Tik kurių būtent lašelių? Nepasiklysti padeda žolininkė, knygų apie aliejų autorė Nijolė Degutienė.
Užsukus į bet kurią natūralia kosmetika ar sveikais produktais prekiaujančią parduotuvėlę, nuo aliejaus raibsta akys. Kaip žinoti, kurį pasirinkti? Knygos „Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai. Plaukų priežiūra aliejais“ (leidykla „Arka“) autorė Nijolė Degutienė, šiuo metu rengianti spaudai dar vieną („Aliejai grožiui, maistui ir sveikatai“), sako, kad pirmiausia reikia žinoti, ko iš aliejaus norite, o tuomet jau galima ieškoti, kas tuos kriterijus geriausiai atitinka.
Augalinis, eterinis ar ištrauka?
Iš pradžių turėtume išsiaiškinti, kuo skiriasi augalinis nuo eterinio aliejaus ir kas yra aliejinė ištrauka. „Žmonės viską vadina aliejumi, nors eterinio sudėtis iš esmės skiriasi nuo augalinio. Paprastai augalas turi arba augalinio, arba eterinio aliejaus. Mažai yra turinčiųjų ir vieno, ir kito“, – sako ji. Žolininkė pabrėžia, kad augalinis aliejus dar vadinamas baziniu, nes jis sudaro mišinio pagrindą, o eterinio yra tik keli lašeliai. „Bendra taisyklė yra tokia – eterinis aliejus turi sudaryti 0,5–3 proc. bazinio aliejaus, kiek tiksliai, priklauso nuo žmogaus odos jautrumo ir norimo poveikio. Atkreipkite dėmesį, kad tai yra visų mišinyje esančių eterinio aliejaus rūšių kiekis, o ne kiekvieno atskirai. Tiesiai ant odos ir gleivinių naudojamas tik dviejų rūšių eterinis aliejus – arbatmedžių ir levandų. Kai kurio gryno visai negalima naudoti, nesnudegina odą. Pažeidimai gali būti ne iškart matomi plika akimi, jie gali išryškėti vėliau, – perspėja pašnekovė. – Didesnės dozės gali būti naudojamos gydymo tikslais – karpoms, nagų grybeliui naikinti, varikozei palengvinti ar kt.“
Jei augalas visai ar beveik neturi aliejaus, bet pasižymi reikalingomis savybėmis, gaminama jo ištrauka, tarkim, yra dilgėlių, varnalėšų, jonažolių, medetkų, ajerų ir daugybė kitų ištraukų. „Ištraukos gali būti daromos ir iš rožių, jazminų, ramunėlių, tad visada verta pasidomėti, ar tas rožių aliejus, kurį ketinate pirkti, yra eterinis, ar ištrauka. Eterinis, aišku, bus brangesnis, bet negalima sakyti, kad ištrauka yra mažiau vertinga. Juk iš to augalo į ją nukeliauja ne tik tie keli eterinio aliejaus lašeliai, bet ir visos kitos naudingosios augalo medžiagos“, – sako N. Degutienė. Ištraukų galime nesunkiai pasigaminti ir patys.
Drėkina, maitina ir jaunina
Visi žinome, kad odos jaunystės ir grožio paslaptis – drėgmė. Neužtenka odą sudrėkinti, reikia dar drėgmę išlaikyti. Neleisti jai išgaruoti padeda aliejus. Priešingai nei iš naftos sukurti cheminės kosmetikos pagrindai: mineralinė alyva (angl. mineral oil), skystas parafinas (lot. paraffinum liquidum), vazelinas (lot. petrolatum) ir kt., augalinis aliejus nesukuria dirbtinės, oro nepraleidžiančios plėvelės, tad netrukdo odai natūraliai atsinaujinti. Beje, jis ne tik padeda išlaikyti drėgmę, bet ir lygina raukšles, stangrina, šviesina, mažina ar didina odos riebumą, gydo spuogus ir atlieka daugybę kitų kremui būdingų funkcijų. Aišku, paprasčiausia būtų įsigyti jau paruoštą aliejaus mišinį, bet jei esate alergiška kuriai nors sudedamajai daliai, reikės išmestivisą pakuotę. Geriausia išeitis – susikurti sau tinkamą aliejaus mišinį. Jį galima pasiruošti iš kelių rūšių bazinio ir atitinkamo kiekio eterinio aliejaus.
N. Degutienė siūlo pabandyti mišinio komponentus atskirai: ar nesukelia alergijos, ar gerai įsigeria. „Nedarykite išvadų iš karto, būtina išeiti į šaltesnę vietą. Jei odai pradėjus trauktis, vis dar liko aliejuotų vietų, jas patrinkite. Jei sluoksnelis vis tiek lieka, vadinasi, aliejus jums per riebus“, – pataria pašnekovė. Ji nesutinka su tuo, kad aliejus užkemša, riebina odą, tad tinka nedaugeliui. „Jei oda riebi, o jūs naudosite riebalų liaukų veikimą skatinantį aliejų, jos užsikimš. Jei oda sausa, o jūs panaudosite sausinantį, skirtą riebiai, ji ims pleiskanoti. Jei jums linkę kilti juodi ir balti inkštirai, o baziniu pasirinksite sojų aliejų, vadinamųjų kamedonų padaugės“, – paaiškina žolininkė. Taip pat svarbu aliejaus nepadauginti – veidui užtenka 3–4 lašų. Kad priemonė gerai pasiskirstytų, būtinas vanduo, ant sauso veido aliejaus niekada netepkite. Stipriau veikiančias priemones, skirtas pigmentinėms dėmėms, raudoniui, spuogeliams, raukšlėms panaikinti, geriau tepti prieš einant miegoti, per naktį oda geriau įsisavina visas naudingąsias medžiagas.
Lygindami pigesnius su įsigytais specializuotose parduotuvėse, ilgainiui galime visi kokybę išmokti užuosti.
Tik ar gali veidui užtekti vien aliejaus? Štai kremų yra prigaminta tiek ir tiek – drėkinamieji, maitinamieji, patempiantys, skaistinamieji, naktiniai, dieniniai... „Kremo nenaudoju jau 9-erius metus, – atsako Nijolė. – Kai prieš 4-erius metusnuėjau pas kosmetologę, ji pasakė, kad mano aliejaus poveikis odai toks, kad geresnio išgauti savo kosmetikos priemonėmis ji negali. Turiu ne vienos rūšies aliejaus. Kartais į ant delno užlašintą paprasčiausią kokosų aliejų įpilu lašelį frankincenso, kitą dieną – mirų ar aviečių kauliukų. Būna, vienos rūšies aliejumi tepu veidą kelias dienas – labai mėgstu kokosų, puošniųjų atalių, avokadų, puiklapių, migdolų aliejų.“
Kūnui aliejų parinkti paprasčiau, nes jis nėra toks jautrus kaip veidas. Tiesa, priemonės jam reikia daugiau, tad ieškome ko nors paprastesnio ir pigesnio. Dažniausiai moterys prisipažįsta kūnui naudojančios kokosų, avokadų, vynuogių kauliukų, simondsijų, migdolų, sviestmedžių aliejų, kai kurios nevengia ir alyvuogių ar netgi kokybiško saulėgrąžų. Vieno prabangaus grožio salono darbuotoja šį aliejų naudojo darydama masažą. Kosmetologė jo naudingumą gyrė taip uoliai, kad aš net suabejojau, ar tikrai kalbame apie saulėgrąžų. Vasarą aliejus gali padėti apsisaugoti nuo saulės, juo galime teptis norėdamos gražesnio įdegio.
Ant kūno, kaip ir ant veido, aliejų tepame, kol oda drėgna. „Įpilame į saują 2–3 ml, merkiame kitos rankos pirštų galus ir nutaškuojame kas 10–20 cm visą savo šlapią kūną. Likučiu suvilgome abu delnus ir jais triname abi rankas, paskui – visą kūną. Taip daryti yra labai patogu ir kartu taupomas aliejus. Jei kūnas spėtų apdžiūti, priemonės reikėtų gerokai daugiau“, – sako žolininkė. Ypač veiksminga išsitepti einant į pirtį. Esant temperatūrų kaitai, aliejus įsigers giliau, paveiks stipriau. Svarbu nepamiršti pasitepti ir po maudynių. „Ne visos moterys žino, kad uoliai prausdamos ir šveisdamos veidą netapsime skaistaveidėmis, – sako N. Degutienė. – Atvirkščiai, kai nueinate miegoti švaria, bet jokia apsaugine priemone nepatepta oda, paliekate mikrobams ir virusams atvirą kelią, o tai gali prišaukti bėdų, tarkim, aknę, dermatitą, virusinę dermatozę, papilomas, pūslelinę, karpas. Natūralų odos apsauginį sluoksnį greitai atkuria kokosų, abrikosų kauliukų aliejus.“
Plaukams ir nagams
Plaukų aliejų irgi parenkame pagal poreikius – vieni skatina augimą, kiti stabdo slinkimą, treti plauką storina ar glotnina. Daug yra ir veikiančių kompleksiškai. Plaukams gali būti naudojamos ir aliejinės ištraukos – populiariausios yra dilgėlių, varnalėšų, ajerų. N. Degutienė knygoje apie plaukų priežiūrą siūlo pasiruošti skirtingus aliejaus mišinius plaukams ir šaknims. Iš skirtų patiems plaukams populiaresni yra avokadų, makadamijų, kokosų, moliūgų, migdolų, simondsijų, sezamų aliejai – jie suteikia blizgesio ir švelnumo, storina ir glotnina, saugo nuo perdžiūvimo ir lūžinėjimo. „Į savo mišinį plaukų šaknims būtinai dedu nors vieną iš šių aliejų: varnalėšų, ricinų, ajerų, dilgėlių, sezamų, o dažniausiai juos visus ir dar šiek tiek kitų“, – pasakoja Nijolė. Kad jos teorinės žinios veikia praktiškai, akivaizdu palyginus dabartinius pašnekovės plaukus su tais, kurie matomi 12 metų senumo nuotraukoje. Ilgai moteris negalėjo užsiauginti ilgesnių nei vos pečius siekiančių, o dabar didžiuojasi įspūdinga purių ilgų plaukų kupeta „Plaukų augimą skatinantis aliejus (jonažolių, kanapių, juodgrūdžių, medetkų, bazilikų, citrinų, čiobrelių ir kt.) pailgina augimo stadiją, tad plaukai spėja užaugti ilgesni. Stabdantys slinkimą (avokadų, dygminų, lakišių, migdolų, varnalėšų) pailgina plauko ramybės stadiją prieš iškritimą, tad plaukų būna daugiau, jie puresni. Plauko struktūrą stiprinantis aliejus (avokadų, kokosų, kviečių gemalų, makadamijų, raudonųjų palmių, varnalėšų, simondsijų) saugo nuo galiukų išsišakojimo, lūžinėjimo. Štai mano plaukų galiukai nekerpami nesišakojo 8 mėnesius, nors per tą laiką dažiau penkis kartus, sukau karštais suktukais, džiovinau karšto oro srove, purškiau laku“, – pasakoja N. Degutienė.
Kaip dažnai reikėtų lepinti plaukus aliejumi? „Jei jūsų plaukai nekokie, pirmą pusmetį procedūras darykite 4–8 kartus, po pusmečio užteks 2–3 kartų per mėnesį. Jei lepinate tik pačių plaukų aliejumi, pakanka tai daryti kartą per dvi savaites ar dar rečiau. Jei važiuosite, kur daug saulės, palepinkite plaukus nuo ultravioletinių spindulių saugančiu aliejumi: makadamijų, mangų kauliukų, sviestmedžių, alyvuogių“, – rekomenduoja pašnekovė.
Kaip naudoti? Ištepus aliejų mišiniu plaukus ar įtrynus juo galvos odą, rekomenduojama pabūti taip 8–12 valandų. Jei neturite tiek laiko, gerai ir 1–3 valandos, iš jų apie 1 valandą reikėtų plaukus palaikyti šiltai, po plėvele. Moterys neretai skundžiasi, kad išplauti aliejų labai sunku, plaukai atrodo sulipę, kažkuo apsivėlę. N. Degutienė sako, kad aliejumi išteptus ilgus plaukus tenka plauti ir 5–8 kartus: pirmiausia naudoti pusę arbatinio šaukštelio šampūno, kitais kartais – vis daugiau, iki kelių lašų, kol priemonė pradės putoti.
Svarbu aliejaus nepadauginti – veidui užtenka 3–4 lašų.
Įdomu tai, kad, puoselėdamos plaukus, nejučia galime sustiprinti ir nagus. „Kadangi nagų ir plaukų sudėtis yra ta pati, tai – baltymai, kietieji keratinai, per tą laiką, kolaliejumi lepinsite plaukus, jūsų nagai labai sutvirtės. Mano nagai jau po metų tapo kieti, stori, įlūžta kartą per 2 metus, o buvo minkšti, sluoksniavosi, įlūždavo po 20 kartų per metus“, – pasakoja N. Degutienė.
Kaip įsigyti ir išlaikyti?
Manoma, kad geras aliejus yra labai brangus, sunku rasti kokybišką, dar sunkiau išlaikyti. Tai nėra tiesa. Užmetus akį į vieną sertifikuotu natūraliu ekologišku aliejumi prekiaujančių lietuviškų parduotuvių, akivaizdu, kad nė vienas 50 ml talposbuteliukas nekainuoja daugiau kaip 15 eurų, netgi tikru jaunystės eliksyru laikomas arganų aliejus. O štai populiarusis kokosų išvis pigus – vos 1,73 euro už 30 ml indelį. N. Degutienės patirtis prasidėjo nuo paprasčiausio maisto prekių skyriuose parduodamo aliejaus. „Nėra taip, kad žinomų gamintojų paprastas, grynas, šaltai spaustas ir nerafinuotas aliejus yra kažkuo blogas. Bazinį aliejų – sezamų, makadamijų, kanapių, kviečių gemalų, alyvuogių, kokosų, ryžių gemalų – ir dabar dažnai perku maisto prekių parduotuvėse. Jei galiu valgyti, galiu ir tepti kūną“, – sako ji. N. Degutienė taip pat paneigia mitą, kad natūralus aliejus trumpai galioja. „Aišku, yra tokių, tarkim, linų sėmenų, bet dauguma laikosi pakankamai ilgai, – teigia žolininkė. – Sezamų aliejų galima laikyti iki 7-erių metų. Trejus metus, nebūtinai šaltai, gali stovėti kokosų aliejus. Mišinius konservuoja ir ilgiau padeda išlaikyti simondsijų aliejus. Iš eterinių aliejų trumpiausiai galioja citrusinių augalų – juos geriausia sunaudoti per metus. Ilgiausiai galiojantis aliejus – medžių (pvz., santalų, cinamonų), šaknų (pvz., nardų, vetiverijų), lapų (pvz., pačiulių). Jis gali laikytis iki 7-erių metų, visi kiti – iki 5-erių metų. Amerikiečiai yra ištyrę, kad antioksidantų turintis eterinis aliejus gali laikytis be pakitimų ir iki 40 metų. Kai kuris aliejus, pvz. pačiulių, po daugybės metų įgyja didesnę vertę ir yra parduodamas brangiai.“
Augalinį aliejų reikėtų laikyti tamsioje vietoje tamsiuose stiklo induose, temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 0 °C ir ne didesnė kaip 30 °C. „Pirkdami aliejų atidžiai skaitykite etiketes. Tarkim, užrašas „100 proc. grynas“ gali reikšti ir tai, kad perkate aliejinę ištrauką. Dar gerai, jei jūsų trokštamas augalas buvo užpiltas grynu sezamų ar kitokiu aliejumi, bet neretai būna, kad ištrauka daroma su mineraline alyva, – perspėja N. Degutienė. – Svarbu ir tai, kur jis pagamintas, ar turi sertifikatus. Perkant pigius, iš ekonomiškai silpnesnių šalių atkeliavusius produktus, yra rizika, kad eterinis aliejus bus pagamintas iš sintetinių aromatinių medžiagų. Kai įgundi labiau, gerą aliejų imi skirti iš kvapo. Lygindami pigesnius su įsigytais specializuotose parduotuvėse, ilgainiui galime visi kokybę išmokti užuosti.“
Kas yra kas?
Augalinis aliejus. Tai – glicerino junginiai su riebalų rūgštimis. Aliejus gali būti spaudžiamas iš sėklų (pvz., linų, kanapių, šaltalankių, aguonų, saulėgrąžų, rapsų), augalo vaisiaus masės (pvz., avokadų, kokosų, alyvuogių), kauliukų (pvz., abrikosų, avokadų, mangų), riešutų (pvz., makadamijų, lazdynų, kedrų).
Eterinis aliejus išgaunamas iš augalų žiedų, šaknų, žievės, lapų, vaisių, žolės, medienos (visko, kur tik gali būti aromatinių medžiagų), tad turi labai stiprų kvapą. Jie sudaryti iš daugybės cheminių fitoorganinių lakių junginių, tad greitai išgaruoja. Įdomu tai, kad augalo ląstelėms šios medžiagos dažnai yra nuodingos, todėl, pašalintos iš augalo ląstelių apykaitos, kaupiasi tam tikrose vietose – liaukiniuose plaukeliuose ir specialiose sekrecinėse ląstelėse. Štai kodėl dozuoti eterinį aliejų reikia labai tiksliai, geriau nepadauginti.
Aliejinės ištraukos (fitoliai) turi daug puikių savybių. Jos išgaunamos aliejuje tam tikrą laiką pamirkius augalus.
Žolininkė, dviejų knygų apie aliejų autorė Nijolė Degutienė pataria, kam koks aliejus labiau tinka.
Odą drėkina. Augalinis: abrikosų, alyvuogių, arbatmedžių, arganų, avokadų, įvairių riešutų, sezamų, simondsijų. Eterinis: apelsinų, greipfrutų, kvapiųjų kanangų, mandarinų, rozmarinų.
Raukšles mažina. Augalinis: abrikosų, avokadų, vynuogių, kokosų, sezamų, erškėtuogių, moliūgų, graikinių riešutų, kviečių, raudonųjų palmių, mangų. Eterinis: pačiulių, pušų, pankolių, ciberžolių, muskatų.
Jautriai, sausai odai. Augalinis: agurklių, arganų, avokadų, sezamų, šalavijų, kviečių gemalų, migdolų, makadamijų, nakvišų. Eterinis: jazminų, pačiulių, ramunėlių, rožių medžių, nerolių.
Riebiai odai. Augalinis: linų, sezamų, margainių, vynuogių kauliukų, juodųjų serbentų kauliukų, juodųjų kmynų. Eterinis: arbatmedžių, bazilikų, bergamočių, citrinų, pačiulių, rožių, šalavijų, rozmarinų.
Nagams. Augalinis: avokadų, arbūzų sėklų, moliūgų, kanapių, kedrų riešutų, sezamų, varnalėšų, avokadų, erškėtuogių. Eterinis: citrinų, greipfrutų, kiparisų, rozmarinų, kėnių.
Padeda gražiau įdegti. Augalinis: kokosų, alyvuogių, sezamų, mangų, moliūgų aliejai, morkų aliejinė ištrauka, kakavos, tukumos sviestas.
Apsauga nuo saulės. Augalinis: puiklapių (SPF18-20), makadamijų, kanapių, sviestmedžių (SPF iki 6), kokosų, sezamų, vynuogių sėklų, avokadų, alyvuogių, mangų, moliūgų.
Nusvilus saulėje. Augalinis: aguonų, arganų, erškėtuogių, kukurūzų, kviečių, linų, mangų, margainių, simondsijų, sviestmedžių, varnalėšų. Eterinis: bergamočių, gvazdikėlių, kvapiųjų kanangų, kėnių, pipirmėčių, ramunėlių, arbatmedžių.
Aliejus kūdikiams ir vaikams
* Augalinis: kokosų, migdolų, sviestmedžių.
* Eterinis: iki 1 metų – levandų ir arbatmedžių, nuo 1 iki 5 m. – ir ramunėlių, mirtų, rožių, šlamučių ir mandarinų.
* Vaikai nuo 6-erių iki 12-os metų gali naudoti tų pačių rūšių eterinį aliejų, kaip ir suaugusieji, tačiau koncentracija turi būti perpus mažesnė.
* Dozavimas: į vieną valgomąjį šaukštą augalinio aliejaus įlašinti 2 ar 3 lašus (kūdikiams – 1 lašą) eterinio.
