. Tad retinolis buvo kiek primirštas. Estetinės medicinos ekspertas dr. Mervynas Pattersonas perspėja ir apie kitus galimus pavojus. Vienas jų – susilpnėja odos apsauginė funkcija. Be to, ląstelės gali dalytis tik tam tikrą kartų skaičių (apie 50 kartų), tad jei retinolį pradėsime naudoti nuo 20 ar 30 metų, gali būti, kad, sulaukę 50-ies ar daugiau, imsime senti dvigubai greičiau. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad ši medžiaga pasiekia patį ląstelės branduolį. „Grožio pramonei svarbiausia yra trumpalaikė nauda, bet mes nežinome, kaip produktas veikia naudojamas ilgai“, – portale „Business Insider“ rašo M. Pattersonas.
Nesvarbu, kas dėl ko perspėja, retinolis ir vėl grįžta į grožio pramonę. Kodėl? Nes su kai kuriomis problemomis susidoroja kur kas veiksmingiau nei kitos medžiagos. Jis gydo aknę, naikina senatvines ir kitokias pigmentines dėmes, mažina poras, raukšles, suteikia odai putlumo. Svarbiausia priemones su retinoliu naudoti protingai ir saikingai. Stiprūs retinoidai arba didesnės koncentracijos (iki 1 proc.) retinolio preparatai turėtų būti naudojami tik esant rimtesnėms problemoms, būtina gydytojo dermatologo priežiūra, o silpnesnės koncentracijos (nuo 0,1 iki 0,5 proc.) gali būti dedami ir į kasdienio vartojimo kremus ar serumus. Tiesa, pradėti juos naudoti siūloma ne anksčiau kaip 40-ies metų. J. Mozūraitienė siūlo priemones su retinoliu naudoti šaltuoju sezonu ir nepamiršti apsaugos nuo saulės, mat retinolis reaguoja į ultravioletinius spindulius. „Jei skundžiatės rimtomis problemomis – akne ar padidėjusia pigmentacija, priemones su retinoliu gali tekti naudoti ir mėnesį ar ilgiau, bet kitais atvejais užtektų tepti 2 ar 3 kartus per savaitę ar dar rečiau“, – sako ji.
4. Skvalenas – neriebinantis riebalas
Skvalenas dažniausiai apibūdinamas kaip ingredientas, idealiai padedantis sulaikyti drėgmę. Vis dėlto dauguma dermatologų pasakys, kad tvirčiausiai šią poziciją užima hialurono rūgštis. Skvaleną, kaip ir hialurono rūgštį, mūsų organizmas gamina pats, jis įeina į mūsų odos lipidų sudėtį. Dėl to net ir iš šalies gaunamą skvaleną oda gerai įsisavina. Pasak J. Mozūraitienės, kosmetikos priemonėms gaminti dažniausiai naudojamas skvalanas, arba įsotintas skvalenas. Šis atsparesnis oksidacijai, dėl to patogesnis naudoti. Palyginti su kitais riebalais, yra labai mažo tankio. Pastebėta, kad dideles skvaleno dozes yra linkusios kepenyse kaupti kremzlinės žuvys, iš čia ir kilo jo pavadinimas, – „squalus“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „ryklys“. Tiesa, ši medžiaga gali būti išgaunama ne tik iš ryklių kepenų, bet ir iš alyvuogių aliejaus. Jo taip pat yra avokadų, palmių, kviečių gemalų aliejuje. Riebalai odai labai reikalingi, nes padeda sulaikyti drėgmę, minkština, saugo nuo neigiamo aplinkos poveikio. Deja, dauguma aliejų dėl didelio tankio sunkiai prasiskverbia gilyn, nusėda odos paviršiuje ir sukuria lipnią, nelaidžią plėvelę. Kas kita – skvalanas. Jis giliai įsiskverbia, lengvai susigeria, todėl yra labai malonus naudoti, tinka įvairių tipų odai. „Svarbu pabrėžti, kad skvalanas, priešingai nei dauguma riebalų, neužkemša porų, saugo nuo uždegimo, tad tinka naudoti ir sergant akne“, – sako J. Mozūraitienė. Skvalanas minkština tiek odą, tiek priežiūros priemones, tad šios tampa itin malonios konsistencijos.
Ar jums reikia skvaleno? Nebūtinai. Iki 20-ies metų organizmas pats jo pasigamina pakankamai. Riebiai odai papildomi riebalai nebūtini. Priemonės su skvalenu (gryna jo forma) idealiai tinka jautriai, sausai odai ir tais atvejais, kai ji greitai netenka drėgmės, bet įprasti aliejai ar riebūs kremai ją apsunkina, dirgina. Skvalenas naudingas ir tuo, kad, geriau įsiskverbdamas, prisikabina ir nuneša į giliuosius sluoksnius kitus ingredientus. Be to, skvalenas yra antioksidantas, tad didina organizmo atsparumą infekcijoms, lėtina senėjimo procesus.
5. PHA – švelniau rūgšti
Savo oda besirūpinančios moterys puikiai žino, kad AHA – ne tik norvegų muzikos grupė ar žodžio „taip“ sinonimas, jos netgi gali neužsikirsdamos ištarti visą pavadinimą – alfa hidroksirūgštys (Alfa Hidroxy Acid). Ditirambų šioms rūgštims prigiedota daug ir pelnytai. Jos šveičia, drėkina, skaistina, padeda atsinaujinti, išgydyti aknę, sumažinti raukšles ir pan. Vis dėlto rūgštis yra rūgštis. Kai kurioms moterims šis kosmetikos komponentas yra pernelyg agresyvus, erzina jautroką odą. Diskutuojama ir dėl to, kaip jas veikia ultravioletiniai spinduliai. Nors kosmetikos su alfa hidroksirūgštimis gamintojai tikina, kad nedidelės koncentracijos priemonių saulė neveikia, nuosaikesni dermatologai gąsdina galima pigmentacija ir siūlo dėl visa ko naudoti apsauginį kremą.
Laimė, neseniai rinkoje pasirodė švelnesnės AH rūgščių „sesės“ – polihidroksirūgštys (PHA). Kosmetikos ingredientų sąraše galite ieškoti šioms rūgštims priskiriamų gliukonolaktono rūgšties (gluconolactone) ir laktobiono rūgšties (lactobionic). Pastarųjų molekulės stambesnės, tad tos, kurioms pernelyg gili aktyviųjų ingredientų skvarba kelia nerimą, gali nurimti – PHA į odą įsiskverbia sunkiau. Šios rūgštys tinka jautriai odai, nes taip neerzina, tačiau nereiškia, kad yra mažiau naudingos. PH rūgštys pritraukia vandens molekules ir pasižymi didesniu drėkinamuoju potencialu nei AHA. Be to, lengvai šveičia odą ir ją šviesina, skatina kolageno gamybą, taip pat yra puikus antioksidantas. Ir svarbiausia – priešingai nei alfa hidroksirūgštys, nedidina odos jautrumo saulei.
