Šalčio procedūros – ir norintiems sulieknėti, ir kenčiantiems nuo sąnarių ligų

Šaltis gali susargdinti, bet gali ir išgydyti. Sako, kad krioterapija stiprina imunitetą, slopina nerimą, jaunina, lieknina, tirpdo riebalus ir daro daugybę kitų nuostabių dalykų. Kaip yra iš tikrųjų?

Atrodytų, kad tik mazochistas gali savo noru stovėti kelias minutes nuogas 160 laipsnių šaltyje, bet Druskininkų gydykloje eilėje prie kriokabinos išsirikiavę žmonės į kankinius nepanašūs. Dauguma jų šalčio terapiją išbando ne pirmą kartą, tad noriai dalijasi patirtimi. Viena moteris tikina po šių procedūrų ciklo nė karto nesirgusi visą žiemą, kita pasakoja apie visą kūną apimančią žvalumo ir energijos bangą. „Jautiesi tokia gaivi“, – džiūgauja ji. „O man labiau patinka, kad po keliolikos minučių kūną užlieja šilumos banga“, – sako trumpaplaukė mergina. Seanso laukiantis vyriškis gali pasigirti kur kas rimtesniais pokyčiais: jis lankosi jau 8-ą kartą ir pirmąsyk atėjo nesiramsčiuodamas lazdele – taip stipriai pagerėjo jo sąnarių būklė.


Aš rimtų problemų neturiu, atėjau tik vedama smalsumo. Nusirengusi iki kelnaičių, susisupu į paduotą rankšluostį (jį, įlipus į kabiną, reikės nusiimti), apsiaunu šiltus vilnonius batus iki pusės blauzdų, užsimaunu pirštines ir laukiu savo eilės. Kabinoje stovinti moteris vis dairosi į laikrodį nekantriai skaičiuodama iki seanso pabaigos likusias sekundes, o aš dairausi į duris. Vis dėlto galimybe pasprukti nepasinaudoju ir po kelių minučių didvyriškai pasitinku šaltį.


Iš sveikatingumo ir poilsio komplekso „Grand SPA Lietuva“ archyvo



Mane apgaubia vėsūs azoto garai. Darosi vis šalčiau. Nors pasirinkau trumpiausią seansą – 1 min. 20 sekundžių (ilgiausias trunka 3 minutes), laikas, atrodo, sustoja. Žvarbu, bet nepasakyčiau, kad nepakeliama – norint tai pajusti ne šalčio kabinoje užtektų pastovėti nuogam lauke esant maždaug 10 laipsnių šalčiui. Esu skaičiusi, kad į seanso pabaigą pojūčiai atbunka, ir žvarbos žmogus nejaučia, bet man taip nenutiko – priešingai, sulig kiekviena sekunde darėsi vis šalčiau. Bet užtat kaip gera buvo išėjus apsirengti suknelę!.. Vėsos gaubiamas kūnas atrodo švelnus, tarsi aksominis, o gaivą jaučiu net išėjusi į karštą vasaros dieną. Žadėto energijos antplūdžio ar šilumos bangos nepajuntu, o ilgalaikį poveikį bus galima įvertinti tik atlikus kelias procedūras.


Gydyti šalčiu


Į Lietuvą pirmosios šalčio kabinos atkeliavo maždaug prieš 15 metų. Tiesa, pirmosiose oras atvėsdavo tik iki -78 °C. Dabar krioterapijos paslaugos teikiamos ne vienoje gydykloje ir sanatorijoje, o temperatūra procedūros metu siekia 110–160 °C. Laimė, kainos, priešingai nei šaltukas, nesikandžioja – vienas seansas kainuoja ne daugiau kaip 15 eurų. Druskininkuose įsikūrusio sveikatingumo ir poilsio centro „Grand SPA Lietuva“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Liudmila Mikučionienė sako, kad krioterapija vis labiau populiarėja.


„Ši procedūra skiriama labai įvairiais atvejais – imunitetui stiprinti, ūmiems skausmams malšinti, ji įtraukta į lieknėjimo programas, vis dėlto didžiausią poveikį daro sergantiesiems sąnarių ligomis, alergija, turintiesiems medžiagų apykaitos sutrikimų, – sako ji. – Įdomu tai, kad sergant reumatoidiniu artritu paprastai yra skiriamos šildomosios procedūros, bet mes pastebime, kad šaldymo poveikis ne blogesnis, neretai – netgi geresnis. Ypač gerai jis malšina ūmų skausmą.“ Dėl šalčio kraujagyslės susiaurėja, o paskui refleksiškai išsiplečia. Atšaldytoje vietoje sulėtėja metabolizmas ir fermentų veikla, mažiau naudojama deguonies, sulėtėja nerviniai impulsai, dėl to mažiau juntamas skausmas. Nejausdami skausmo žmonės natūraliai judina sąnarius didesne amplitude, tai juos pramankština ir gerina jų būklę. O štai traumas, sumušimus ar patinimus gydyti gydytoja vis dėlto labiau rekomenduoja šaldant tik probleminę vietą – tada nėra diskomforto visam kūnui, tad procedūrą galima taikyti ilgiau ir taip pasiekti geresnių rezultatų.


Ne naujiena yra ir tai, kad šaltis grūdina organizmą, dėl to stiprėja imunitetas, sumažėja sergamumas peršalimo ligomis, padidėja atsparumas temperatūrų pokyčiams. „Visi puikai žinome, kaip naudinga yra grūdintis, lįsti po šaltu dušu ar apsitrinti ledu, bet, norit pasiekti pastebimo poveikio, tai reikia daryti kasdien kelis mėnesius, – teigia L. Mikučionienė. – Panašių rezultatų galima pasiekti apsilankius 6–8 kartus šalčio kabinoje kartą per metus.“

Krioterapiją yra itin pamėgę sportininkai: krepšininkas LeBronas Jamesas, sprinteris Usainas Boltas ir kt. Ir ne tik todėl, kad tai malšina raumenų skausmą ir traumas. Jie teigia, kad procedūros padeda mobilizuoti kūną, leidžia pakelti didesnį fizinį krūvį. Taip yra dėl to, kad stresą patiriantis organizmas išskiria daugiau noradrenalino, kūnas paruošiamas kovai. „Dėl patiriamo trumpalaikio streso sparčiau gaminasi visos bioaktyviosios medžiagos, endorfinai, dėl to gerėja nuotaika, atsiranda daugiau energijos, netgi sumažėja nerimas ir depresijos požymiai, – teigia gydytoja. – Pastebėjom, kad šalčio procedūras išbandę žmonės vis nori jas kartoti.“


Į šalčio kabinas žmones atgena ir noras sulieknėti. Nors teoriškai riebalus labiau turėtų tirpdyti ne šaltis, o šiluma, viename reklaminiame tekste rašoma, kad per 3 minutes kabinoje galima netekti 500–2000 kcal. L. Mikučionienė nėra tikra, ar vienos procedūros metu galima sudeginti visos dienos kalorijų normą, bet pripažįsta, kad krioterapija dažnai įtraukiama į lieknėjimo programas. „Skaičiais įvertinti, kiek žmogus sulieknėja ir kodėl tai nutinka, tikrai sunku, nes programų metu atliekama daug skirtingų procedūrų. Be to, bet kokio gydymo tikrieji rezultatai ima ryškėti tik praėjus 2 savaitėms, tad gydytojai neturi galimybės jų užfiksuoti“, – sako pašnekovė.


Tai, kad šaltis išties degina kalorijas, nustatė ir Sidnėjuje esančio Garvino medicininių tyrimų instituto mokslininkai. Tiesa, jų pateikiami skaičiai – ne tokie įspūdingi. Pasak tyrimui vadovavusio daktaro Paulo Lee, pabūti 10–15 minučių 15 laipsnių šaltyje yra maždaug tas pat, kas valandą sporto salėje minti dviratį vidutiniu intensyvumu.


Krioterapijos metu šaltis yra kur kas stipresnis nei natūraliomis sąlygomis, bet jis žalos organizmui nepadaro, nes procedūros trumpos. Vis dėlto jomis mėgautis gali ne visi. Pasak gydytojos, pirmiausia jų turėtų vengti šalčiui alergiški žmonės. Jos nerekomenduojamos ir sergantiesiems pūlingomis, ūmiomis, periferinės kraujotakos, ypač kai spazmuoja kraujagyslės (Reino liga), ligomis, turintiesiems metalinių implantų, širdies stimuliatorių. Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu gydytojų nuomonės išsiskiria – vieni teigia, kad šaltis gerina metabolizmą, tad puikiai tinka tokiems ligoniams, kiti siūlo būtinai atsižvelgti į ligos stadiją.


Tirpkit, riebalai!


Net jei sutiksime, kad šaltis degina kalorijas ir lieknina, reikia pripažinti, kad jis riebalų netirpdo taip veiksmingai, kaip mums norėtųsi. Lokalioms jų sankaupoms naikinti taikomos kiek kitokios procedūros. Tos, kurių pavadinimą paprastai sudaro du dėmenys, reiškiantys šaldymą ir riebalus: „lipo“ ir „crio“, – lietuviškai tai vadinama šalčio lipolize. Nustatyta, kad riebalų ląstelės yra jautresnės šalčiui nei kitos, tad, šaldant tam tikrus kūno plotelius, naikinamos ląstelės nepažeidžiant odos, kraujagyslių, raumenų ir kitų svarbių audinių, o negyvos ląstelės natūraliai pasišalina su limfa. Dėl to šalčio lipolizė yra daug kuo pranašesnė už invazines procedūras – riebalų nusiurbimą ar jų tirpdymą lazeriu. Šios yra labai skausmingos, neretai palieka mėlynių, randų.


Negana to, yra gana brangios – kainuoja 1500–3000 eurų. Tad visai suprantama, kodėl šalčio lipolizės procedūras pradėjo siūlyti daugybė klinikų ir grožio salonų. Procedūrų taikymo įvairovė didelė, bet aiškumo, palyginti su viso kūno krioterapija, gerokai mažiau. Rimtose plastinės chirurgijos klinikose viena procedūra kainuoja iki 600 eurų, grožio salonuose – maždaug 70 eurų, o internetinėse parduotuvėse siūloma patiems įsigyti šaldančių aparatų vos už 30 eurų ir naudotis jais tiek kartų, kiek reikės. Galbūt galima būtų sutaupyti ir dar labiau – pasiruošti šaldytuve ledo kubelių ir jais braukyti per riebesnes kūno vietas?


Paskambinus į vieną prabangiausių grožio klinikų ir pasiteiravus, kuo pagrįsta tokia aukšta procedūros kaina, aiškaus atsakymo išgirsti taip ir nepavyko. Telefonu atsiliepusi moteris atsakė, kad kirpyklų taip pat yra įvairių – vienose kerpa už 8, o kitose – už 80 eurų. Ir nors naudojamos tos pačios žirklės, kažkodėl ne visi eina į pigesnes. „Yra skirtumas, ar su pacientu dirba patyręs chirurgas, ar pradedanti kosmetologė. Be to, vieni aparatai kainuoja 10 tūkst., o kiti – 30 tūkst. eurų, – atsakė ji. – Pastaruosius galima pavadinti išmaniaisiais, nes jie patys nustato, kokio storio yra riebalų sluoksnis, ir parenka tinkamiausią režimą.“


Vis dėlto moteris pripažino, kad šalčio poveikis visais atvejais išlieka toks pat. Skiriasi tik specialisto skirta papildoma programa ir priežiūra, mat šalčio lipolizė paprastai derinama su kitomis procedūromis, padedančiomis riebalų ląstelėms greičiau pasišalinti – tai limfodrenažas, presoterapija, masažas ir kt.


Tiesą sakant, šalčio terapija su kitais metodais derinama ir pigiau šias procedūras atliekančiuose grožio salonuose. Gana dažnai ji atliekama kartu su jonoforeze, kai ląstelės naikinamos ne tik šalčiu, bet ir naudojant galvaninę srovę – ši padeda į odą įterpti lipidus skaidančių veikliųjų medžiagų. Ši procedūra labai tinka turintiesiems problemų dėl išsiplėtusių kraujagyslių, mat įprasti masažai jas dar labiau traumuoja, o šaltis, priešingai – sutraukia.


Šalčio lipolizę išbandžiusieji tvirtina, kad ji itin efektyviai naikina minkštuosius pagurklio, pilvo, šlaunų vidinių pusių riebalus, bet sunkiau įveikia tvirtesnius riebaliukus ant liemens šonų, virš kelių, ant sėdmenų. Vienos moterys džiaugiasi sumažinusios apimtis net keliais centimetrais, kitos tikina nepajutusios visai jokio poveikio. Kai kurios teigė, kad padėtis pablogėjo – aptirpus riebalų sluoksniui, dar labiau išryškėjo celiulitas. Reklamuojama, kad vieno seanso metu ištirpsta 30–45 proc. riebalinių ląstelių, bet patikėti tuo gana sunku. Jei tai būtų tiesa, užtektų vos trijų seansų, kad probleminėse vietose neliktų nė gramo riebaliukų, taigi tikrai niekas nesirinktų kur kas skausmingesnių ir brangesnių lazerinių ar vakuuminių riebalų naikinimo procedūrų. Tiesa, šalčio lipolizės svarbu nenuvertinti pirma laiko – mat per pirmąsias 2 savaites pasišalina vos pusė riebalinių ląstelių, o ryškiausias efektas matyti po 6 savaičių. Tik tada procedūrą galima kartoti.


Vietoj mezoterapijos


Prisipažinsiu, riebaliukus tirpdyti man nėra itin aktualu, todėl nutariu pamėginti šalčiu atjauninti veidą. Veido ir kūno estetikos klinikos „Jaunatvės namai“ grožio terapeutė Jelena Slavinskienė pasiūlo išbandyti aparatinę procedūrą „Crio 10“ – šalčio terapija derinama su jonoforeze.


„Tai – viena efektyviausių ir populiariausių mūsų klinikos kosmetologinių procedūrų. Nebuvo nė vieno paciento, kuris išeitų ja nepatenkintas“, – tikina J. Slavinskienė. Procedūros esmė – naudojant mikrosroves ir šaltį, į odą įterpiama biologiškai aktyvių medžiagų. Į odą serumą galima įterpti iki 1 mm, o ji įsisavina net 80–90 proc. veikliųjų medžiagų. Dėl to kartais ši procedūra vadinama beadatine mezoterapija.


Mezoterapiją esu bandžiusi ne kartą ir tikrai turiu pripažinti, kad pojūčiai – ne iš maloniųjų, nors efektas ir pastebimas. Adatų dūriai skausmingi, erzina, kad, atlikus procedūrą, lieka papulių ir mėlynių – dėl to mažiausiai vieną parą esi įkalinta namie, o vėliau dar kelias dienas tenka naudoti maskuojamąsias priemones. Kadangi iškart iš „Jaunatvės namų“ ketinu eiti į svarbų susitikimą, dėl visa ko pasitikslinu, ar tikrai po procedūros galėsiu išeiti į žmones. Sulaukiu patikinimo, kad bijoti nėra ko.


Serumas yra parenkamas pagal odos būklę, kiekvienai moteriai – individualiai. Apžiūrėjusi mano veidą, J. Slavinskienė nustato, kad man reikėtų raukšles naikinačios ir drėkinamosios priemonės, tad paruošia jų mišinį. Enzimų šveitikliu nušveitusi viršutinį raginį sluoksnį, užtepa serumą ir neigiamu elektrodu ima vedžioti po veidą. Tai turi atverti mano poras – kad giliau įsiskverbtų medžiagos. Grožio terapeutė stengiasi neliesti kuperozės pažeistų veido vietų, kad kapiliarai dar labiau neišsiplėstų. Jaučiu dilgčiojimą – tarsi veidas būtų masažuojamas smulkių adatėlių voleliu.


Kiek stipriau „dūrius“ jaučiu ties skruostikauliais ir apatiniu žandikauliu, arti kaulo. Nesakyčiau, kad malonu, bet ir didelio diskomforto nejaučiu. Vėliau grožio terapeutė uždeda kaukę ir į rankas paima teigiamą elektrodą. Šis turi užverti poras – kad naudingosios medžiagos liktų viduje. Jelena įjungia funkciją, kad mano veido oda būtų veikiama -10 °C temperatūra. Ši procedūros dalis malonesnė, dilgčiojimas ne taip jaučiasi. Šįsyk grožio terapeutė nepraleidžia ir kuperozės pažeistos nosies bei skruostų. Mat šaltis sutraukia kapiliarus ir sumažina odos nuoraudį.


Visa procedūra trunka apie 50 minučių. Po jos žvilgterėjusi į veidrodį nustembu – esu įpratusi, kad išėjus iš kosmetologių kabinetų mano veidas kurį laiką būna stipriai paraudęs ir paburkęs, bet šįsyk jis atrodo šviesus, lygus ir – jokio nuoraudžio! Baiminuosi, kad, kai įsėsiu į prikaitintą mašiną, suveiks kontrasto principas ir išrausiu taip, kaip visada nutinka iš šaltos patalpos perėjus į šiltą, tačiau taip nenutinka. Meluočiau sakydama, kad mano išvaizdos pokyčius pastebėjo visi sutiktieji, nors pati ir jaučiausi atjaunėjusi.


J. Slavinskienė sako, kad norint pastebimesnio ilgalaikio efekto reikėtų bent 5 procedūrų. Vis dėlto, jei lyginsime krioterapiją su adatine mezoterapija ar ultragarso procedūromis, reikia pripažinti, kad pastarosios brandžiai odai daro didesnį poveikį, mat leidžia veikliosioms medžiagoms įsiskverbti iki 3 mm gylio, tad ne tik sudrėkina ir atgaivina viršutinį sluoksnį, bet ir paskatina kolageno bei elastino gamybą. O štai šalčio terapija yra ideali toms, kurių kapiliarai išsiplėtę, kurios nori greitai ir neskausmingai atgaivinti veidą, kad tą pačią dieną galėtų eiti į vakarėlį.


Šalčio galia pasitelkiama daug kam. Teigiama, kad krioterapija padeda pristabdyti plaukų slinkimą, mat svogūnėlis geriau aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Įvairius nepiktybinius odos darinius (pvz., karpas, seborėjinę keratozę ar pigmentines dėmes) sėkmingai galima pašalinti chirurginėmis šalčio procedūromis. Na, o tai, kad paprastas ledo kubelis atgaivina odą ir sumažina maišelius po akimis arba kontrastinis dušas odą pastangrina, žinome seniai, tad pradėti taikyti šalčio terapiją galime ir šiomis paprastomis procedūromis.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis