Daug bendrų dalykų atradusios kūrėjos ėmė bendradarbiauti. Iš vertingo sidabro sukurta papuošalų kolekcija, skirta ne dabintis, bet tiesiog – gyventi ir jausti, tobulai praturtino „Julia Janus“ pavasario-vasaros drabužių kolekciją „Amžina“. Šiandien R. Pukis pasakoja, kaip viskas prasidėjo.
Renate, iš kur atkeliauja jūsų darbų idėjos, kas juos įkvepia? Kokia jūsų veikla, kokie pasiekimai?
Aš gimiau Kretingoje, vėliau su tėvais persikėliau gyventi į Vokietiją. 2006 metais baigiau Diuseldorfo aukštąją mokyklą „Peter Behrens School of Arts“, kurioje studijavau juvelyriką ir produktų dizainą. Studijuodama dalyvavau konkurse „Nachlux“ ir pelniau premiją.
Dabar su vaikais ir vyru gyvenu, dirbu Rheinland-Pfalz‘e, populiariame Vokietijos vyno regione. Mano darbai yra eksponuojami Estijoje, Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.
Kaip sugalvojote bendradarbiauti su „Julia Janus“?
Kartu su šeima atostogavome Lietuvoje. Tuo metu ieškojau galerijų, kuriose galėčiau pristatyti savo darbus. Deja, mano darbai galerijoms pasirodė pernelyg meniški ir per mažai konservatyvūs, tačiau man pasiūlė susisiekti su Julija Janus. Užėjusi į jos butiką Stiklių gatvėje palikau savo katalogą ir grįžau į Vokietiją. Po savaitės sulaukiau skambučio iš Julijos. Jai mano darbai labai patiko, taip ir prasidėjo mūsų bendradarbiavimas. Džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes buvau išsiilgusi Lietuvos ir norėjau savo darbų dėka turėti su Tėvyne stipresnį ryšį.
Kaip jums, nepriklausomai papuošalų dizainerei, sekėsi dirbti su prekės ženklu „Julia Janus“, pasižyminčiu stipriu identitetu ir išraiškingu savitumu?
Nuo pat pirmos dienos Julija (pati asmeniškai) man padarė labai didelį įspūdį. Jos darbai, gyvenimo būdas man labai patiko, pasirodė artimi. Visas darbo procesas buvo labai smagus, profesionalus ir efektingas, komunikacija aiški. „Julia Janus“ koncepcija yra autentiška, dėl to labai lengva ir malonu dirbti dėl Julijos.
Kas Jus įkvepia kurti?
Kai buvau maža mergaitė, dar gyvendama Lietuvoje, dažnai žaisdavau gamtoje, laukuose, miške. Iš šakų, žolių, molio, lapų ir gėlių piešdavau, statydavau, kurdavau viską, kas tik buvo mano fantazijoje. Vėliau, jau Vokietijoje, kūriau paveikslus, gaminau papuošalus iš visokių medžiagų: medžio, plastiko, aliuminio folijos... Mano tėvai, nors patys buvo gabūs meno srity, patarė neiti šia kryptimi, bet atsitiko taip, kaip turėjo atsitikti: vis tiek tapau dizainere! O dabar pasirodo, kad yra teisinga klausyti savo vidinio balso ir eiti savo keliu.
Papasakokite plačiau apie Jūsų sukurtos papuošalų kolekcijos medžiagas ir formas. Kaip jie įsiliejo į laiko prabangą ir amžinus dalykus akcentuojančią „Julia Janus“ kolekciją. Ir kas teikia didžiausią malonumą, visa tai kuriant?
Man didžiausią malonumą teikia pats procesas: kai ieškau medžiagos, formos, gaminimo būdo. Bet dar labiau džiugina piešimas, kūryba. Labai mėgstu eksperimentuoti. Šioje kolekcijoje pagrindinis akcentas buvo šakelės, jų išdėliojimas, pateikimas. Visas savo kolekcijas bandau kurti su wabi-sabi filosofija: sutelkti visą esmę į svarbiausią, bet nepašalinti poezijos. Kaip ir išskiritiniai „Julia Janus“ drabužiai, šita papuošalų kolekcija irgi yra iš vertingo sidabro. Tai skirta ne tik pasipuošti ar apsivilkti, tai reiškia gyventi, būti, jausti.
Ar norėtumėte prisidėti prie kito, unikalaus „Julia Janus“ projekto?
Būtų tikrai smagu. Tikiu, kad mūsų keliai dar tikrai susikirs ir suvienys mūsų idėjas. Manau, kad mano ir Julijos gyvenimo filosofija labai panaši, gal netgi mūsų sielos – giminingos. Ir aš esu atvira naujai patirčiai!
