Vieša paslaptis, kad pramoniniu būdu gaminamos kosmetikos buteliuko turinys beveik nieko nekainuoja. Produkto kainą dažnu atveju sudaro reklamos biudžetas ir žvaigždžių veidai. Taip pat susimokame už konsistenciją, kvapą ir pojūtį – bet ne už POVEIKĮ.
Žmogus – mąstanti būtybė, tačiau, kalbant apie grožio industrijos siūlomų priemonių pasirinkimą, racionalus elgesys kartais išgaruoja. Didžioji dalis žmonių rinkodaros specialistų sukurtą būsimo efekto iliuziją ir pojūtį stato į pirmą vietą, o realų produkto poveikį ir saugumą sveikatai pamiršta.
Vartotojai mieliau renkasi žinomų prekės ženklų kosmetiką, nes jiems atrodo, kad renkasi sveikiau, natūraliau tik todėl, kad tokią reklaminę produkto žinią jie mato ant pakuočių. Daugelis vartotojų mano, kad surašytą ant pakuotės mažomis raidelėmis produkto sudėtį suprasti per sudėtinga, trūksta žinių, todėl nesigilina ir priima skubotus sprendimus.
Su reklaminiais triukais ir milžiniškais žinomų prekės ženklų biudžetais kovoti sudėtinga. Tačiau jei priimsime sprendimą rinktis atsakingai ir vadovausimės ne pakuočių reklamos patrauklumu, o sveika logika, žinosime kaip skaityti ir suprasti kremų sudėtis, atpažinti sertifikatus – išsirinksime savo odai priemones, kurios gydo ir teikia gilesnį ir ilgalaikį grožio efektą.
Ko tikrai neturi būti ant pakuotės?
Kosmetikos ingredientų sąrašuose ieškokite galimai žalingų medžiagų:
- Junginių su skaičiais.
- Trumpinių pvz.: EDTA, PEG,DEA,TEA, MEA.
- Cheminių medžiagų pavadinimų, pvz.: paraffinum, petrolatum, mineral oil; vaseline,propylene glycol, - thiazolonone, -paraben, quaternium, -hydrogenated castor oil, -glyceryl linoleate
Kas turi būti ant pakuotės?
Kosmetikos priemonių sudėtį ant pakuočių suprasti nėra taip sudėtinga, nes dažniausiai naudojami ingredientai ir jų išdėstymo logika yra ta pati. Be sudėties dar labai svarbi technologija, kad veiklūs ingredientai technologinio proceso metu nežūtų ir būtų pernešti į giliuosius odos sluoksnius.
Visos produkto kūrime naudotos sudedamosios dalys turi būti ant etiketės surašytos mažėjimo tvarka ir pagal svorį:
- lotyniški augalų pavadinimai su žodžiais „water“ (vanduo), „oil“ (aliejus), „wax“ (vaškas), „juice“ (sultys), „gum“ (sakai), „resin“ (derva) arba „extract“ (ekstraktas);
- „Tocopherol“ (natūralus vitaminas E);
- „Lactic acid“ (pieno rūkštis ), „inulin“ (inulinas), „silk amino acids“ (šilko proteinai), „squalene“ (skvalenas gaunamas iš alyvuogių ), „sodium hyaluronate“ (hialuronas) – tokios ir panašios medžiagos, kurias nesunkiai galima perskaityti ir google pagalba suprasti kas tai yra ir kokias funkcijas šios medžiagos atlieka.
- Ingredientų sąrašo pabaigoje išvardinti galimi alergenai, natūraliai esantys kvapiuose augalų ekstraktuose ar eteriniuose aliejuose, pvz. „limonene“, „geraniol“, „linalool“, „benzyl benzoate“.
Visus produkto ingredientus mažėjimo tvarka privaloma surašyti ant pakuotės nurodant tarptautinius pavadinimus, kurie naudojami Europoje ir didžiojoje dalyje pasaulio šalių (INCI – International Nomenclature of Cosmetic Ingredients).
Sveikatai žalingų medžiagų kiekį kosmetikos gaminiuose siekiama riboti. Tačiau bėda ta, kad vienu metu naudodami keletą ar keliolika kosmetikos produktų, sunaudojame didžiulį chemikalų kiekį. O šio amžiaus rykšte tapo alergijos, dermatitas, vėžys. Daugybė atliktų tyrimų įrodo, kad būtent naudojamų chemikalų kiekis ir gali sukelti šias ligas.
Šiandien kosmetikos priemonių, skirtų grožiui ir nekenkiančių sveikatai - jau didelis pasirinkimas. Nuoširdžiai linkiu domėtis, tobulinti pasirinkimo įgūdžius – nes tai ir yra tikrasis rūpinimasis savimi.
