Veikli ir žavi devyniolikmetės dukros mama prieš dvejus metus klinikoje „Vitkus Clinic“ pasidailino krūtinę ir nė trupučio dėl to nesigaili.

Irina, Jus dauguma moterų pažįsta kaip pilvo šokių pradininkę Lietuvoje. Jūsų įkurta rytietiškų šokių studija „Orientalija“ gyvuoja jau 10 metų. Kuo patraukė ši veikla?

Nuo mažens daug šokau, sportavau, o pamačiusi rytietiškus šokius, iš karto jais susižavėjau. Gilindamasi į juos, supratau, kad tai – daugiau nei šokis ar sportas, jis ne tik lavina kūną, bet ir padeda atsiskleisti kaip moteriai. Mūsų visuomenėje moteriškumas nelaikomas privalumu, dažnai nukišamas į šalį kaip trukdis. Vos pradėjusi šokti pajutau progresą. Jis buvo lėtas, bet užtikrintas. Per tuos 20 metų mano savijauta ir supratimas apie tai, ką reiškia būti moterimi, pasisuko 180 laipsnių kampu. Aišku, įtaką pokyčiams darė ne vien šokiai, ir tai nėra vienintelė mano veikla. Vedu moterims individualias ir grupines treniruotes, padedu joms sureguliuoti mitybą, numesti svorio. Organizuoju sveikatingumo stovyklas Ispanijoje ir kituose šiltuosiuose kraštuose – per jas (stovykla trunka savaitę) pražysta kiekviena.

Papasakokite, kaip per tuos 20 metų pasikeitė Jūsų gyvenimas ir Jūs pati?

Paauglė atrodžiau lyg berniukas – trumpais plaukais, liesoka, dažniausiai vilkėdavau kelnes. Dabar neįsivaizduoju savęs trumpais plaukais. Kelnes nešioju tik tada, kai prireikia darbe. Dažnai girdžiu komplimentus, kad esu graži, nors neatrodau kaip 20-metė. Manau, grožis nesusijęs su amžiumi. Sutinku daug gražių įvairaus amžiaus, svorio, tautybės moterų. Jų veidai – šviesūs, akys spindi ramybe ir gerumu. Jei nenori, kad kaktą puoštų rūpesčio, o abipus lūpų pakibtų liūdesio raukšlės, neužtenka vien išorinių procedūrų, reikia išmokti kitaip matyti pasaulį.

Vis dėlto nėra taip, kad Jūs rūpinatės vien savo vidiniu grožiu. Aktyviai sportuojate, stilingai rengiatės, netgi esate pasidariusi plastinę krūtų didinimo operaciją...

Nereikia atskirti kūno ir sielos – kūnas yra mūsų sielos namai. Svarbu, kad tie namai būtų gražūs, patogūs, funkcionalūs. Deja, dauguma žmonių vis dar vadovaujasi keistais stereotipais – jei moteris turi didesnę krūtinę, yra šviesiaplaukė, putliomis lūpomis ir dar avi aukštakulnius, ji iškart nurašoma barbių kategorijai. Tarsi graži moteris negalėtų būti nei dvasinga, nei protinga.

Jūs išties gebate derinti skirtingus dalykus: šokate plastiškus pilvo šokius ir demonstruojate kietus raumenis „Bikini Fitness“ varžybose.

Žmogui reikia visko – ir lankstumo, plastiškumo, ir tvirtumo, jėgos. Jei moteris tik augins raumenis ir laikysis griežto mitybos režimo, bus kieta ir susikausčiusi. Jei vien tiks šoks ir nuolat save lepins, gali išglebti, priaugti svorio. Todėl ir valgant, ir sportuojant, svarbu išlaikyti pusiausvyrą.

Turbūt atrasti tobulą sveikos mitybos ir sporto pusiausvyrą Jums padėjo ir studijos – esate baigusi maisto technologiją ir kineziterapiją?

Šias žinias pritaikau padėdama kitoms moterims, o sau tinkamiausią režimą atradau bandydama. Esu buvusi ir vegetarė, ir veganė, dabar laikausi subalansuotos mitybos principų. Meilė sau ir apsivalgymas, manau, yra nesuderinami. Valgau vietinius ekologiškus produktus, dažnai ir nedidelėmis porcijomis. Dominuoja daržovės, bet porą kartų per savaitę suvalgau ir mėsos, žuvų. Kartais sunku atsisakyti saldumynų, bet labai savęs dėl to nebaudžiu. Svarbiausia suprasti, kodėl tau to reikia – gal PMS, gal liūdna, o gal nepavalgei pietų. Moteriai negalima save valdyti griežtai kaip kareivį – tai baigsis emocijų protrūkiu ir apsivalgymu. Tiesiog, kai užsimanai saldaus, verta pagalvoti, kaip kitaip galėtum save palepinti – gal nueiti į SPA, pas kirpėją, pasidaryti masažą. Moteris turi sau leisti daugiau kūniškų malonumų, tai atpalaiduoja, kartu tampi geresnė, atlaidesnė ir kitiems.

Pasakokite, kaip subrendo mintis pasididinti krūtinę?

Mąsčiau apie tai ilgai, maždaug 15 metų, tad niekas neišdrįstų pasakyti, kad tai buvo skubotas sprendimas ar kaprizas. Iki gimė dukra, buvau patenkinta tuo, kaip atrodau, bet po gimdymo, žindymo krūtinė subliuško. Ilgai laukiau, kol atsistatys, bet taip nenutiko. Tuo metu daug sportavau, auginau raumenis, o krentant svoriui, mažėjant riebaliniam sluoksniui, mažėja ir krūtinė. Žiūrėdama į save veidrodyje jaučiau, kad kažko trūksta. Krūtinė buvo vienintelė mano kūno dalis, kuri man nepatiko. Trūko ne dydžio, o proporcijų, harmonijos.

Ką apie šį Jūsų sprendimą sakė vyras – kultūrizmo čempionas Dainius Barzinskas?

Manau, tai yra moters asmeninis sprendimas. Dainius mane palaikė, bet taip pat būtų palaikęs, jei ir nebūčiau nieko dariusi. Dabar vyras tai vertina kaip privalumą, nes mano kūnas tapo estetiškesnis, proporcingesnis. Jis – treneris, todėl yra labai pastabus, iškart mato net ir 100 priaugtų gramų. Aš, beje, irgi esu tokia pati. Mūsų toks darbas.

Ir nė akimirką neabejojote dėl savo sprendimo? Juk veikiausiai ne kartą girdėjote klausimą: „Kam tau to reikia?“

Iš pradžių šiek tiek nerimavau – juk negali žinoti, koks bus galutinis rezultatas. Norėjau, kad jis būtų kuo natūralesnis. Pasikalbėjusi su pažįstamomis moterimis, apsisprendžiau operuotis pas profesorių Kęstutį Vitkų – žinojau, kad jis vienas iš profesionaliausių plastinės chirurgijos specialistų Lietuvoje. Apsisprendimas dar labiau sustiprėjo apsilankius klinikoje. Man patiko čia dirbančių žmonių požiūris į žmogų, grožio samprata, šiltas bendravimas. Po operacijos pasijutau taip, tarsi būčiau atgavusi tai, ką kažkada praradau. Keista, bet tuomet, kai krūtinė buvo maža, nešiojau drabužius gilesne iškirpte, pakietintas liemenėles, tarsi bandydama kompensuoti tai, ko nėra. Dabar to nereikia. Klausimą, kam to reikia, dažniau išgirstu ne dėl operacijos, o dėl atvirumo – neva nereikia tokių dalykų viešinti. Vis dėlto būtų keista, jei ta, kuri padeda kitoms moterims pamilti savo kūną, atsikratyti kompleksų, pati kompleksuotų dėl noro būti gražesnei. Esu viena iš jų – paprasta, subrendusi, ištekėjusi, vaikų turinti moteris. Norėjau parodyti, kad taisyti savo trūkumus gali kiekviena, dėl to tikrai nenuvertėji kaip asmenybė.

Sako, kad kartą išbandžiusieji plastinę chirurgiją nori save tobulinti iki begalybės. Ar pajutote ką nors panašaus?

Dabar esu patenkinta savo kūnu. Ne tik sportuoju, bet ir kartą per savaitę palepinu jį profesionaliu masažu. Prižiūriu ir odą, nuolat lankausi pas kosmetologę, pasidarau natūralių kaukių, pasitepu arganų aliejumi, geriu daug vandens, Manau, kad plastinė chirurgija negali išspręsti visų problemų, juk kūnas sensta, tad viso jo nesutvarkysi skalpeliu. Manau, verta pakoreguoti tik labiausiai erzinančias detales. Galbūt kada nors reikės pakelti vokus, bet kol kas nejaučiu naujų plastinių grožio procedūrų poreikio.

Užsakymo nr.: PT_73892480