Apie art4jant5 70-ties metų jubiliejų (tiek jai sueis šiemet)
„Pati negaliu tuo patikėti! Manau, kad dabar šiek tiek labiau stengiuosi nepamiršti naudoti tiek apsauginių priemonių nuo saulės, tiek ir įvairių kitų priemonių, kurių jaunystėje gal nė nežinojau. Man niekada pernelyg nerūpėjo naujausios mados ir grožio tendencijos. Priklausau kartai, gyvenusiai kaime ir kepusiai duoną namie. Tad aš žinojau, kas patenka į mano kūną, o štai dėl išvaizdos ir tokių dalykų kaip šukuosenos, depiliacijos dažnai nesukdavau galvos. Į visa tai žiūrėjau labai paprastai.”
Apie odos priežiūrą
„Iš tiesų niekad nevartojau tokių žodžių kaip „odos priežiūros rutina“. Stengiuosi reguliariai naudoti apsauginį kremą nuo saulės, drėkinamąjį kremą ir išlaikyti veidą švarų. Tačiau iš tiesų manau, kad svarbiausia valgyti vaisius ir daržoves, gerti daug vandens ir – svarbiausia – nerūkyti.”
Apie paauglystę 1960-aisiais
„Mačiau savo nuotrauką, kai man buvo 17-ka. Ten mano blakstienos buvo itin tankios, visai kaip Twiggy (garsus to meto modelis - aut.past.). Kasdien naudojau nedaug makiažo, tačiau eidama į mokyklą šiek tiek pasidažydavau. Žmonės internete vis kelia šias senas nuotraukas, nežinau, kur jie jas randa.“
Apie žinomumą
„Man pasisekė, kad šiame pramogų versle pradėjau dirbti dar tada, kai paparaciai nefiksavo kiekvienos padarytos klaidos. Prieš persikeldama į Los Andželą, gyvenau Chateu Marmont (Los Andželo priemiestis). Los Andžele ilgai nesupratau, kas kaip turi vykti. Neturėjau daug pinigų drabužiams, neturėjau stilisto. Net nominuota Oskarui nesidariau šukuosenos, nesidažiau. Dėvėjau daug vintažinių drabužių, tad, manau, tai mane ir gelbėjo. Turėjau daug juokingų ilgų vintažinių suknelių, derinau jas su aukštakulniais ir dirbtiniais kailiniais. Tuomet niekas tam neskyrė tiek daug dėmesio, kaip dabar.“
Apie karjerą
„Visada į visus mano gyvenimo įvykius žiūrėjau su humoru. Stebėjausi, kad visa tai iš tiesų vyksta. Viskas, kas man yra nutikę svarbaus, įvyko ne dėl to, kad aš dėl to stengiausi ar dirbau, kad tai pasiekčiau. Iš tiesų visa tai nutiko, nes aš nevengiau iššūkių, nebijojau žengti nepramintais keliais, vos tik jiems pasitaikius mano gyvenime. Manau, kad vienas stipriausių mano privalumų yra sugebėjimas prisitaikyti, lankstumas. Tikiuosi, kad tai įskiepijau ir savo vaikams.“
Apie tapimą senele
„Tai kur kas lengviau, nei tapti mama. Kur kas paprasčiau ir kur kas smagiau. Mano vaikaitė tokia protinga, juokinga, gyvybinga. Kai aš būnu Niu Jorke, beveik kasdien naudojamės internetu, tad ir ten būdama matau ją nuolat. Puiku, kad internetas padeda išlaikyti šį dinamiškumą. Mano dukra – tinklaraštininkė, rašanti apie tėvystę, namų dekoravimą, maistą, madą ir vaikus. Tūkstančiai moterų jai rašo, kalbasi su ja, o aš manau, kad tokia nauja bendravimo forma yra itin ypatinga – pavyzdžiui, jei turite problemų su vaikais, galite internete gauti patarimų iš kitų mamų. Aš nebuvau visiškai izoliuota, kai kurios mano draugės irgi turėjo mažų vaikų, tačiau, man nusprendus susilaukti dukters, visi pamanė, kad iš išprotėjau, kad taip mano karjera prieis liepto galą. Tuo tarpu dabar viskas kitaip, technologijos daug pažangesnės.“
Apie socialinius tinklus
„Pradėjau ten lankytis labai nenoriai ir pastebėjau, kad ten daug žmonių kūrė netikrus profilius mano vardu, tad mano profilis turėjo būti patvirtintas oficialiai. Kol neturėjau instagramo, mano vaikai buvo labai nepatenkinti negalėdami man atsiųsti to, ko norėjo. Mano anketa vadinasi @susanlovesjack (Susan myli Jack‘ą), nes ją sukurti mane privertė mano sūnus! Tada prisijungė daugiau žmonių ir jie visi panoro, kad turėčiau ir twitterio anketą. Tad mano šuo turi twitterio anketą. Tai labai smagu ir aš nuolat ten rašau – mano šuo patiria daugybę nuotykių, bet jam sunkokai sekasi dirbti su klaviatūra.
Socialiniai tinklai – labai naudinga. Pavyzdžiui, atvejis dėl Richard’o Glossip’o (Sarandon viešai siekė, kad šiam mirties bausme nuteistam kaliniui ji būtų persvarstyta.) Visa tai įvyko būtent dėl interneto ir žmonių, norėjusių, kad mums padėtų.
Esu gan uždaras žmogus, tačiau ir man kartais patinka pasidalinti nuotraukomis. Kaip kad būnant Nepale iškart po žemės drebėjimo. Tiesiog neįtikėtina, jog mūsų pasaulis dėl interneto gali tapti toks didelis.”
Apie senėjimą
„Man ne kartą sakė, kad baigsiu vaidinti sulaukusi 40-ties. Man labai pasisekė, kad visuos tuos metus dirbau. Vis dėlto, būdama vyresnė rečiau gausi romantinį vaidmenį. Manau, kad visi svarbūs vaidmenys moterims buvo skirti, nes jos pačios ėmėsi juos kurti ir tobulinti. Esame ten, kur esame, nes daugeliui kino studijų vadovų trūksta vaizduotės. „Thelma and Louise“ (filme „Telma ir Luiza“ Sarandon atliko vieną pagrindinių vaidmenų) uždirbo daug pinigų ir visi ėmė manyti, kad dabar pasipils panašaus tipo filmai, kuriuose moterys užima pagrindinius vaidmenis. Taip nenutiko. Tai, ko gero, tėra sistemos pasekmė, nes Holivudas toks jau yra. Neįmanoma tikėtis, kad Holivudo atstovai pakeis savo sąmoningumo lygį; nebent pradės kurti daugiau filmų, įtraukiančių mažumas. Visa kita nesikeis. Jų tikslas visada buvo ir bus „daryti pinigus“. Žinoma, šiais laikais yra moterų režisierių, aktorių, humorisčių – joms visoms sekasi puikiai. Jos gali kurti vaidmenis moterims, samdyti moteris ir pamėginti kažką pakeisti.”
Apie nevienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį
“Moterys ir vyrai nepradės gauti vienodo užmokesčio vien dėl to, kad mes apie tai kalbėsime viešai. Tai prasidės nebent tada, kai imsime to reikalauti. Atvirai sakau, kad žinant, jog kitose šalyse yra moterų, mirštančių iš bado, sunku liūdėti dėl kelių neužmokėtų milijonų. Tačiau, žinoma, tai nėra teisinga. Puiku, kad Jennifer Lawrence išdrįsta derėtis dėl pinigų, todėl ir gauna tiek, kiek ji yra verta. Vis dėlto, manau, kad mes turime galvoti ir apie kitas nelygybės formas, pasireiškiančias tiek sveikatos apsaugoje, tiek šeimoje – apie visus dalykus, išskiriančius šeimas.”
