Daiva Lialytė: „Iki raudonos spalvos ėjau po truputį. Pati nepastebėjau, kaip ją prisijaukinau“

Ryšių su visuomene specialistė Daiva Lialytė, kurios raudonos spalvos suknelės ir aksesuarai jau yra tapę jos asmeniniu stiliaus parašu, sako, kad raudona tikrai nėra įprastos dienos spalva.

Daiva Lialytė, ryšių su visuomene įmonės „Integrity“ įkūrėja ir vadovė



Raudonai moteris rengiasi, kai laukia ypatinga diena, kai yra itin gera nuotaika. Arba, priešingai, kai liūdna, aplink pilka ir norisi bent šiek tiek pakelti sau nuotaiką, suteikti energijos.


„Iki raudonos spalvos ėjau po truputį. Pati nepastebėjau, kaip ją prisijaukinau. Parduotuvėje iš karto pastebiu raudonus daiktus ir daugiausia komplimentų sulaukiu vilkėdama raudonai, netgi konsultantės mane dažnai įkalbinėja pirkti šios spalvos drabužius. Mano vestuvinė suknelė – ją siuvo Juozas Statkevičius – taip pat buvo raudona! Potraukį šiai spalvai sunku paaiškinti. Ji stipri ir tikrai nelengva. Raudonos simbolika yra dvejopa. Viena vertus, ji simbolizuoja ugnį, kuri mus šildo, leidžia gaminti maistą, suteikia jaukumo. Kita vertus, gali viską sunaikinti, palikti tik pelenus. Taigi tai – gyvybės ir mirties spalva. Dėl to ji man labai įdomi. Juk ir patys nesame vienalypiai, tobuli. Esame visokie.“



D. Lialytė
D. Lialytė
MOTERIS / D. Markūno nuotr.



Raudoną nepaprasta dėvėti. Pasak Daivos, pirmiausia ją pasirinkęs žmogus turi būti psichologiškai stiprus. „Vilkėdama raudoną suknelę negali eiti susigūžusi ir galvoti, kad tik niekas nepastebėtų. Negali dvejoti, turi žinoti, kad atrodai gerai.“ Taip pat labai svarbus fiziologinis aspektas. Ši spalva turi daug atspalvių. Reikia atrasti tą, kuris dera prie tavo odos ir plaukų. Kitu atveju, anot Daivos, estetinio pasigėrėjimo nebus nei tau pačiai, nei tave supantiems žmonėms.


D. Lialytė jau daugybę metų yra dėmesio centre. Lietuvos ir muzikos teatro akademijoje Daiva mokėsi aktorinio meistriškumo, kelerius metus dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o prieš dvidešimt metų kartu su vyru Arūnu Pemkumi įkūrė viešųjų ryšių agentūrą „Integrity“, jai šiuo metu ir vadovauja. Du kartus per savaitę šios moters paskaitų klausosi Vilniaus universiteto komunikacijos specialybės studentai. Gatvėje Daivą taip pat pastebėsite: įspūdinga skrybėlė, stilingi akiniai, elegantiška eisena ir, jei diena įdomesnė, raudoni akcentai. D. Lialytė sako, kad dėmesio jai netrūksta, netgi norėtų, kad būtų kuo mažiau: „Man jau nebereikia užsitarnauti dėmesio ar specialiai megzti socialinių ryšių. Gyvenimą geriausiai jaučiu dabar, kai, užauginusi vaikus ir verslą, pagaliau atradau save. Toks moters gyvenimo momentas labai gražiai iliustruojamas C. P. Estes knygoje „Bėgančios su vilkais“. Joje rašoma, kad po keturiasdešimties metų moteris atsigręžia į save. Tada ji atranda laiko ir užduoda klausimą, kas aš tokia. Anksčiau to laiko neturėjau, o dabar turiu ir laikau tai didele dovana.“



D. Lialytė
D. Lialytė
MOTERIS / D. Markūno nuotr.



Šiek tiek stabtelėjusi, moteris atrado vidinę ramybę, meditaciją, ramų laiką su gera knyga ar filmu. Tiesa, atradimai ne visada yra tik malonūs. Eiti į save gali būti ir labai skausminga: „Ateina momentas, kai supranti, kad galbūt gyvenime nepasiekei visko, ką planavai, kad nebuvai idealus žmogus ir niekada toks nebūsi. Užlipęs ant tos savo kalno viršūnės dairaisi ir svarstai, ką dabar nori daryti. Tai ir yra amžiaus vidurio krizė, nors iš tikrųjų jaučiu ne krizę, o išlaisvėjimą. Suvokiu, kad dabar turiu save, galiu daug laiko skirti sau ir kiek daug atradimų dar laukia.“ D. Lialytė sako, kad norėtų paskatinti moteris greičiau atsigręžti į save ir nelaukti, kiek laukė ji: „Kai atrandi save, supranti, kokia didžiulė laimė ir autentika yra būti savimi, kad ir koks netobulas esi. Didžiulė laisvė yra nebenorėti patikti kitiems, norėti patikti tik sau.“


Pažvelgusi į save iš šalies ir įsiklausiusi, ko iš tikrųjų nori, ir stilių pasirenki labai lengvai. Apskritai jis, anot pašnekovės, ima formuotis, kai žmogus turi stiprybės, savitumo ir nebijo varijuoti aprangos elementais. Pati Daiva dažniausiai renkasi klasikinį, minimalistinį stilių, nori, kad drabužiai turėtų kuo mažiau detalių, būtų neįmantraus silueto, o paprastumo siekis visose gyvenimo srityse paskatino ją įsileisti ir patogaus sportinio stiliaus detalių.


Rinktis drabužius ir juos derinti agentūros vadovei yra didžiulis malonumas: „Norint gražiai rengtis, tikrai nereikia labai daug pinigų. Tarkime, man prekių ženklas yra visai nesvarbu. Galiu pirkti iš „Asos“, iš „Humanos“, bet galiu investuoti ir į gerą prekių ženklo „Max Mara“ paltą. O pastaraisiais metais atradau ir daug talentingų Lietuvos dizainerių. Didysis meistriškumas vis dėlto yra mokėjimas drabužius derinti, žinoti, kas tinka pagal figūros tipą ir ką vilkėdama jautiesi gerai.“ Moteris sako, kad jai labai malonu, kai žmonės giria daiktus, kuriuos ji nusiperka už dešimt ar dvidešimt eurų. „Štai ši skrybėlė (rodo į plačiakraštę su ilgomis juostomis) kainavo vos dvidešimt eurų, o mane su ja gatvėje nufotografavo jau kelis kartus.“ Norėdama pabrėžti drabužių išliekamosios vertės svarbą, D. Lialytė prisimena prieš trisdešimt metų J. Statkevičiaus jai siūtą palaidinę su žirneliais – šios kokybė vis dar puiki, o stilius aktualus ir šiandien.



D. Lialytė
D. Lialytė
MOTERIS / D. Markūno nuotr.



Stiliaus elementų pašnekovė nesureikšmina, tačiau kartu vertina jų estetinę svarbą, galimybę geriau pažinti ir išreikšti save, paslėpti figūros trūkumus, paryškinti privalumus: „Greičiausiai nė viena moteris pasaulyje, net tos mūsų gražiosios manekenės, nemano, kad yra tobulos. Visos turime trūkumų, ir juos reikia žinoti. Jei norime atrasti savo stilių, svarbu labai gerai pažinti tiek savo vidų, tiek kūną.“


Atradimo leitmotyvas mums kalbantis skambėjo daug kartų. Visapusis savęs suvokimas suteikia laimės ir laisvės, pasitenkinimo savo kūnu ir tuo, kas esi. „Ieškant savo stiliaus siūlyčiau mažiau žiūrėti į kitus, juk žmonės tokie skirtingi. Aš pati niekada aklai neseku nei tendencijomis, nei vadinamosiomis mados ikonomis, nes žmogus pirmiausia turi būti įdomus savo vidumi. Vien gražaus drabužio nepakanka. Rūbas be vidaus yra tuščias.“ Daugiausia estetinio pasigėrėjimo D. Lialytė semiasi iš meno pasaulio: „Atradusi save, grįžau prie to, nuo ko pradėjau. Mokydamasi aktorinio meistriškumo studijavau labai daug literatūros, dailės kūrinių. Šiandien leidžiu sau keliauti po meno parodas, įvairius miestus. Mano sielai ir akims tai labai malonu. Gera pabūti estetiškame, o kartais provokuojančiame pasaulyje.“


DERINYS VEIKLIAI DIENAI





Daivos Lialytės

RAUDONOS SPALVOS SUVALDYMO TAISYKLĖS


* Reikia būti psichologiškai stipriam

* Atrasti tinkamą atspalvį

* Rinktis paprasto silueto drabužius


Už erdvę dėkojame viešbučiui „Pacai“ (Didžioji g. 7, Vilnius)

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis