Susitikti su dabar itin dažnai aptariamu prancūzų parfumeriu Olivier Polge'u skrendu į Slovakijos sostinę Bratislavą, mat čia rengiamas mados namų „Chanel“ parfumerinio iššūkio – aromato „N°5 L‘eau“ – pristatymas Rytų ir Centrinės Europos žurnalistams. Bratislava – jaukus, nedidelis miestas, savo architektūra primenantis Rygą. Pirmadienis, tačiau net ir dieną gatvėse tuštoka, mašinų grūsties senamiestyje nėra, visi atsipalaidavę, rengiasi kalėdinei mugei. Interviu, į kurį skubu, vyks čia įsikūrusioje Slovakijos modernaus meno galerijoje „Nedbalka“. Ši kelioms dienoms tapo mados namų „Chanel“ minipasauliu. Vienoje galerijos salėje – naujojo aromato vaizdo ir fotografijų pristatymas, kitoje – naująjį kvapą atspindinčių „Chanel“ atributų rikiuotė: nuo lūpų dažų iki batelių; trečioje – nedidelė pojūčių laboratorija, kad žingsnis po žingsnio sudėliotum visą naujojo aromato piramidę. O. Polge'as pasitinka kiek pavargęs, juk jau ne vieną dieną turi atlaikyti krūvą susitikimų ir interviu. Kita vertus, tokia dabar jo, parfumerijos pasaulio žvaigždės, dalia. Sakyčiau, Olivier gyvenime tenka didelis iššūkis visomis prasmėmis: pirma – jis yra kone keturis dešimtmečius „Chanel“ parfumerijos laboratorijai vadovavusio vieno garsiausių šių dienų parfumerio Jacgues'o Polge'o sūnus; antra – nuo šių metų pradžios oficialiai paskirtas į tėvo vietą, tad visi laukia, ar pavyks jam pranokti savo gimdytoją; trečia – Olivier ėmėsi kurti modernią žinomiausių pasaulyje kvepalų „N°5“ versiją.
O. Polge'as sukiojasi po galeriją, pozuoja fotografams ir visai neatrodo sutrikęs, kad priėmė šį iššūkį. O kodėl turėtų, juk jau nėra parfumerijos pasaulio naujokas, – kvepalai, kuriuos sukūrė prieš tapdamas pagrindiniu „Chanel“ parfumeriu, yra žinomi visame pasaulyje.
Kaip dailininkui yra labai svarbi šviesa, taip parfumeriui – švari erdvė.
Sakoma, kad uoslė yra primityviausias, bet kartu ir mažiausiai pažįstamas mūsų pojūtis. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Sutinku, tačiau apibūdinčiau ją kitais žodžiais. Sakyčiau, uoslė yra stipriausias ir kartu silpniausias mūsų pojūtis. Dauguma turime puikią uoslę, tačiau kvapus dažnai užgožia tai, ką matome, girdime, liečiame. Juk dažnai būna taip: „O, aš nejaučiau šio kvapo kokių dvidešimt metų!“ Argi ne nuostabu, kai per kelias sekundes aromatas tave grąžina į praeitį ir atrodo, jog viskas buvo tik vakar. Tai štai, mes visi turime stiprų kvapų pojūtį, tačiau to nesuvokiame. Kai kalbu apie savo darbą, svarbiausias dalykas nėra tai, kad galiu užuosti kvapus, kurių kiti negali. Parfumerio darbas yra ištreniruoti uoslę taip, kad išmoktum atrasti aromatų jungtis su protu, pasąmone... Tada puikiai atliksi savo darbą.
Ar galima išlavinti uoslę? Gal tam reikia kokių specialių gebėjimų? Kaip Jūs pats pradėjote?
Išlavinti uoslę galima, ir tam, manau, nereikia jokių specialių gebėjimų. Tai kasdienis darbas. Mokiausi to žengdamas mažais žingsniais. Yra keletas uoslės lavinimo būdų. Pirmiausia turite išmokti užuosti specialiu distiliavimo būdu išgautas pačias svarbiausias žaliavas, iš kurių kuriami aromatai. Paimkite penkiasdešimt svarbiausių natūralių žaliavų ir bandykite užuosti jų skirtumus. Pavyzdžiui, uoskite citrinas, jazminus, pačiulius ir gvazdikėlius. Pamatysite, kad tarp šių kvapų mažai bendra. Žingsnis po žingsnio išmokite juos atskirti. Tada bandykite uosti kvapus, turinčius panašumų, tarkime, jazminus, tuberozas, kvapiąsias kanangas arba citrinas, mandarinus, apelsinus ir t. t. Taip lavinsite savo uoslę, kol galų gale sugebėsite atskirti vetiverijas iš Haičio nuo vetiverijų iš Japonijos.
Jūsų tėvas Jacques'as Polge'as mados namų „Chanel“ pagrindiniu parfumeriu dirbo 37-erius metus. Išaugote kvapų pasaulyje. Kaip manote, ar tai, kad taip pat tapote parfumeriu, buvo neišvengiamybė? O gal kaip dauguma vaikų tvirtinote: „Na, jau ne – aš tai jau tikrai nesirinksiu tėvo kelio“?
Būtent taip iš pradžių ir sakiau! Kai buvau paauglys, nuolat tvirtinau, kad niekada nebūsiu parfumeriu, tačiau po truputį, pats to nepastebėdamas, ėmiau atrasti kvapų pasaulį. Tai net nežinau, ar čia likimas, jog tapau parfumeriu, ar ne (juokiasi).
Tėvas neturėjo įtakos mano pasirinkimui, nestūmė manęs. Kai pasakiau, kad domiuosi šia sritimi, pasielgė labai protingai – išsiuntė mane pasimokyti pas teisingus mokytojus. Pirmiausia – į Grasą, į kompaniją „Charabot“ (tai – seniausia parfumerijos kompanija, įsikūrusi Pietų Prancūzijoje, – aut. past.). Ten ne tik studijavau kvapų pasaulį, bet ir dirbau gamykloje, kad pamatyčiau, kaip išgaunami eteriniai aliejai ir kt. Gamykloje yra trys 8-ių darbo valandų pamainos. Man pasisekė, nes dirbau lengviausioje – nuo penktos ryto (juokiasi). Paskui nemažai laiko praleidau Sicilijoje, ten studijavau įvairią natūralią žaliavą.
Kokie buvo Jūsų pirmieji kvepalai, kuriais kvepinotės?
Tėvo sukurtas „Chanel“ aromatas „Égoïste“. Buvau paauglys, ir man labai pasisekė, nes net kelerius metus, kol tėvas aromatą tobulino, jais kvepinausi. Dabar, kai pats tapau parfumeriu, kvepalų praktiškai nenaudoju. Nenoriu, kad man darytų įtaką koks nors aromatas, ypač kai kuriu kvapą. Kaip dailininkui labai svarbi šviesa, taip parfumeriui – švari erdvė.
Jums teko didelis iššūkis sukurti šiuolaikinę legendinių „Chanel“ kvepalų „N°5“ versiją. Kas buvo Jūsų įkvėpimo šaltinis?
Manau, atsakymas paprastas – mane įkvėpė pats aromatas. Tiksliau – šių kvepalų formulė. Norėjau sukurti tokį aromatą, kuris atlieptų šiandieną, todėl pakeičiau kai kurias šių kvepalų natas. Aromatas „N°5“ labai turtingas, o aš norėjau jam suteikti lengvumo, dinamiškumo ir gaivumo. Galų gale – padaryti jį labiau kasdienį.
Klasikinis „Chanel“ aromatas „N°5“ šiandien daugeliui asocijuojasi su pagyvenusia dama, išsiruošusia į operą. Jį perkurdamas pabandėte sulaužyti šį įvaizdį. Ar nebuvo baisu keisti kone šimtą metų naudojamą formulę?
Norėjau išsaugoti aromato esmę, kad jis būtų atpažįstamas. Nes jeigu pakeistum visiškai, tai jau būtų kitas aromatas. Liko tas pats buteliukas, jį pamatęs iš karto supranti: „A, tai „Chanel“ kvepalai „N°5“.“
Taip ir aromatas turėjo išsaugoti tai, kas leistų jį atpažinti. Tad išliko atpažįstamos prislopintos rožių ir jazminų natos, o pridėti nauji komponentai „Chanel“ aromatą „N°5 L’eau“ daro išskirtinį ir jaunatvišką. Pavyzdžiui, įdėjau kedrų natą. Tai kiek vyriškas ingredientas, tačiau kvepalai vis tiek labai moteriški.
Beje, gal turite slaptą komponentą, kurį visada dedate kurdamas aromatus?
(Olivier Polge'as ilgai kvatojasi.) Galiu pasakyti tik tiek, kad vienas mėgstamiausių mano aromatų yra vilkdalgiai. Jei reikėtų apibūdinti šių kvapą, sakyčiau, kad jis nėra vien gėlių, yra ir pudros, ir medžio natų.
Esate sukūręs du išskirtinės „Chanel“ parfumerijos kolekcijos „Les Exclusifs“ aromatus – „Misia“ ir „Boy“. Šie tiesiogiai susiję su dizainerei Gabrielle Chanel labai svarbiais asmenimis. Misia buvo jos geriausia draugė, o Arthuras (Boy) Capelis – mylimasis, jos alter ego. Ar kurdamas kvepalus gilinotės į šias asmenybes?
Ne, nelabai. Mano atspirties taškas buvo kiti dalykai. Gabrielle Chanel sutiko Misią labai svarbiu savo gyvenimo momentu. Ji įvedė madmuazelę į meno ir rusų baleto pasaulį Paryžiuje. Mano galvoje ėmė suktis tokie įvaizdžiai: aktoriai, balta pudra ant jų veidų, teatro užkulisiai... Kai kūriau šiuos kvepalus, labiau vadovavausi jausmu. O štai aromato „Boy Chanel“ atspirties taškas buvo Gabrielle Chanel pomėgis vilkėti savo mylimojo drabužius. Vėliau Coco susikūrė vyriško tipo apdarus, tačiau juos vilkėdama visada atrodė labai moteriškai. Man nepaprastai patiko ši idėja, tad sukūriau lyg ir tipišką vyrišką aromatą (jame susipina medžio, muskuso ir levandų natos), bet kai šiuo kvepinasi moteris, lytiškumo nelieka.
Didžiausias mano kūrybos įkvėpimas yra patys kvepalai. Jų istorija tokia įdomi ir turtinga!
Esate aistringas klasikinės muzikos mėgėjas, studijavote meną. Ar muzika irdailė įkvepia Jus kūrybai?
Didžiausias mano kūrybos įkvėpimas yra patys kvepalai. Jų istorija tokia įdomi ir turtinga! Sukurti aromatą mane gali pastūmėti vienas ingredientas. Taip, beje, nutiko ir tėvui. Pamenu, jis pasakojo, kad „Chanel“ kvepalus „Jersey“ sukūrė, kai kažkas atvežė labai specifinio aromato levandų.
Kartais kurti paskatina kokių nors komponentų deriniai. Pavyzdžiui, vilkdalgių ir rožių. Beje, jį užuodęs pradėjau kurti kvepalus „Misia“.
Atrasti sau tinkantį aromatą nelengva. Gal galėtumėte patarti, kaip rinktis kvepalus?
Mano patarimas būtų toks – visada išbandykite aromatą ant savo odos. Žmonių oda labai skirtinga, o jos šiluma ypač svarbi. Ir skirkite šiam procesui laiko – bent keletą dienų kvapą bandykite, kad suprastumėte – patinka jums šis aromatas ar ne.
Jeigu turėtumėte galimybę sukurti kvepalus savo gyvenimo moteriai, kokie jie būtų? O gal jau esate tokius sukūręs?
(Parfumeris ilgai tyli.) Man labai sunku atsakyti į šį klausimą. Kelis kartus bandžiau sukurti kvepalus konkrečiam žmogui... Turiu pasakyti, kad tai nepaprastai sunku.
Ar šis žmogus buvo Jūsų žmona?
Mano žmona kvepinasi „Chanel“ kvepalais „N°19“ (šiuos sukūrė Olivier tėvas – aut. past.). Šie jai labai patinka.
Jūsų vaikai irgi auga apsupti kvapų. Ar ir jie pradeda domėtis aromatų pasauliu?
Vaikų turiu keturis. Vyriausiai dukrai – 13, kitai – 10, sūnui – 8-eri, o jaunėlei – 6-eri. Jie po truputį atranda kvapų pasaulį.
Ką gi, atrodo, šeimoje auga dar viena „nosis“...
(Parfumeris ima kvatotis.) Galbūt... galbūt.
„Chanel“ aromatas „N°5L'eau“
* Šis naujas aromatas yra tarsi paradoksas – lyg ir kiekvienam atpažįstamas, tačiau skambantis kitomis natomis ir naujoviškas.
* „N°5 L’eau“ labai lengvas ir gaivus. Matyt, ne veltui prancūziškai pavadintas l'eau (vanduo). Ir, be jokios abejonės, ne toks abstraktus kaip jo pirmtakas „N°5“.
* Pirmiausia pasiekia citrinų, apelsinų ir mandarinų natos. Jas padeda išryškinti Olivier Polge'o kruopščiai parinkti aldehidai.
* Tada lyg kaip antras vėjo gūsis pasiekia gėlių – rožių, jazminų, kvapiųjų kanangų – natos. Kvapas toks svaigus, tarsi nertumėte į gėlių puokštę ir savo oda pajustumėte aksominį kiekvieno žiedlapio prisilietimą.
* Paskui pro šį gėlių verpetą neįkyriai prasiveržia vetiverijų ir kedrų natos, lydimos švelnaus muskuso prisilietimo.
Nuotraukos – iš mados namų „Chanel“ archyvo (autorius – Eduardo de Ruggiero)
