Tai – tikras išsigelbėjimas nuolat skubančiai moteriai
Ilgalaikio makiažo meistrė Agnietė Slančiauskaitė-Suchotskienė
1. Su ilgalaikiu makiažu gali jaustis rami bet kuriuo gyvenimo atveju.
„Jis yra atsparus vandeniui ir karščiui, tad visą dieną moteris gali jaustis šviežia, graži ir gaivi. Ypač nepakeičiamas mėgstančiosioms aktyvų gyvenimą, – dažna moteris rengdamasi sportuoti, atostogauti, keliauti, mėgautis pirties, baseino ir kitais vandens malonumais nesidažo, nes žino, kad rizikuoja ne pagerinti, o pabloginti savo išvaizdą. Ilgalaikis makiažas leidžia atsipalaiduoti, džiaugtis gyvenimu ir nesibaiminti dėl to, kaip atrodai.“
2. Saugo nuo rizikos pasidažyti nevykusiai.
„Ne paslaptis, kad daug moterų nemoka dažytis. Jos nežino, kaip taisyklingai suformuoti antakius ar kaip gražiai nubrėžti blakstienų liniją, kad atvertų akis. Ilgalaikis makiažas – tikras išsigelbėjimas itin šviesių ir labai natūralių bruožų moterims, nes joms antakius suformuoti dekoratyvine kosmetika gana sudėtinga ir ilgai trunka. Toks makiažas tobulai tinka ir trumparegėms, – akiniai trukdo jį pasidaryti akių srityje, o be akinių regos sutrikimų turinti moteris yra kaip be rankų.“
3. Profesionaliai atliktas ilgalaikis makiažas beveik nepastebimas.
„Vienas didžiausių mitų apie ilgalaikį makiažą – jis visada yra juodos spalvos ar itin ryškus. Šiais laikais jis gali būti nepastebimas ir minimaliai, natūraliai paryškinti mūsų veido bruožus. Yra dvi labai natūralios ilgalaikio makiažo rūšys – antakių, lūpų bei akių zonoms paryškinti naudojamas šešėliavimas (pranc. ombre) ir brėžiamasis (angl. microblading, lietuviškai ši technika dar vadinama 6D, 3D, plaukeline ar plunksneline). Pastarasis atliekamas specialiu peiliuku. Juo, naudojant pigmentą, įbrėžiami maži antakių plaukelius atkartojantys brūkšneliai.“
4. Tai padeda ne tik paryškinti, bet ir pakoreguoti bruožus.
„Ilgalaikis antakių makiažas gali suteikti pageidaujamą jų formą, o lūpų – trokštamą spalvą ir netgi optiškai jas paputlinti. Makiažo technika ir spalva parenkami atsižvelgiant į natūralią plaukų spalvą, odos atspalvį ir pigmentaciją, kaukolės struktūrą, veido formą, odos tipą, amžių. Tik nereikėtų pamiršti, kad procedūra padės paryškinti natūralius mūsų bruožus, o ne suteikti naujų. Kiekvieno mūsų veidas yra daugiau ar mažiau asimetriškas. Viena didžiausių meistrų daromų klaidų – bandymas „tvarkyti“ įgimtą veido kaukolės asimetriją. Juk asimetriški yra ne tik antakiai, bet ir abi kaukolės pusės, akiduobės. Leisdami ar keldami antakius, pernelyg nutolstame arba priartėjame prie akių linijos, nebesilaikome natūralios plaukų augimo zonos, todėl turime pašalinti didelę dalį antakių plaukų, o makiažą atlikti ant plikos odos. Taip ir su lūpomis. Šios turi savo gleivinės spalvą ir pigmentaciją. Jei makiažas daromas virš lūpų kontūro linijos, jos įgauna kitą atspalvį ir atrodo keistai.“
5. Ilgalaikis makiažas gali būti ir medicininis.
„Tai nėra vien kaprizas. Kaip ir atkuriamosios plastinės operacijos, jis gali būti daromas praplikimui, strijoms, randams, odos dėmėms maskuoti, po įvairių operacijų krūtinės spenelio aureolei atstatyti. Tiesa, Lietuvoje ši ilgalaikio makiažo rūšis nėra paplitusi. Ilgalaikis makiažas nepakeičiamas sergančiosioms alopecija ir toms, kurioms taikyta chemoterapija, kai išslenka visi antakių bei blakstienų plaukeliai.“
6. Tinka įvairaus amžiaus moterims.
„Su amžiumi moterims mažėja antakių bei blakstienų plaukelių, šviesėja jų spalva, lūpų kontūras siaurėja, tampa netolygus, sumažėja natūrali lūpų pigmentacija, tad ilgalaikis makiažas joms tampa išsigelbėjimu. Be to, lėčiau atsinaujinant odai, toks makiažas ilgiau laikosi. Vis dėlto klaidinga manyti, kad tai tinka tik vyresnėms moterims. Dauguma lietuvių yra pilkų plaukų, šviesių ne itin vešlių antakių ir blakstienų, siaurų lūpų, tad net ir jaunoms ši procedūra padeda tapti ryškesnėms.“
7. Ilgalaikis makiažas nėra sprendimas visam gyvenimui.
„Praėjo laikai, kai ilgalaikis makiažas įkalindavo moterį 10-iai metų. Dabar natūralesnį, šviesesnės spalvos gali tekti atnaujinti kas 1-us ar 1,5 metų, mažiau natūralų, ryškesnį – kas 2-ejus ar 3-ejus. Ilgiausiai, iki 3-ejų metų, išlieka klasikinis ilgalaikis makiažas, bet jis mažiausiai natūralus, sukuria lipduko įspūdį, į odą patenka daug dažų. Ilgiau makiažas laikosi sausos ir normalios, trumpiau – riebios, kietos, porėtos odos savininkėms. Beje, kad ir kaip būtų vadinamas ilgalaikis makiažas – tatuiravimu, mikropigmentacija ar kontūravimu, iš esmės tai yra vienas ir tas pat, todėl nereikėtų pasiduoti manipuliacijoms, esą vienas būdas saugesnis už kitą. Visais atvejais dažai įterpiami į penktąjį epidermio sluoksnį.“
8. Tinkamai parinkus priemones, makiažas blunka tolygiai.
„Kokybiškomis priemonėmis, įranga, tinkamame gylyje atliktas makiažas turi šviesėti tolygiai. Priežasčių, kodėl pigmentas pakeitė spalvą, gali būti kelios. Viena jų – naudoti ES nesertifikuoti kiniški ar korėjietiški dažai su daug geležies oksidų ir kitų sunkiųjų metalų. Šie, sąveikaudami su limfa, keičia spalvą. Antra – itin šiltų šokoladinių atspalvių rudi pigmentai turi daug raudono dažo, jis, pigmentams blunkant, pradeda dominuoti. Raudona gali išryškėti ir dėl įgimto žmogaus polinkio į hiperpigmentaciją. Tokiu atveju saugiausia naudoti šaltesnių spalvų – pilkų ir pilkai rudų – pigmentus. O štai blukdama juoda dažniausiai virsta mėlyna. Ji taip pat gali išryškėti, jeigu dirbama ne su ilgalaikio makiažo aparatu, bet su tatuiruotėms daryti skirtomis mašinėlėmis, šios dažo pigmentą įterpia per giliai. Gilesniuose odos sluoksniuose juoda šaltėja ir mėlynuoja.“
Perpieštas veidas neatrodo natūraliai
Grožio ir estetikos namų „Wonder Time“ įkūrėja makiažo meistrė Vaida Venckutė
1. Grafinės linijos nėra natūralios.
„Žmogaus veidas yra erdvinė figūra, jame nėra it nubrėžtų linijų. Ilgalaikis makiažas – grafinis piešinys, tad negali atrodyti visiškai natūraliai. Ypač groteskiško rezultato galima sulaukti sumanius patobulinti įgimtus veido bruožus. Tarkim, kai, norint sukurti putlių lūpų įspūdį, linija brėžiama virš natūralaus kontūro. Esu išbandžiusi ilgalaikį antakių, akių ir lūpų makiažą, tad galiu kalbėti iš savo patirties. Nors meistrė siūlė laikytis natūralios linijos ir paspalvinti lūpas švelnia rožine spalva, prašiau kontūrą suapvalinti ir padaryti jas ryškesnes, tad rezultatas atrodė gana prastai. Tas pat gali nutikti ir su akių kontūru. Mūsų blakstienos neauga vientisa linija, tad jei ji nupiešiama, ypač – per aukštai, natūralumo įspūdis dingsta. Visiškai nesuprantu, kai ryškinamas apatinis akių kontūras. Tai jas susiaurina, nenatūraliai įrėmina, atrodo labai senamadiškai.“
2. Antakiai – gana rizikinga veido dalis ilgalaikiam makiažui daryti.
„Deja, būtent ilgalaikis antakių makiažas daromas dažniausiai, nes daugumos lietuvių jie yra šviesoki, ne itin vešlūs. Kad ir kokią techniką naudotume, vis tiek į odą įterpiami dažai, tai yra padaromas grafinis piešinys. Ir tai mato kiekvienas, nes paprastai bendraudami su žmogumi žiūrime jam į akis. Antakių makiažas natūraliau atrodo, kai yra nemažai savų plaukelių. Vis dėlto siūlyčiau paieškoti ir ne tokių radikalių būdų. Vienas jų – mūsų studijos meistrų taikoma prieš 10 metų Anglijoje sukurta metodika „HD Brows-Hight Definition“. Mes ją taikome jau 5-erius metus ir matome, kad tai pasiteisina. Šios procedūros tikslas yra atkurti antakius pagal žmogaus veido bruožus. Tinkamiausią formą sukuriame vašku, siūlu bei pincetu, spalvą parenkame iš 5 atspalvių paletės. Klientas namie naudoja specialų serumą, šis padeda atauginti trūkstamus plaukelius. Aišku, norint atkurti vešlius antakius, prireikia ne vienos procedūros, bet rezultatas (jį galima matyti jau po trečio karto) būna ilgalaikis ir svarbiausia – natūralus. Taip suformuotus antakius lengviau prižiūrėti, o pas meistrę rekomenduojame lankytis kas 4–6 savaites.“
3. Ilgalaikis makiažas sendina.
„Griežtos, tamsios linijos prideda metų. Kai dabar pasižiūriu savo nuotraukas, darytas prieš 15 metų po ilgalaikio makiažo, matau, kad atrodžiau kone vyresnė nei dabar. Tai pastebiu ir žiūrėdama į savo klientes. Mitas, esą vyresnėms moterims šis būdas padeda išsaugoti blunkančius bruožus ir suteikia jaunatviškumo, ryškumo. Su amžiumi kaip tik reikia vengti griežtų linijų, pernelyg ryškių spalvų, nes tai itin kontrastuoja su odos spalva, veido forma. Ne ką geriau yra ilgalaikis visų veido dalių makiažas – atrodo neskoningai, sukuria nuolat dėvimos kaukės įspūdį. Kai mokiausi Paryžiuje, vienas makiažo dėstytojas taikliai pastebėjo, kad Rytų europietę atpažinsi pagal tai, kad jos ryšku viskas – ir antakiai, ir akys, ir lūpos. Ir aš tada, deja, taip atrodžiau. Tik man labai pasisekė, kad viskas greit išbluko.“
4. Tai skausminga.
„Vienu metu ir aš norėjau mokytis ilgalaikio makiažo kūrimo, bet meistrė atsisakė mokyti. Ji sakė pavargstanti nuo to, kad nuolat kelia kitiems skausmą. Dar paklausė, ar noriu kasdien matyti kraują. Skausmas tikrai nemažas, ypač kai daromas ilgalaikis akių kontūro makiažas. Prisimenu – tąsyk atrodė, kad tuoj įkąsiu meistrei į ranką. Gal kartais verta paieškoti kitų problemos sprendimo būdų? Toms, kurios nemoka dažytis, rengiamos makiažo pamokos. Šias žinias atnaujinti verta kas 10 metų, nes per tą laiką pasikeičia ir žmogaus veido linijos, ir tendencijos. Trumparegėms padeda lęšiai. Nepatarčiau skubėti ilgalaikio makiažo daryti ir tada, kai dėl chemoterapijos išslenka antakiai ir blakstienos. Paprastai jie atauga per metus, tereikia išlaukti. Žinau tai, nes mano mama irgi sirgo, todėl užjaučiu ir suprantu tas, kurios nori kuo greičiau vėl būti gražios.“
5. Dažytis vis tiek reikia.
„Tos, kurioms padaromas ilgalaikis makiažas, rizikuoja pamiršti įprastus grožio ritualus. Prisimenu, kai buvau prisiklijavusi blakstienas, užmetusi žvilgsnį į veidrodį pagalvodavau, kad akys yra, o daugiau nieko lyg ir nereikia. Iš tikrųjų reikia. Tarkim, kreminė pudra ne tik maskuoja odos nelygumus, koreguoja atspalvį, bet ir saugo nuo šalčio, ultravioletinių spindulių. Ilgalaikė akių kontūro linija nepanaikina būtinybės padažyti blakstienas tušu. Net ir tatuiruotus antakius, jei nori, kad natūraliai atrodytų, reikia pašešėliuoti. Tatuiruotes būtina nuolat tepti kremu nuo saulės, antraip gali pasikeisti jų spalva. Vakarais net ir nedažytą veidą būtina nuvalyti, bet kai nenaudoji dekoratyvinės kosmetikos, tai lengva pamiršti.“
6. Galutinį rezultatą sunku numatyti.
„Ilgalaikio makiažo rezultatas labai priklauso nuo to, kaip oda priima pigmentą. Jis ilgainiui keičia spalvą. Teko matyti ir labai kurioziškų atvejų. Tarkim, viena moteris nutarė paryškinti apgamą, o jis ilgainiui pamėlynavo. Kita atėjo po tamsiais akiniais slėpdama 3 spalvomis – mėlyna, raudona ir balta – „pražydusius“ antakius. Laimė, klientei netrūko natūralių antakių plaukelių, tad, nudažius ir paskatinus juos augti, trūkumus pavyko iš dalies užmaskuoti. Neretai kontūras blunka netolygiai, lyg aptrupa. Kartais dažai pasilieja po oda. Dauguma ilgalaikį makiažą pasidariusių moterų sako negalinčios sulaukti, kada jis išbluks. Apie tai svajojau ir aš. Tikra laimė, kad mano oda nepriėmė pigmento, tad antakiai išbluko per porą mėnesių. Kai kurioms po oda esantį spalvą pakeitusį pigmentą tenka panaikinti lazerinėmis procedūromis.“
7. Labai svarbu rasti profesionalų specialistą.
„Galiu pasidžiaugti, kad ilgalaikio makiažo meistrės Ramunė ir Audronė, su kuriomis man teko susidurti, buvo išties profesionalios. Kita vertus, ir didelę patirtį turinčiam specialistui gali sudrebėti ranka. Veide net ir vienu milimetru kryptelėjusi linija gerai matyti, ir jos, deja, nenuvalysi makiažo valikliu.“
8. Procedūros galvos srityje turi būti apgalvotos.
„Juokauju, kad tai, ką darome galvos srityje, turime daryti su galva. Ne veltui injekcijas turi atlikti tik medicininį išsilavinimą turintys specialistai. Labai sunkiai suderinamas dalykas yra, pavyzdžiui, botulino injekcijos ir ilgalaikis antakių makiažas. Tai gali sugadinti šios veido dalies simetriją. Sakoma, kad ilgalaikis makiažas – gera išeitis toms, kurios yra alergiškos dekoratyvinei kosmetikai, bet jei oda reaguoja į tai, kuo tepama, gali reaguoti ir į tai, kas įterpiama giliau. Kiekvienas dūris susijęs ir su infekcijų rizika, tad apie būtinybę laikytis higienos normų turbūt neverta nė kalbėti. Beje, ilgalaikis lūpų makiažas dažnai paskatina herpesą, bet tai – laikina problema. Apibendrinti labai tiktų mados istoriko ir kostiumų dizainerio A. Vasiljevo pastebėjimas apie radikalius išvaizdos pokyčius – jei jaučiate, kad ko nors dar galite nedaryti, tai ir nedarykite dar 10 metų.“
