„Cartier“ – vardas, kurį neabejotinai atpažins kiekviena išskirtiniams aksesuarams ir kvepalams neabejinga moteris. Prabangos ir subtilumo derinys, užburiantis visus, netgi pačius didžiausius snobus ir estetus. Kokia tokios fenomenalios sėkmės paslaptis?
1819 m. pradžioje vienose kukliai besiverčiančio amatininko, gaminusio parako degiklius, dirbtuvėse gimė berniukas. Berniukas nuo mažumės rodė savo meninius gebėjimus, todėl tėvas atidavė jį Paryžiaus juvelyro Adolfo Picardo globon. Būsimo juvelyrikos genijaus mama prieštaravo vyro sprendimui ir norėjo, kad vaikas eitų tėvo pėdomis: parakas reikalingas visada ir visiems, o aukso reikia tik karaliams – sakė ji. Ir vis dėlto paaiškėjo, kad aukso trokšta visi.
„Cartier“ istorija prasidėjo 1847 m., kai tuo metu 28 metų sulaukęs Louisas nusipirko savo mokytojo dirbtuves, o po šešerių metų atidarė naujas prabangesnėje Paryžiaus vietoje. Praėjus vos dviems savaitėms nuo atsidarymo, pro dirbtuvių duris įžengė elegantiška, gardžiai kvepianti dama. Ji atidžiai apžiūrinėjo auksinius papuošalus, vartė akis aukštyn ir giliai dūsavo, o galiausiai nusipirko tris dirbinius. Per dieną parduoti trys papuošalai – tai jau buvo sėkmė! Tačiau viskas tuo nesibaigė: paaiškėjo, kad ši klientė – tai grafienė Neverkerk – tikra aukštuomenės dama, turinti begalę naudingų pažinčių. Jau kitą rytą jaunasis juvelyras iš paprasto vyruko tapo žvaigžde.
Prancūzijos elitas puolė graibstyti viską, ką sukūrė „Cartier“. Žinia apie jaunąjį genijų pasklido žaibo greičiu, o jo kūrinių norėjo net karaliai. „Tai karalių juvelyras ir juvelyrų karalius“ – tokie žodžiai apie „Cartier“ juvelyrikos namus nuskambėjo iš Anglijos karaliaus Edvardo VII lūpų.
Grafienė Neverkek su ištikimiausiomis draugėmis per trejus metus iš Louiso įsigijo maždaug 150 juvelyrinių dirbinių, o kiek dar pirkėjų rikiavosi už durų ir laukė savo eilės... Visi norėjo „Cartier“! Ir tai buvo tik jo nuopelnas: Louisas žavėjo išskirtiniu savo kūrinių stiliumi, nuolatos eksperimentavo, bandė derinti istoriją menančias papuošalų tradicijas ir naujausias tendencijas. Deimantiniai drugeliai puošė iškiliausių damų plaukus, skarabėjų ir skorpionų sagės žėrėjo prabangiose suknelėse... Gyvūnai ir vabzdžiai juvelyrikoje? Iki „Cartier“ to nebuvo įmanoma įsivaizduoti!
Būtent Louisas pirmasis pasaulyje papuošalų gamybai pradėjo naudoti ne auksą ir sidabrą, o platiną, kuri kur kas stipresnė nei kiti metalai ir gali atlaikyti daugiau brangakmenių. Kuo daugiau prabangių akmenukų, tuo laimingesni pirkėjai ir, savaime suprantama, didesnis uždarbis. Kalbama, kad elito atstovės garbino Louisą ne tik už įstabų jo kūrinių grožį, bet ir už asmeninę laimę – žėrintys brangakmeniai padėdavo vilioti vyrus!
Bet grįžkime prie pradžios: į dirbtuves įžengė elegantiška, gardžiai kvepianti dama... Tuomet pirmosios „Cartier“ klientės širdį pavergė Louiso kurti papuošalai, o jis negalėjo pamiršti grafienės kvepalų šleifo. Tad netrukus juvelyrinių dirbinių gamybą buvo nuspręsta papildyti ir išskirtiniais aromatais. Nuo tada pagyros buvo žarstomos ne tik akis džiuginančioms puošmenoms, bet ir vyrų širdis liepsnoti priverčiantiems aromatams, kuriems neatsispyrė ir Paryžiaus, ir svečių kraštų damos.
Tiesa, kad kvepalai gali paversti moterį paslaptinga viliotoja, aistringa meiluže, savimi pasitikinčia ledi... Vos keli lašeliai prabangaus aromato gali apsvaiginti, užburti ir įsiminti visą likusį gyvenimą. Visame pasaulyje žinomi kvapai "Déclaration", "Le Baiser du Dragon", "Must de Cartier" ar "Panthere de Cartier" įrodė, kad puošmenos gali būti ir nematomos. Jausmas, patiriamas užuodžiant svaiginantį aromatą, palieka neišdildomą įspūdį ir puošia ne ką mažiau nei patys brangiausi deimantai.
Prabėgo 167 metai nuo tada, kai juvelyrikos genijus Louis-Francois Cartier atidarė savo kuklias dirbtuves. Šiandien „Cartier“ – vienas žinomiausių ir prabangiausių prekės ženklų, apjungiantis 14 įmonių, iš kurių kiekviena yra atsakinga už tam tikrų prekių gamybą: laikrodžiai, papuošalai, aksesuarai, kvepalai... O viso to galėjo ir nebūti, jei prieš daugybę metų „Cartier“ įkūrėjo tėvas būtų patikėjęs, kad aukso reikia tik karaliams.
