Plastinė chirurgija šiais laikais nėra vien žvaigždžių įgeidis, ji tampa prieinama kone kiekvienam žmogui. Tai įrodo ir nauja tendencija – grožio operacijų dovanų kuponai. Juos Klaipėdoje dirbantis plastinės chirurgijos specialistas dr. Vytautas Jankūnas siūlo dovanoti švenčių proga.
„Žmonių suvokimas apie plastinę chirurgiją keičiasi. Veido ir kūno tobulinimo procedūras sau ar savo artimiesiems kaip kalėdinę dovaną kasmet renkasi vis daugiau žmonių. Lietuviai tampa atviresni naujovėms“, – teigia jis. Tiesa, dauguma dovanų yra gana kuklios. Tai – botulino toksino arba hialurono rūgšties injekcijos. Kas kita – Amerikoje. Vienos Niujorko plastinės chirurgijos klinikos vadovas skelbia, kad Kalėdų laikotarpiu operacijų paklausa padidėja 35 proc. Beje, JAV naujas krūtis dovanoja ne tik vyrai savo mylimosioms, bet ir tėvai – dukroms, ypač dažnai – mokyklos baigimo proga. Gal suglebusių skruostų ir raukšlių paakiuose greitai gėdysimės taip pat, kaip dabar gėdijamės žilų plaukų šaknų ir nesutvarkytų dantų?
Visagaliai riebalai
Dažnai tarptautinėse konferencijose dalyvaujantis plastinės chirurgijos gydytojas Tautrimas Aštrauskas sako, kad pastaruoju metu visi kalba vien apie riebalus. Pagaliau atėjo laikas, kai jais, nugulusiais ant mūsų pilvo ar klubų, galime ne tik piktintis, bet ir džiaugtis. Mat tai yra puiki įvairių grožio procedūrų žaliava. Bene didžiausias riebalų naudojimo entuziastas yra jų nusiurbimu ir persodinimu jau beveik 20 metų užsiimantis plastinės chirurgijos chirurgas Gintaras Papečkys. Medikas įsitikinęs, kad ši medžiaga ilgainiui gali pakeisti daugybę dabar atliekamų grožio procedūrų. Tai – tarsi molis patyrusio skulptoriaus rankose. Nusiurbtų ir tinkamai apdorotų riebalų galima suleisti, kur tik norime: į krūtis, sėdmenis, blauzdas, ir taip išgauti trokštamą smėlio laikrodžio figūrą. Didžiausias jų privalumas – natūralumas. Šiuo atveju, skirtingai nei naudojant implantus, niekas nė neįtars, kad krūtys padidintos, mat net 70 proc. jų sudaro riebalinis audinys. Tiesa, tai, kad riebalai yra gyvi ir natūralūs, – ne tik pranašumas, bet ir trūkumas. Mat nuspėti, kaip jie elgsis ir kiek jų prigis, ne visada įmanoma, – gali prigyti ir mažiau nei pusė, o gali ir visi. Plastinės chirurgijos gydytojas T. Aštrauskas sako, kad riebalai nepakeičiami siekiant ištaisyti krūtų asimetriją, patobulinti blauzdas ar sėdmenis. Tiesa, pripažįsta, kad yra buvę atvejų, kai, riebalams prigijus beveik 100 proc., mažesnė krūtis tapo didesnė už antrąją...
Nauja tai, kad dabar riebalai naudojami ne tik tūriui padidinti, bet ir odai atjauninti.
Naujausia tendencija – riebalų persodinimas į įvairias veido sritis. Jie padeda išspręsti, pavyzdžiui, patamsėjusių ir pernelyg įdubusių paakių problemą, – tai iki šiol sekėsi sunkiai. „Tokios operacijos dažnai daromos ir jauniems žmonėms. Vyresniems riebalais galima kilstelėti skruostus, suleidus jų į smilkinius, – pakelti antakius. Galima palyginti žandikaulio liniją“, – sako T. Aštrauskas. Nauja tai, kad dabar riebalai naudojami ne tik tūriui padidinti, bet ir odai atjauninti, mat juose yra kamieninių ląstelių, o šios verčia audinius regeneruotis. Riebalais galima atjauninti ne tik veido, bet ir plaštakų, krūtinės odą.
Daugiausia dėmesio šiuo metu sulaukia riebalų prigijimo problema. „Manoma, kad vidutiniškai prigyja 70–80 proc. riebalų. Taigi trečdalis rezorbuojasi, – sako T. Aštrauskas. – Prieš porą metų pradėta taikyti nauja metodika – kai persodinimui paruošti riebalai prisotinami trombocitais papildytos kraujo plazmos. Prieš metus kone visi chirurgai patvirtino, kad tai tikrai padeda riebalams prigyti, dar labiau paskatina audinių atsinaujinimo procesus.“
Minusai. Kad ir kokius ditirambus giedotume riebalams, jie nėra panacėja nuo visų problemų. „Pirmiausia, kad galėtume persodinti, pacientas turi jų turėti. Tarkim, norint į kiekvieną krūtį persodinti po 300 ml išvalytų riebalų, turime jų nusiurbti apie 3 l. Ne visi tiek turi, – sako T. Aštrauskas. – Operacijos sėkmė priklauso ir nuo amžiaus. Paprastai kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau riebalų prigyja. Beje, tai nėra griežta taisyklė. Štai mano vyriausiai pacientei buvo 70 metų, ir viskas pavyko puikiai.“ Pasak chirurgo, netinka riebalus leisti arti kaulo, kur plonas odos sluoksnis ir raumuo, tarkim, kaktoje, nes gali pasikeisti kontūras. Plastinės chirurgijos specialistas prof. Kęstutis Vitkus siūlo atsargiai elgtis su riebalais ir tuo atveju, kai veidas yra labai pasmukęs. „Kai į tokį veidą be saiko prišvirkščiama riebalų, žmogus atrodo kaip žiurkėnas“, – sako jis.
Liekna kaip nendrė
Riebalai – geras dalykas, kai kaupiasi (arba suleidžiami) ten, kur reikia. Deja, jie visiškai nepaiso mūsų norų ir kažkodėl susigrūda ant pilvo, o ne krūtyse. Liūdniausia, kad nedidelių lokalių riebalų sankaupų neretai neištirpdo nei dietos, nei sportas. Kalorijų ribojimas riebalinį sluoksnį nuo viso kūno mažina tolygiai, tad, norėdamos sumažinti pilvuką, turime susitaikyti su tuo, kad sumažės ir krūtys ar įdubs skruostai. Mėgstamiausios riebalų kaupimosi vietos – ant pilvo, virš klubų, virš kelių, vidinėse ir išorinėse šlaunų pusėse (vadinamosios galifė kelnės), ant žastų, pagurklyje. Nereikia būti naiviems ir įsivaizduoti, kad riebaliukus galima išpumpuoti kaip kokį vandenį iš šulinio. Iš tikrųjų tai yra gyvi audiniai, ir jų šalinimas yra tokia pati operacija, kaip ir visos kitos. Ir – viena skausmingiausių, reikalaujančių ilgiausios reabilitacijos, tad nuolat ieškoma, kaip tai padaryti paprasčiau. „Populiariausios šiuo metu yra mikrovibracinės kaniulės, – sako T. Aštrauskas. – Jos skleidžia riebalų ląsteles (lipocitus) skaidančius mikrovirpesius, todėl šios lengviau atsidalija ir pasišalina. Procedūra tampa mažiau skausminga, ne taip pažeidžiami kraujo indai, greitesnis gijimo procesas.“ Kai kurie chirurgai teigia, kad taip mažiau traumuojami ir patys riebalai, tad persodinti geriau prigyja. „Nenorėčiau su tuo sutikti, – atvirai sako T. Aštrauskas. – Vibracija lipocitus veikiau ardo, nei saugo. Jie labai trapūs.“
Dar paprastesnis būdas – cheminis riebalų tirpdymas. „Suleidi tam tikrą preparatą, ir jis per 2 mėn. gerokai sumažina lipocitų kiekį. Šie pasišalina per limfą, – pasakoja T. Aštrauskas. – Procedūra visai nekenksminga, tiesa, gali būti taikoma tik visai nedidelėms riebalų sankaupoms mažinti, pavyzdžiui, pagurklyje, žastuose.“ Panašių rezultatų galima pasiekti ir riebalus tirpdant lazeriu.
Grožio salonuose siūloma tirpdyti riebalus dar paprastesniais neinvaziniais būdais – ultragarsu (lipokavitacija) arba šalčiu (kriogeninė lipolizė). Tiesa, kalbėti apie tai plačiau šiuo atveju nėra prasmės dėl dviejų priežasčių: pirmiausia tai – kosmetinės, o ne chirurginės procedūros, antra – sprendžiant iš jas išbandžiusių moterų atsiliepimų, rezultatai yra beveik arba visai nepastebimi.
Minusai. Išpopuliarėjus riebalų nusiurbimo operacijoms, daugybė apkūnių žmonių lengviau atsiduso ir atsileido prie stalo diržus. Deja, turime juos nuvilti – visi plastinės chirurgijos specialistai vienu balsu tvirtina, kad šios operacijos nėra būdas mesti svorį. Riebalų rekomenduojama nusiurbti ne daugiau kaip 5 litrus. Be to, ši procedūra, net ir taikant naujausias technologijas, yra viena skausmingiausių. Po riebalų nusiurbimo kartais atsiranda duobelių, tad nelygumams paslėpti chirurgai neretai turi palikti apie 1,5 cm riebalinį sluoksnį.
Kaklas plastinės chirurgijos specialistams vis dar yra didžiausias iššūkis, ir nieko veiksmingesnio už chirurginę operaciją kol kas, deja, neišrasta.
Siūlai veidui patempti
Apie tai, kad veidą galima patempti privėrus į jį auksinių siūlų, girdėjome jau seniai. Pirštais rodoma į žvaigždes, po kurių senstančia oda neva ėmė ryškėti siūlų karkasas. Kalbama, kad net Egipto kapavietėse randama auksiniais siūlais apraizgytų kaukolių.
Šiais laikais, paklausti apie aukso siūlus, chirurgai tik šypsosi. Jau daugiau nei du dešimtmečius veidui patempti naudojami medicininiai siūlai. Beje, nereikėtų painioti mezoterapinių ir siluetinių. Mezoterapiniai skirti odos būklei pagerinti, yra gaminami iš hialurono rūgšties ir veriami odos paviršiuje. Ši procedūra laikoma labiau kosmetine nei chirurgine ir savo poveikiu prilygsta mezoterapijai – kai adatomis į odą suleidžiama įvairių veikliųjų medžiagų, populiariausia jų – hialurono rūgštis.
Siluetinius siūlus gali implantuoti tik chirurgas. Jie skirti veido karkasui pakelti bei sutvirtinti ir veriami giliau po oda. Vieni turi mažus kabliukus, kiti – kūgelius. Jais siūlai pritvirtinami prie poodinių audinių, o siūlą tempiant pasitempia ir oda. Siluetiniai siūlai yra tirpstantys. Tai puiku dėl dviejų priežasčių. Pirma – kūne nelieka jokio svetimkūnio, kuris su amžiumi gali išryškėti po oda. Antra – tirpdami jie sukelia fibrozę (jungiamojo audinio sukietėjimą) ir paskatina gamintis kolageną bei elastiną. Dėl šios priežasties patempiamasis siluetinių siūlų poveikis kurį laiką tik stiprėja. Jie dažniausiai veriami išorinėje antakių, skruostų, apatinio žandikaulio, lūpų ir kaklo zonose. Naudojami ir nukarusiai žastų, susiraukšlėjusiai plaštakų odai patempti. Ši procedūra gana nesudėtinga, paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą.
Minusai. Kone visi grožio chirurgai sutinka, kad siluetiniai siūlai skirti jaunesniems nei 35–45-erių metų žmonėms, nes jų oda vis dar yra gana stangri.
„Siūlai nėra tokie stiprūs, kad pakeltų ir atlaikytų visą raumenų ir poodžio karkasą. Gravitacijos sukeltus odos senėjimo padarinius, kai yra stipriai pasmukę antakiai, nukarę skruostai, pažandės, pagurklis, galima sutvarkyti tik atliekant chirurginę veido patempimo operaciją. Aš, kaip chirurgas, netikiu, kad gerų rezultatų įmanoma pasiekti be audinių atidalijimo“, – sako gydytojas T. Aštrauskas. Tokios pat nuomonės laikosi ir prof. K. Vitkus. „Jei odos perteklius didelis, toje vietoje, kur veriamas siūlas, gali net susidaryti raukšlė“, – priduria jis. Beje, net ir tada, kai žmogaus amžius yra tinkamas siūlams verti, reikia susitaikyti su tuo, kad rezultatas bus gana trumpalaikis, truks nuo vienų iki pusantrų metų. Tad verta rimtai pagalvoti, ką geriau daryti – kartą brangesnę veido patempimo operaciją ar kasmet vertis siūlus. Siūlai nelabai veiksmingi ir siekiant sutvarkyti vieną sudėtingiausių zonų – kaklą. Pasak T. Aštrausko, ši vieta plastinės chirurgijos specialistams vis dar yra didžiausias iššūkis, ir nieko veiksmingesnio už chirurginę operaciją, kai kaklas patempiamas kartu su veidu, kol kas, deja, neišrasta. Nors siūlų vėrimo procedūra atrodo gana paprasta, pooperacinis laikotarpis reikalauja atsargumo. Kad siūlai nepasislinktų ir neatsirastų asimetrijos, kelias savaites nerekomenduojama intensyviai sportuoti, daug ir emocingai kalbėti, reikėtų vengti greitų, stiprių veido judesių, miegoti ant veido (5 dienas), suvėrus siūlų į lūpas, net 3 ar 4 savaites rekomenduojama nesibučiuoti.
Kam priklauso ateitis?
Kamieninės ląstelės. Tai ląstelės, gebančios virsti tuo audiniu, į kurio aplinką patenka. Iš jų gali vystytis riebalinis, kremzlinis, kaulinis, jungiamasis ar raumeninis audinys. Kalbėta, kad kamieninės ląstelės leis atsisakyti ne tik estetinių, bet ir daugumos kitų chirurginių operacijų. Deja, reikalai juda ne taip greitai, kaip tikėtasi. T. Aštrauskas sako, kad jam kol kas teko girdėti tik tiek, kad žiurkei buvo išaugintas ausies kaušelis. „Taip pat girdėjau, kad lietuviai iš Kauno technologijos universiteto yra sukūrę matricą, kuri gali padaryti perversmą medicinos pasaulyje. Šį išradimą lyg ketina pirkti amerikiečiai“, – užsimena jis.
3D spausdintuvai. Laikai, kai šiuo įrenginiu galėsime spausdinti ne tik automobilius, bet ir naujus veidus, – ne už kalnų. Britas Stephenas Poweras tapo pirmuoju žmogumi, kurio sužalotam veidui (vyras patyrė avariją vairuodamas motociklą) atkurti panaudotas 3D spausdintuvas. Tiesa, šiuo aparatu atspausdintas tik brito kaukolės modelis, vėliau pagal jį chirurgai atkūrė trūkstamas kaukolės dalis. Vis dėlto neatmetama galimybė, kad 3D spausdintuvu bus gaminami ne tik dantų protezai ir dirbtiniai sąnariai (tai dar galima įsivaizduoti), bet ir odos ar raumenų audiniai (kaip tai vyks, negali paaiškinti net chirurgai).
Nesenstanti klasika
Skalpelis. Pasak chirurgų, kol kas vienintelis būdas pašalinti odos ir kitų audinių perteklių – jį išpjauti. Tiesa, įrankiai tobulėja. Pasak T. Aštrausko, chirurgai kartais skirstomi į skalpelių ir žirklių mėgėjus. Skalpelius dažniau renkasi piečiau gyvenantys specialistai, žirkles – skandinavai. „Vokams koreguoti jau naudojame ne paprastą skalpelį, bet elektrinį peilį. Ir patogiau, ir galima gražiau padaryti, bet turi būti gana įgudęs“, – sako chirurgas.
Silikonas. Net ir populiarėjant riebalams, sintetiniai implantai savo pozicijų neužleidžia. Kai kurie gydytojai naudoja anatominius poliuretano implantus, nes šie neva nesiraukšlėja, gražiai suauga su audiniais ir dėl to nesmunka žemyn, bet dauguma lieka ištikimi silikonui. Tiesa, ir šių išradimų kūrėjai ant laurų nesnaudžia. Jau naudojami implantai, turintys vadinamąją formos atmintį, – iš tokių, net ir plyšusių, neišsilieja gelis. Yra ir sukurtų naudojant nanotechnologijas, – šie vadinami amžinais, nes yra gerokai tvirtesni už įprastus. Tiesa, vis dar pernelyg brangūs, kad būtų naudojami plačiai.
