Jei nenorite susigadinti nuotaikos, atšalus orams vertėtų dažniau vartyti vasaros atostogų nuotraukų albumus ir rečiau žvilgčioti į veidrodį. Antraip bus sunku susitaikyti su tuo, kad ta iš nuotraukų besišypsanti žavi moteris spindinčia oda vos per porą mėnesių pavirto papilkėjusia ir pavargusia būtybe, ryškiai įraudusia nosimi ir skruostais. „Tai kaltas ruduo...“ – dainuoja žinoma Lietuvos atlikėjų grupė, bet lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Baltic Dermatology“ gydytoja dermatovenerologė Dailė Malinauskaitė siūlo rudens į tai nepainioti. Pasak jos, tos odos problemos, su kuriomis susiduriame rudenį, iš tikrųjų yra vasaros palikimas. Įdegiui jų nebeslepiant, įvertinkite realią odos būklę ir ja pasirūpinkite.
1. Apžiūrėkite apgamus
„Vėsus metas – labai tinkamas metas apžiūrėti apgamus, – sako dermatovenerologė. – Būna, kad po vasaros jų padaugėja arba jie pakinta. Tai natūralu, nes ultravioletiniai spinduliai apgamus itin veikia. Vasarą, kol kūnas yra įdegęs, tokius apgamus sunku įvertinti – mat juos veikia saulė, tad keičiasi pigmentacija, į juos suplūsta daugiau melanocitų, tad jie gali atrodyti pakitę, atipiniai.“
Šaltasis sezonas – tinkamiausias laikas apgamams šalinti, lazerinėms ir odos šveitimo procedūroms.
Primename, kad suklusti vertėtų, jei: pigmentinis apgamas asimetriškas, nelygiais karpytais kraštais, netolygios kintančios spalvos, didesnis nei 6 mm skersmens, oda aplink jį paraudusi. Jei dalį šių požymių aptikote, gydytoja siūlo neišsigąsti. Ji rekomenduoja pakartoti apžiūrą maždaug po trijų mėnesių, kai melanino odoje sumažės. Tuomet gali paaiškėti, kad tie įtartini apgamai nėra jau tokie įtartini. Jei ne, pats laikas juos pašalinti – tam šaltasis sezonas tinkamiausias.
2. Laikas lazeriui ir šveitimui
Jei ketinate imtis radikalesnių odos gražinimo priemonių – lazerinių procedūrų ar cheminio šveitimo, šaltasis sezonas tam tinkamiausias. „Tiek po lazerinių procedūrų, tiek pašalinus apgamus, kol žaizda randėja, nerekomenduojama būti saulėje, – paaiškina D. Malinauskaitė. – Lazerinių procedūrų metu pašalinamas viršutinis odos sluoksnis, tad maždaug dvi savaites oda būna itin pažeidžiama ir jautri. Saugoti nuo saulės ją, taip pat – randų vietas, rekomenduojama maždaug mėnesį. Jei tą vietą įdegsi iki raudonumo, atsiras pigmentinių dėmių, o jas panaikinti bus sunku.“
Vasarą išsislapstyti nuo saulės visą mėnesį gana sudėtinga, todėl kartais nutinka taip, kad jei pigmentinės dėmės šalinamos šiltuoju sezonu, jų dar padaugėja. Taip veido oda gali reaguoti ir į stiprias šveisti naudojamas rūgštis. Žiemą saulė nėra tokia aktyvi, bet ir šiuo metų laiku, atlikus lazerines, rūgštinio valymo ar apgamų šalinimo procedūras, mėnesį rekomenduoja teptis priemonėmis, kurių apsauginis filtras yra 30 ar net 50.
3. Nepasikliaukite kremais su mažu apsauginiu filtru
Įsiklausę į dermatologų patarimus rūpintis apsauga nuo saulės ištisus metus, rudenį dalis žmonių renkasi aukso vidurį – atsisako stiprių apsauginių kremų ir naudoja kasdienės priežiūros priemones: įprastus kremus ar kremines pudras, kurių apsauginis filtras yra nedidelis – 15 ar 20.
„Deja, moksliškai nėra įrodyta, kad tokie kremai turėtų kokį nors apsauginį poveikį, – sako D. Malinauskaitė. – Nustatyta, kad nuo ultravioletinių spindulių tikrai saugo priemonės, kurių apsauginis filtras yra ne mažesnis kaip 30. Ar tokios apsaugos reikia apniukusią lietuvišką žiemą? Priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiate lauke. Jei perdien sėdite darbe, o paskui važiuojate tiesiai namo ir lauke pabūnate vos pusvalandį ar valandą, manyčiau, apsauga nuo saulės tikrai nebūtina. Kas kita, jei visą dieną praleidžiate lauke ar važiuojate slidinėti į kalnus. Tuomet praverstų priemonės, kurių SPF yra 30 ar net 50. Mat sniegas, atspindėdamas spindulius, dar labiau sustiprina jų poveikį, tad net praleidę visą dieną šaltyje galite ne juokais nudegti.“
Apsauginės kosmetikos priemonės nebūtinos, jei šaltuoju sezonu lauke būnate iki 1 val. Nuo UV tikrai saugo tik tos priemonės, kurių apsauginis filtras yra ne mažesnis kaip 30.
4. Mažiau drėkinkite, daugiau maitinkite
Drėkinti odą būtina visais metų laikais, tačiau šiltuoju sezonu tinkamus lengvos konsistencijos gelinius kremus atšalus orui reikėtų atidėti į šalį ir pradėti naudoti kiek riebesnius. Prieš einant į šaltą orą rekomenduojama patepti veidą priemone su didesniu lipidų kiekiu – jie padeda sukurti storesnę hidrolipidinę plėvelę, o ši saugo odą nuo žvarbaus oro ir neleidžia išgaruoti drėgmei.
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad turite atsisakyti drėkinamojo kremo, – perspėja dermatologė. – Jis būtinas, nes oda yra labai išsausėjusi po vasaros, ją neigiamai veikia dirbtinai šildomas patalpų oras, temperatūrų kaita, be to, žiemą geriame mažiau vandens. Drėkinamąjį kremą arba kaukę tepkite vakare, grįžusios namo, prieš miegą. Jei tepsite prieš išeidama į lauką, toks kremas gali pritraukti šaltį. Beje, ir maitinamajam kremui svarbu leisti susigerti, todėl tepkite jį bent 20 minučių iki išeidamos.“
Pasak gydytojos, nereikia baimintis, kad, naudojant drėkinamąjį kremą vos kartą per dieną, odai pritrūks drėgmės, nes abiejų rūšių priemonėse yra ir maitinamųjų, ir drėkinamųjų komponentų. Vis dėlto, jei drėgmės pastebimai trūksta, odą tempia, ryte ją galima palepinti drėkinamuoju serumu, o paskui – riebesniu kremu. Nepamirškite ir lūpų – jų oda itin plonytė, o jei dar turite įprotį jas laižyti, šaltyje jos beregint suskirsta, tad rankinėje visada reikėtų turėti specialų lūpų balzamą.
5. Pasirūpinkite odos regeneracija
Pavasarį ir rudenį odai atsinaujinti padeda atkuriamieji kremai bei serumai. Jų nebūtina naudoti nuolat – užtenka poros ciklų per metus. Tokiuose kremuose esantys vitaminai A, E, C, antioksidantai, hialurono rūgštis, kolagenas, pantenolis, cinkas, selenas padeda greičiau atkurti pažeistą – įtrūkusią, įbrėžtą, odą. Priemonės su alfahidroksirūgštimis šalina negyvas ląsteles ir skatina gamintis naujas. Pradėti naudoti tokias priemones reikėtų jau rudenį – jei pastiprinsite odos apsaugą laiku, į ją sunkiau pateks įvairių mikroorganizmų ir virusų, sukeliančių sunkesnes odos ligas: egzemą, dermatitą ir pan.
„Pastebėjome, kad mūsų klinikoje pacientų pradeda daugėti jau rudens pradžioje, – sako D. Malinauskaitė. – Daliai jų net gydomoji kosmetika jau nepadeda, tenka gydyti antibiotikais ar hormoniniais vaistais arba guldyti į ligoninę. Tad jei atsirado niežtinčių, pleiskanojančių dėmių, ir jos nedingsta ilgiau nei savaitę, rekomenduočiau pasirodyti gydytojui.“
6. Nepamirškite rankų ir pėdų
Nužvarbusios, paraudusios ir suskirdusios rankos – gana dažna šaltuoju sezonu kankinanti problema. „Ne tik plaštakos, bet ir alkūnės, keliai, kulnai žiemą neretai būna išsausėję ir suragėję, – sako D. Malinauskaitė. – Pagelbėti šiuo atveju geriausiai gali priemonės su šlapalu (lot. „urea“). Tik žiūrėkite, kad jis sudarytų ne mažiau kaip 10 proc. priemonės.
Toks šlapalas puikiai drėkina, o jei jis sudaro 30–50 proc. priemonės – šalina negyvas ląsteles. Iš pradžių, kad pašalintumėte negyvas ląsteles, suragėjusias vietas siūlyčiau tepti priemone su didesniu šlapalo kiekiu, o paskui naudoti drėkinamąjį poveikį turintį kremą.“
Jei rankos itin sausos ir niekas nepadeda, vakare ištepkite jas riebiu kremu, užsimaukite medvilnines pirštines ir eikite miegoti.
Jei rankos itin sausos ir niekas nepadeda, vakare ištepkite jas riebiu kremu, užsimaukite medvilnines pirštines ir eikite miegoti. Dieną galite naudoti lengvesnį kremą. Beje, nederėtų pamiršti ir pedikiūro. Tai, kad žiemą mūsų pėdų niekas nemato, dar nereiškia, kad jomis nereikia rūpintis. Nuolat būdamos batuose, kojos labiau prakaituoja, šunta, yra stipriau pažeidžiamos grybelio, todėl praverstų jas palepinti jūros druskų vonelėmis su dezinfekuojamąjį poveikį turinčiais arbatmedžių, levandų, hamamelių aliejais, nušveisti negyvas ląsteles ir patepti drėkinamuoju kremu. Nagų galite ir nelakuoti.
7. Stiprinkite imunitetą
„Kad ir kaip rūpintumėmės oda, reikia nepamiršti, kad ji tėra vienas iš mūsų organų, tad jos būklė pirmiausia priklauso nuo to, kaip funkcionuoja visas organizmas, – sako D. Malinauskaitė. – Jei odą pradeda berti, išsisėja grybelis, tai yra ne tiek jos, kiek nusilpusios imuninės sistemos problema. Ant mūsų odos gyvena daugybė bakterijų – tiek gerųjų, tiek blogųjų, bet ligos prasideda tik tuomet, kai nusilpsta imunitetas. Jei sergate egzema, dermatitu, tai rodo, kad apsauginė odos funkcija pažeista ir blogieji mikroorganizmai ima viršų. Šiek tiek pagelbėti tokiu atveju gali kosmetika su gerosiomis bakterijomis.“
Tiesa, jei imunitetas labai silpnas, kremai padeda labai nedaug. „Kur kas didesnę įtaką mūsų išvaizdai daro bendra organizmo būklė, tad svarbiau įvairių vitaminų ir mikroelementų gauti su maistu, net jei ir naudojate kremus su vitaminais, – atkreipia dėmesį dermatovenerologė. – Be to, žiemą mažiau judame, daugiau laiko praleidžiame patalpose, o ne gryname ore, o tai neigiamai atsiliepia mūsų išvaizdai. Nebijokite, kad šaltame ore jūsų oda nužvarbs. Patepkite ją riebesniu kremus ir drąsiai eikite į lauką. Judėjimas, grynas oras, deguonis užkuria viso organizmo gyvybinius procesus, o kartu su visu kūnu atsigauna ir oda.“
