Labiausiai oda reaguoja į alergijas. Bet alergija nėra odos liga! Alergija yra organizmo reakcija į jam nepatinkančias medžiagas ar kitus dirgiklius. Tik oda jas atspinti. Tos medžiagos gali patekti su maistu, su rūbais, daiktais, taip pat su kosmetikos priemonėmis. Ir nėra sugalvota jokių kitų būdų, kaip tik vengti alergenų bei dirgintojų, juos visokiais būdais prieš tai išsiaiškinus. Tas nėra lengva, nes dalis alergijas provokuojančių medžiagų ima veikti tik tam tikrose sąlygose arba susikaupus jų didesniam kiekiui. Kosmetikos priemonėse dažniausiai pasitaikantys alergenai yra sintetiniai kvapikliai. Dabar madinga bijoti natūralių kvapiklių – eterinių aliejų – bet alergijos patiems eteriniams aliejams labai retos. Ko nepasakysi apie sintetinius kvapiklius ir įvairius jų mišinius.
Per odą valosi iš organizmo toksinai. Jei odą ryte stropiai padengiame makiažo sluoksniu, jis nieko nepraleidžia: nei toksinų lauk iš odos, nei drėgmės į odą. Todėl labai svarbu vakare ją gerai nuvalyti, nuprausti, sudrėkinti toniku ir niekuo nebeužtepti, kad galėtų gerai valytis. Jei oda riebi, nakties gali ir neužtekti, taigi reikėtų odai duoti atostogų bent savaitgaliais, kad galėtų pašalinti tai, ką turi pašalinti. Odai nuskaistinti labiausiai tinka kaukės. Geriausia jas dėti reguliariai, kartą į savaitę. Bet ir rečiau prasminga – efektas matomas ir įkvepia tęsti. Veido kaukių klasika – molis su kosmetiniais aliejais.
Patogiausia rinktis jau paruoštą kaukę pagal savo odos tipą. Sausai ir brandžiai odai ruošiamos labiau drėkinančios ir maitinančios kaukės, riebiai – labiau valančios ir riebalus balansuojančios.
Įprastinė cheminė kosmetika gali pataisyti išorinį defektą: palyginti, paglotninti, patempti. Tačiau jis bus trumpalaikis ir odai susibalansuoti savo ritmą bei poreikius dažniausiai nepadės. Mineralinis aliejus, kuris sudaro daugelio veido bei kūno kremų pagrindą, padengia odą plėvele, kuri jaučiasi maloni ir lygi, bet ištraukia iš odos drėgmę. Silikonai – vizualiai glotnina plaukus, bet ilgainiui sukaupia apnašas prie galvos odos ir izoliuoja plauką nuo maitinimosi, dėl ko jie ima lūžinėti, o galvos oda niežtėti. Riebios odos prausikliai bei tonikai su sintetiniais alkoholiais dirgina galvos odą, pažeidžia apsauginę plėvelę ir taip atveria kelią infekcijoms bei per dideliam sebumo išskyrimui.
Gausus odos maitinimas aktyviomis cheminėmis medžiagomis gali ją priversti atrodyti stangria ir lygia, tačiau taip nuslopinamas pačios odos gebėjimas generuoti reikalingas medžiagas ir oda tampa priklausoma nuo kosmetikos, kurią parinkti darosi vis sunkiau.
Taigi, odos tausojimas yra visų pirma aršių, galbūt efektingų, bet pusiausvyrą griaunančių medžiagų vengimas kosmetikoje. Antra, tai apsauga nuo išorės agresyvių veiksnių, tokių kaip žvarbus vėjas, šaltis, kaitri saulė, chloruotas vanduo, didelė tarša, sausas oras. Apsaugai odą tepame kremais su sviestmedžių, kokosų, simondsijų aliejais, lanolinu, bičių vašku. Nebūtinai jie turi būti su SPF poveikiu, bet būtinai su antioksidantais. Kaip antai, erškėtuogių kauliukų, avokadų, šaltalankių aliejai, greipfrutų kauliukų, žaliosios arbatos ekstraktai. Oda nemėgsta kaitrios saulės, bet visai be saulės oda taip pat kenčia. Kai trūksta vitamino D ir bendrai gryno oro, oda graži nebūna.
Lietuvoje vienos didžiausių bėdų odai yra saulės trūkumas ir labai sausas oras patalpose šildymo sezono metu. Odą būtina gerai drėkinti ir iš išorės, ir iš vidaus – geriant vandenį. Iš išorės oda drėkinama toniku arba gėlių vandeniu (hidrolatu) ryte ir vakare, o jei labai sausa – ir dienos metu.
Kuo mūsų mityba pilnavertiškesnė, tuo gražesnė ir oda. Nes oda kenčia nuo toksinų gausos, vandens ir maistingųjų medžiagų trūkumo. Taigi mityboje aktualu tas pats, kas kosmetikoje: vengti alergenų, kitų agresyvių medžiagų, kurios griauna organizmo pusiausvyrą, kenkia gerosioms žarnyno bakterijoms. Tai yra didelė dalis maisto priedų (sintetiniai konservantai, dažikliai, kvapikliai, skonio stiprikliai), žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos (augimo hormonai, antibiotikai, pesticidai), hidrinti riebalai, visi rafinuoti produktai.
Organizmui, taigi ir odai, palankus švarus geriamas vanduo; maistas, turtingas mineralų, vitaminų, antioksidantų ir kitų gyvybę palaikančių medžiagų, taip pat skaidulų. Jų daugiausia yra daržovėse, vaisiuose, žolelėse, prieskoniuose, fermentuotame maiste, ankštiniuose, pilno grūdo produktuose, sėklose, riešutuose, geros kokybės aliejuose, geros kokybės ekologiškame svieste ir riebioje laukinėje žuvyje.
Skaisti oda yra ne tik grožis, bet ir sveikatos bei asmenybės harmonijos ženklas. Gal dėl to jo taip atkakliai ir siekiame?
