Rašyti knygą apie grožio priemones Guodą kolegos kurstė jau seniai, bet sveikos gyvensenos tyrinėtoja juto – reikia palaukti, kol viešojoje erdvėje nutils rėksmingiausios diskusijos dėl natūralios ir ekologiškos kosmetikos.
2007-aisiais kartu su vyru Ariu Azguridžiu ekologiškų produktų verslą pradėjusi ekonomikos mokslų daktarė pirmiausia pasidalijo savo sukauptomis žiniomis apie valgį, – jos knyga „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ pasirodė prieš trejus metus. Dabar atėjo laikas išaiškinti, ką su mumis daro kosmetika.
„Vieša diskusija apie tai, ką valgyti, vyksta. Nuomones išsako medikai, dietologai, sveiko gyvenimo būdo propaguotojai, lieknėjimo industrijos atstovai. Aiškūs ir terminai, na, bent jau kas yra angliavandeniai, riebalai ir baltymai, žino visi, tad kalbėdami apie maistą daugmaž susišnekame. O štai vieša diskusija apie kosmetiką gana skurdi – apsiribojama patarimais, kaip priemonę vartoti, ir sąvokomis „gražu“ ar „negražu“. Kosmetika – arba komercinis, arba profesionalų interesas“, – sakė pašnekovė.
Dar viena griebtis plunksnos paskatinusi priežastis – pastaruoju metu itin išaugusi natūralios kosmetikos pasiūla ir šiai neadekvatus vartotojų žinių lygis.
„Vidutiniškai per dieną gaunu po vieną naują pasiūlymą prekiauti kokio nors prekių ženklo kosmetika. Pusė jų mane sudomina, sudaro įspūdį, kad tos priemonės gali būti natūralios. Kita pusė jų priverčia manyti, kad tai tikrai natūrali kosmetika, iki paprašau sertifikato ir perskaitau sudėtį. Net aš, žinanti rinkodaros triukus, esu suklaidinama, o ką kalbėti apie vartotojus? Jiems dažniausiai net nekyla jokių klausimų. Dažnai susiduriu su vartotojais ir žinau, ką jie supranta. Gaila žmogaus, pamesto tarp specialistų, rinkodaros ir kainos“, – sakė G. Azguridienė.
Spalvotas ir kvapnus pasaulis
Guoda prisipažįsta, kad kosmetika – tas spalvotas ir kvapnus pasaulis – jos neužvaldo. „Duonos stokodama lūpų dažų tikrai nepirkčiau“, – sako ji savo knygoje. O štai įvairūs aliejai, eteriniai aliejai ir ekstraktai Guodą žavi, ji gerai skiria aromatus ir susimaišo sau norimų kompozicijų.
„Man daug įdomiau pačios augalų substancijos, o ne kokį poveikį grožio priemonė padarys odai. Turbūt todėl mėgstu skaityti ir natūralių kosmetikos priemonių sudėtį – įsivaizduoju augalus, iš kurių išgautos tos substancijos, mėginu pajusti ir jų energiją, savybes, galimą poveikį“, – teigia ji.
Grožio priemones moteris pradėjo vartoti gana vėlai, mat dėl tamsaus gymio ir ryškių bruožų dekoratyvinės kosmetikos nereikėjo, jaunai odai taip pat nebuvo labai reikalinga ypatinga priežiūra. Užteko muilo, plaukų šampūno ir kremo žiemą suskirdusioms rankoms pasitepti. Kai sulaukė trisdešimties, Guodai draugė kosmetologė patarė pradėti vartoti dieninį ir naktinį kremus. Požiūris pasikeitė, kai pradėjo žilti plaukai. Kuo juos dažyti, kad nekenktų? Ką tepti ant odos, kai šią jau paženklino laikas? Kaip tik tada, kai priartėjo keturiasdešimtmetis, G. Azguridienė metė ekonomikos analitiką ir kartu su vyru Ariu ėmėsi prekiauti sveiko maisto produktais, natūralia ir ekologiška kosmetika bei švaros prekėmis. Pasirinkti, kokiems prekių ženklams atstovauti, buvo nelengva, bet kai pradėjo dalyvauti Niurnberge vykstančiose tarptautinėse parodose „Biofach“ ir „Vivaness“, skaityti specializuotą literatūrą ir mokytis seminaruose, po truputį atsirado reikiamų žinių. Didele sėkme verslininkė laiko tai, kad pačioje veiklos pradžioje parodose susipažino su kosmetikos gamintojais „Aubrey Organics“ ir „Essential Care“. Jie laikosi pačių aukščiausių „Soil Association“ ekologiškai kosmetikai keliamų reikalavimų. „Kai papuoli į tokias geras rankas, gauni standartą, su juo lygini visus kitus“, – teigė G. Azguridienė.
Pašnekovė teigia mananti, kad tai, jog knygos apie kosmetiką autorė nėra didelė grožio priemonių mėgėja, yra privalumas, mat neįsitraukus visa galva į vartojimą, galima gana nešališkai vertinti tai, kas vyksta su kosmetika ir mumis, jos vartotojais.
Smulkiomis raidėmis
Nesvarbu, kokius laimėjimus vardija kosmetikos gamintojai, G. Azguridienė nepasitiki visiškai jokia grožio priemone, iki pamato sudėtį. Tai – svarbiausia informacija apie kremą ar šampūną, bet ši dažniausiai lieka neperskaityta. Pasak ekspertės, vartotojai dažnai žino parabenus ir sintetines kvapiąsias medžiagas, o štai apie silikonus yra girdėjęs retas kuris. Beveik niekas nežino apie emulsiklius ir propilenglikolius, o ką jau kalbėti apie dar sudėtingesnius pavadinimus.
„Man norisi, kad žmogus žinotų truputį daugiau. Juk jei ant maisto produkto pakuotės neparašyta E621, tai dar nereiškia, kad sudėtyje nėra skonio stipriklių. Tiesiog jie kitaip įvardyti. Tas pats ir su kosmetika. Dažnai sužinoję, kad viena medžiaga gali būti kenksminga, žmonės kreipia dėmesį tik į ją, o pasidomėti kitomis pamiršta. Taip atsitiko, pavyzdžiui, su parabenais. Tai – konservantų grupė, bet ji – ne vienintelė. Jeigu kosmetika nėra biodinaminė, ekologiška ar sertifikuota natūrali, jos sudėtyje gali būti labai aršių konservantų“, – sako G. Azguridienė.
Abejotino poveikio yra tos probleminei odai skirtos priemonės, kurių pagrindas – mineralinis aliejus.
Pačiam išsinagrinėti, kokios sudedamosios dalys kenksmingos, galima per internetines duomenų bazes, bet, anot pašnekovės, tai gana kruopštus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Be to, tų bazių vertinimai gali ir klaidinti, – reikia mokėti interpretuoti. Už duomenų bazes kur kas patikimiau ir paprasčiau yra sertifikatai. „Pasižiūrėti, ar kosmetika turi kurį nors iš šių sertifikatų – „Cosmos“, „Soil Asoociation“, BDIH, USDA, NSF, „Ecocert“, „Natrue“, yra jūsų programa minimum.
Jei natūrali ir ekologiška kosmetika sertifikuota, o jūs esate nelabai jautrus, nereikia baimintis, kad oda bus sudirginta. Sertifikuotojai nėra tik tikrintojai, šios organizacijos konsultuoja gamintojus, kaip tobulinti gamybą.“
Informacijos vandenynas
Kol surinko medžiagą knygai „Kosmetika: ką mes darome su ja, o ji su mumis“, G. Azguridienė sugaišo net pusantrų metų. „Turėjau rinkti medžiagą, daryti tyrimus. Nusitrenkiau į Ameriką, Vokietiją, Angliją, lankiausi ir palyginti nemažuose natūralios kosmetikos gamybos cechuose, kokius turi kompanija „Aubrey Organics“, ir visai mažuose, ir biodinaminiuose. Neteko laimės sutikti Aubrey Hamptono – jis mirė prieš šešerius metus, bet apskritai visi žymūs ekologiškos kosmetikos kūrėjai yra įspūdingos asmenybės. Jų požiūris į tai, kokia turi būti kosmetika, – radikalus ir griežtas, skiriasi tik išraiška. Antai Margaret Weeds – tikra anglų ledi, ji įprastą kosmetiką kritikuoja labai rafinuotai, bet jos pozicija geležinė, o ir negali būti kitaip, juk 40 metų dirbo su odos ligomis sergančiais pacientais ir tik po to ėmėsi kosmetikos gamybos. Labai vertinu praktikų nuomonę, nes teorijų galiu ir pati pasiskaityti bei išmąstyti ne prasčiau už bet ką kitą“, – pasakoja pašnekovė.
Išmokti bent apytiksliai skaityti priemonių sudėtį, anot ekspertės, verta dėl to, kad garsaus prekių ženklo jautriai odai skirtoje kosmetikoje, paradoksas, būna ir odą erzinančių sudedamųjų dalių. „Galbūt nieko dramatiška jums neatsitiks. Yra žmonių, kurie visą gyvenimą rūko, bet miršta visai ne nuo plaučių vėžio, tik tai juk nepaneigia rekomendacijos nerūkyti. Nenorime būti bandomieji triušiai, kol kosmetikos industrijos įpročiai pasikeis.“
Kur nuveda prieštaringi norai
Kodėl kosmetikoje, kuri mums atrodo natūrali ar net ekologiška, būna sintetinių, nieko gera odai neduodančių, o gal ir kenkiančių medžiagų? Todėl, kad ji nėra nei natūrali, nei ekologiška, tik pristatoma kaip tokia. „Įsitikinimas, kad visi visus apgaudinėja, tik didina pyktį. Gamintojas visai nebūtinai yra nesąžiningas – juk sudėtį skelbia, tačiau vartotojas buteliuko turiniu nesidomi, o teisiškai nėra apibrėžta, kokia kosmetika yra natūrali, taip pat nėra uždrausta priemonę vadinti ekologiška, net jei ji neturi jokio tai patvirtinančio sertifikato. Mūsų drama – labiau ne gamintojas, o prieštaringi norai. Kodėl plaukai taip gražiai blizga patepti chemine priemone? Nes joje yra silikono ar kitų panašų efektą kuriančių medžiagų. Vartotojas nori natūralios grožio priemonės, bet kad efektas būtų toks, kokį suteikia cheminė: kad labai ilgai negestų, gerai teptųsi, kad būtų visiems priimtinos emulsijos konsistencijos, kad oda neblizgėtų, įprastai kvepėtų ir dar – kad kainuotų penkis eurus. Gamintojai visa tai puikiai supranta, tad natūralia vadinamoje kosmetikoje neretai atsiranda tokių medžiagų, kurių ten būti neturėtų“, – mintimis dalijasi G. Azguridienė.
Kita didelė problema, apie kurią, anot natūralios kosmetikos ekspertės, atėjo laikas kalbėti, – tai ne tik veikliosios medžiagos, bet ir tai, į ką jos įmaišytos, tai yra kremo pagrindas. Natūrali kosmetika nuo įprastos skiriasi ne tik tuo, kad jos veikliosios medžiagos išgaunamos iš gamtinių medžiagų, bet ir kad priemonių pagrindas yra gaminamas iš natūralaus aliejaus. Labai dažnai įprastos, netgi prabangios, kosmetikos pagrindas – mineralinis aliejus arba tiesiog produktas iš naftos. Mineralinį aliejų naudoja net kosmetikos odos ligomis sergančių žmonių odai prižiūrėti (dermakosmetikos) gamintojai. „Drįstu teigti, kad abejotino poveikio yra tos probleminei odai skirtos priemonės, kurių pagrindas – mineralinis aliejus. Daugelis į natūralią kosmetiką atsigręžia jau išmėginę dermakosmetiką ar vaistinėje gamintus tepalus, bet nesulaukę teigiamo poveikio“, – sakė pašnekovė.
„Neįtikinėju ir neįtikinėsiu, kad jums reikia atsisakyti įprastos cheminės kosmetikos ir vartoti tik natūralią bei ekologišką. Mano knyga skirta ieškantiesiems informacijos, – sako G. Azguridienė. – Jei žinosite, ko yra jūsų kreme, ir vis tiek jo neatsisakysite, tai bus jūsų sprendimas, o ne pojūtis, kad esate apgautas.“
