Švara įkvepia. Kai reikia pradėti naują gyvenimo etapą, užklumpa neigiamos emocijos ar pašlyja savigarba, geriausias būdas sau padėti – apsitvarkyti namie. Švarioje aplinkoje ir mintys tampa aiškesnės. Sakoma, kad kūnas – sielos tvirtovė, tad mintis išsivalyti organizmą atrodo labai viliojamai. Imu žvalgytis į meksikietiškus paplotėlius, – šiemet detoksikuotis madingiausia kremtant kukurūzinius su veganiškais įdarais.
Paplotėlis su įvairiaspalviu daržovių įdaru visiškai atitraukia mano dėmesį nuo amžino karo tarp detoksikacijos šalininkų ir priešininkų. Šiaip ar taip, tame fronte nieko nauja. „O kur moksliniai įrodymai?“ – tūkstantąjį kartą klausiama iš anksto mėgaujantis propaguotojų demaskavimu, nes tokių įrodymų nėra ir artimiausiu metu nebus. Yra tik nuorodos į organizmo valymą šlovinančią daugiau kaip 5 tūkstančius metų gyvuojančią ajurvedą ir daug asmeninių pavyzdžių. Štai aktorės Demi Moore, Amanda Seyfried ir Uma Thurman laikosi žalio maisto detoksikacijos dietos, todėl gauna daug organizmui apsišvarinti padedančių enzimų, – jų mano lėkštėje tikrai nėra, nes kepdama ir virdama visus sunaikinau. O juk enzimus pripažįsta ir mokslas, ar ne?
Nei įrodyta, nei paneigta
Organizmo detoksikaciją dažnai lydi nemalonūs pojūčiai – dirglumas, pykinimas, galvos skausmas ir svaigimas, odos bėrimas, energijos stoka. Dažniausiai aiškinama, kad tai – neišvengiama organizmo valymosi proceso dalis ir akivaizdus įrodymas, jog ilgus metus organizmo kaupti toksinai skinasi kelią lauk. Paprastai diskomfortas per kelias pirmas detoksikacijos dienas praeina, tada imama jaustis kur kas geriau, nei prieš pradedant valyti organizmą.
Organizmo valymo priešininkai laikosi nuomonės, kad visi nemalonūs pojūčiai kyla dėl to, jog organizmas gauna nepakankamai maisto medžiagų, o kraujyje sumažėja gliukozės. Siekdamas kompensuoti su maistu gaunamos energijos stoką, organizmas gliukozę ima gamintis iš raumenyse esančio glikogeno (polisacharido). Tai mažina raumenų masę, lėtina medžiagų apykaitą ir apskritai silpnina kūną. Glikogenas yra susijęs su vandeniu, tad, pajudinus šio polisacharido atsargas, sumažėja ir audiniuose esančio vandens, nes jis išlaisvinamas ir pašalinamas iš organizmo. Štai kodėl detoksikacijos metu netenkama svorio. Beje, ši netektis bevertė, kadangi sulieknėjama laikinai – kol ribojamas maistas.
Šiais laikais savaiminiu organizmo apsivalymu kliautis negalima.
Sakoma, kad toksinai kaupiasi kepenyse, inkstuose, riebaliniame audinyje. Norint juos iš ten iškrapštyti, reikia atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Organizmo detoksikacija, arba valymas, – tai dažniausiai tokia mitybos programa, kai atsisakoma produktų, vertinamų kaip toksinų šaltinis. Paprastai atsisakoma mėsos, pieno produktų, duonos gaminių, kavos, alkoholio, cukraus, nes manoma, kad jie organizme sukelia uždegimo procesus. Pagal kai kurias detoksikacijos sistemas reikalaujama atsisakyti ir baltų ryžių, pomidorų, baklažanų, bulvių.
Mokslinių įrodymų, kad tam tikras maistas veikia toksiškai, irgi nėra, nes kas gi tyrinės baklažaną. Kita vertus, teiginys, jog organai, atliekantys šalinimo funkciją, negali užsiteršti, irgi moksliškai nepagrįstas. Ar tikrai jie patys išsivalo, abejonių kyla vien pagalvojus apie tulžies pūslės akmenis, bet mūsų prašoma patikėti, kad poilsio žarnynui, inkstams, kepenims nereikia, juk niekas neilsina ir širdies bei plaučių.
Toksinai ir kitos mitologinės būtybės
O kas gi tie toksinai? Detoksikacijos priešininkai sako, kad toksinėmis oficialiai pripažintos vos kelios medžiagos ir jų pašalinimu iš organizmo ūmaus apsinuodijimo atveju užsiima medikai. O štai organizmą valyti raginantys aktyvistai pateikia ilgą toksinių medžiagų sąrašą. Tarp jų – įvairios sintetinės ir cheminės substancijos, sunkieji metalai. Kad nuo šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio aplinka ir maistas yra smarkiai užteršti sintetinėmis medžiagomis ir cheminiais elementais – mėgstamas detoksikacijos šalininkų argumentas. Jie sutinka, kad žmogaus organizmas tikrai apdovanotas gebėjimu apsivalyti, bet šiais laikais, kai priešiškai veikiančių medžiagų aplinkoje ir maiste yra nepaprastai daug, kliautis savaiminiu apsivalymu negalima.
Vieni stipriausių šio požiūrio apologetų prieš porą metų išleistos knygos „Toxin Toxout: Getting Harmful Chemicals Out of Our Bodies and Our World“ („Toksinai: pašalinkime žalingus chemikalus iš mūsų kūnų ir pasaulio“) autoriai aplinkosaugininkai Bruce'as Lourie ir Rickas Smith'as eksperimentavo su parabenų turinčiais šampūnais, keptuvėmis nepridegančiu paviršiumi, valgė pesticidais užterštą maistą, o paskui taikė sau tam tikras detoksikacijos schemas ir darė kraujo bei prakaito tyrimus, kad įsitikintų, ar toksinai tikrai pasišalina.
Detoksikacijos šalininkai ir priešininkai sutaria tik dėl vieno – kad trumpalaikė dieta neveiksminga.
Žalingiausi toksinai (su jais susiduriame kasdien) – šampūnuose ir kitose kosmetikos priemonėse esantys parabenai ir ftalatai, plastiko sudėtyje esantis bifenolis A ir stirenas, perfluorinti cheminiai junginiai (PFC), kuriais apdorojami audiniai, čiužiniai ir keptuvės nepridegančiu paviršiumi. Šios medžiagos gali būti krūties ir prostatos vėžio, reprodukcinės sistemos organų, skydliaukės ligų, vaikų astmos ir elgesio sutrikimų priežastis. Reikėtų visų išvardytų medžiagų vengti, o jei neįmanoma, – stengtis pašalinti iš organizmo.
Detoksikacinė dieta virsta gyvenimo būdu
Detoksikacijos šalininkai ir priešininkai sutaria tik dėl vieno dalyko – kad trumpalaikė dieta neveiksminga. Po susilaikymo norisi persivalgyti – tai viena. Antra, per kelias dienas nieko iš organizmo neįmanoma pašalinti. Užtat yra vienas didelis trumpalaikės detoksikacinės dietos privalumas – ji yra lyg pertrauka, atokvėpis ir puiki paskata imtis šio to svarbesnio už siekį keliais centimetrais per porą dienų paploninti taliją.
Po detoksikacinės dietos atsiradęs entuziazmas gana greitai virsta nusivylimu, nes grįžtama prie senųjų mitybos tradicijų. Taip neatsitiktų, jeigu atsirastų įprotis nuolat valgyti augalinio maisto, vengti riebalų. Nepersivalgyti. Gerti daug vandens. Valgyti ne tris kartus, o daugiau, bet lengvesnį maistą. Ir ruoštą namie. Pirkti ekologiškus produktus, kosmetikos bei švaros priemones. Bruce'as Lourie ir Rickas Smith'as tikina, kad kelių dienų detoksikacinė dieta tikrai nepadės išsivalyti, reikia iš esmės keisti gyvenimo būdą ir mitybą. Kitos priemonės paprastos – kasdien gerti daug vandens (6–8 stiklines per dieną), bent triskart per savaitę sportuoti taip, kad supluktume, ir lankytis pirtyje, nes su prakaitu pasišalina daugiau toksinų nei su šlapimu.
Kad detoksikacinę dietą reikia keisti ilgalaike toksinams kauptis neleidžiančia mitybos sistema, supranta vis daugiau žmonių. Štai kodėl aktorės Gwyneth Paltrow sukurtą 7 dienų detoksikacinę dietą populiarumu jau lenkia aktorės Alicios Silverstone veganiškos detoksikacijos sistema „The Kind Diet“. Pagal šią sistemą galima maitintis ilgesnį laiką. Valgoma daug daržovių, ankštinių ir grūdinių patiekalų, šiek tiek vaisių, kartais galima paskanauti ir deserto.
Karšta naujiena! Meksikietiškų paplotėlių dieta
Madingiausia 2016-ųjų detoksikacine dieta tapo meksikietiškų kukurūzinių paplotėlių dieta. Šis organizmo valymo būdas išpopuliarėjo praėjusių metų gruodį Amerikos knygynuose pasirodžius Wes Allison, Stephanie Bogdanich, Molly R. Frisinger ir Jessicos Morris veganiškų receptų knygai „The Taco Cleanse: The Tortilla-Based Diet Proven to Change Your Life“ („Organizmo valymas su takais ir tortilijomis garantuotai pakeis jūsų gyvenimą“). Autorės su humoru pasakoja savo detoksikacijos patirtis, patvirtinančias, kad per trisdešimt tokios dietos dienų atsikratoma ir antsvorio.
Vintažinis grožio triukas. Veido odos detoksikacija
Palinkti prie puodo su verdančiu vandeniu apsigobus galvą storu kilpiniu rankšluosčiu – senas geras odos valymo būdas, pastaruoju metu išgyvenantis renesansą. Tereikia vandenį pakeisti žolelių arbata, ir jūs – jau grožio mados viršūnėje, kur sukiojasi didelė šio ritualo mėgėja supermodelis Miranda Kerr. Per 5–10 minučių garinimo atsiveria ir išsivalo odos poros, o jei norite dar geresnio efekto, po garų vonelės užtepkite ant veido molio ar kitos valomosios kaukės.
